Izraelio valstybė yra unikali savo istorija, religine reikšme ir sudėtingu santykiu su aplinkiniais regionais. Jos kūrimasis, tapatybė ir religiniai įsitikinimai yra glaudžiai susiję su judaizmu, o istorinės šaknys siekia tūkstančius metų atgal. Norint suprasti Izraelio valstybės kilmę, reikia atsigręžti į Senojo Testamento laikus. Pag, Hebrajų tauta, vadinama izraelitais, gyveno Kanaano žemėje, kuri vėliau tapo žinoma … [Skaityti toliau…]
Kai 1848 metais pasirodė Motiejaus Valančiaus dviejų tomų veikalas „Žemaičių vyskupystė“, tai nebuvo tik knyga apie dvasininkus ar bažnytines datas. Tai buvo tarsi tyli revoliucija – istorinis pasakojimas apie Žemaitiją, parašytas lietuvių kalba tuo metu, kai kalba ir tauta dar tik ieškojo savo balso. Valančius, Žemaičių vyskupas, parodė, kad galima ne tik melstis, bet ir … [Skaityti toliau…]
Bhagavadgita, Bagavadgita, Bhagavadgyta, Bagavadgyta (sanskrito kalba: Bhagavad Gītā, pažodžiui „Dievo daina“) yra vienas svarbiausių hinduizmo šventųjų tekstų, laikomas dvasinės ir filosofinės išminties šedevru. Tai 700 posmų epinis dialogas, įtrauktas į didįjį indų epą Mahabharata (Bhishma Parva, 23–40 skyriai), datuojamas maždaug V–II a. pr. Kr. Bhagavadgita yra pokalbis tarp princo Ardžunos ir Viešpaties Krišnos, kuris veikia … [Skaityti toliau…]
„Apaštalo Baltramiejaus darbai“, lotyniškai vadinami „Acta Bartholomaei“, angliškai žinomi kaip „Acts of Bartholomew“, mokslinėje santrumpų tradicijoje žymimi Acts Bart. Su tuo pačiu pasakojimų lauku siejamas ir pavadinimas „Passio Bartholomaei“, lietuviškai galima versti kaip „Baltramiejaus kančia“ arba „Baltramiejaus kankinystė“. Kai kuriuose apokrifinės literatūros kontekstuose Baltramiejaus vardas dar pasirodo platesniuose tekstuose, pavyzdžiui, pasakojimuose apie Andriejų ir Baltramiejų … [Skaityti toliau…]
Vaikų ir tėvų santykiai nuo seniausių laikų kėlė klausimų apie pareigas, pagarbą ir atsakomybę. Ši tema atsispindi ne tik religiniuose mokymuose, bet ir liaudies išmintyje, pavyzdžiui, senovės pasakojime apie varną. Šiame pasakojime varna, skraidindama savo vaikus per ežerą, klausia: „Ar neši mane, kai pasensiu?“ Tie, kurie atsako „taip“, įmetami į vandenį, o tie, kurie sako … [Skaityti toliau…]
Ši lentelė – tai dažniausiai naudojami citatų šaltiniai ir sutrumpinimai, pasitaikantys įvairių religijų tekstuose, teologinėje literatūroje, moksliniuose straipsniuose, liturginiuose leidiniuose ar net liaudies religinėse tradicijose. Lentelės apačioje galite atsisiųsti PDF arba Excel lenteles patogumui. Joje pateikiami ne tik trumpiniai, bet ir jų pilni pavadinimai, priklausomybė konkrečiai religinei ar kultūrinei tradicijai, bei pavyzdinė citata, nurodanti, kaip … [Skaityti toliau…]
Jubiliejų knyga (lot. Liber Jubilaeorum, gr. Leptogenēsis, taip pat vadinama Mažoji Pradžios knyga, angl. Book of Jubilees, Little Genesis, hebraj. ספר היובלים Sefer ha‑Yovelim) yra vienas reikšmingiausių tarpšventinio laikotarpio žydų apokrifų, parašytas II a. pr. Kr. antroje pusėje. Nors šis kūrinys nebuvo įtrauktas į oficialų žydų Tanachą ar krikščionių Biblijos kanoną (išskyrus Etiopijos Ortodoksų Bažnyčią), … [Skaityti toliau…]
„Pilypo darbai“ (lot. Acta Philippi, angl. Acts of Philip) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis kūrinys, priskiriamas vadinamiesiems apaštalų darbų tekstams. Pavadinimas nusako turinį – tai pasakojimų rinkinys apie apaštalo Pilypo veiklą po Jėzaus mirties. Lietuviškai įprasta vartoti formą „Pilypo darbai“ o ne „Filipo darbai“, kuri stilistiškai dera su kitais panašaus pobūdžio tekstais, pavyzdžiui, „Petro darbais“ ar … [Skaityti toliau…]
Petro aktai su Simonu (Actus Petri cum Simone) – apokrifinis ankstyvosios krikščionybės tekstas, kuris, manoma, buvo sukurtas II–IV a. Kūrinys išliko lotyniškai Codex Vercellensis rankraštyje (IV a. pabaiga), tačiau tikėtina, kad originalus tekstas buvo sukurtas ankstyvojoje krikščionių bendruomenėje. Pasakojimas seka apaštalo Petro gyvenimą po Kristaus prisikėlimo, jo mokymus ir susidūrimus su gnostiniu Simonu Magu, pabrėžiant … [Skaityti toliau…]
„Futuh al-Sham“ (arabiškai فتوح الشام) tiesiogiai išvertus reiškia „Sirijos užkariavimai“ („Futuh“ – atvėrimai/užkariavimai, „al-Sham“ – Levantas arba Didžioji Sirija). Tai yra ankstyvosios islamo istoriografijos žanras ir konkrečių knygų pavadinimas, pasakojantis apie tai, kaip VII amžiuje, iškart po pranašo Mahometo mirties, arabų musulmonų kariuomenės užkariavo Bizantijai (Rytų Romos imperijai) priklausiusius Artimuosius Rytus (dabartinę Siriją, Libaną, Jordaniją, … [Skaityti toliau…]
„Stepono apreiškimas“ (angl. The Revelation of Stephen, lot. Revelatio Stephani) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis pasakojimas, priskiriamas prie vadinamųjų Naujojo Testamento apokrifų, tačiau neturintis jokio ryšio su kanonine tradicija. Tekstas išliko daugiausia slavų ir lotynų rankraščiuose, o į Vakarų mokslinę apyvartą pateko per M. R. James 1924 m. leidimą. Jau ankstyvaisiais amžiais šis kūrinys buvo smerkiamas: … [Skaityti toliau…]
Aesch Mezareph (hebrajiškai Esh Metzaref, „Valanti ugnis“) yra XVI–XVII a. sandūroje susiformavęs kabalistinis–alcheminis traktatas. Tai vienas iš įdomiausių hermetinių tekstų, jungiantis žydų mistiką ir alcheminę simboliką. Kūrinys nėra praktinis alchemijos vadovas — jis skirtas dvasinei ir filosofinei interpretacijai. Tekstas pirmą kartą pasirodė lotynų kalba Christian Knorr von Rosenroth rinkinyje Kabbala Denudata (1677–1684). Vėliau jį išvertė … [Skaityti toliau…]