„Kenterberio pasakojimai“ (originalus pavadinimas anglų kalba – The Canterbury Tales) – tai vienas svarbiausių vėlyvųjų viduramžių literatūros paminklų, kurį XIV a. pabaigoje (manoma, tarp 1387 m. ir 1400 m.) parašė žymiausias to meto anglų poetas, vadinamas „anglų literatūros tėvu“ – Geoffrey Chauceris (Džofris Čoseris). Nors kūrinys liko nebaigtas, jis tapo revoliuciniu dėl autoriaus sprendimo rašyti … [Skaityti toliau…]
John Bunyan – „Piligrimo kelionė“ (angl. The Pilgrim’s Progress from This World, to That Which Is to Come, 1678) yra viena įtakingiausių krikščioniškosios literatūros alegorijų, tapusi tikru protestantiškosios dvasinės kultūros pamatu. Šį kūrinį parašė anglų pamokslininkas ir rašytojas Johnas Bunyanas, gyvenęs XVII a. Anglijoje – neramiu Puritonų laikotarpiu, kai religiniai įsitikinimai dažnai kainuodavo laisvę. Bunyanas … [Skaityti toliau…]
„Timajas“ filosofinis dialogas, kurį parašė Platonas, vienas svarbiausių antikos tekstų apie pasaulio sukūrimą, kosmologiją ir dieviškąją tvarką. Jame pagrindinis veikėjas Timajas iš Lokrų aiškina, kaip Dievas – demiurgas – sukūrė kosmosą iš chaoso, vadovaudamasis gėriu ir tvarka. Šis kūrinys, graikiškai vadinamas Τίμαιος, lotyniškai Timaeus, parašytas IV a. pr. Kr. ir priklauso Platono vėlyviesiems dialogams. Dialogas … [Skaityti toliau…]
Mezopotamijos tamsiuose vandenyse, kur Eufratas dar nebuvo ištekėjęs į pasaulį, tyvuliuoja Nammu (Namu) – deivė, kurios kūnas yra pats vandenynas, o akys – žvaigždės, nukritusios į gelmę. Jos Abzu, begalinis požeminis ežeras, alsuoja kūryba, o naktimis bangos šnabžda jos vardą, išraižytą pirmosiose lentelėse. Čia, kur oras kvepia drėgna žeme ir nendrių šlamesiu, žmonės meldžiasi prie … [Skaityti toliau…]
Mezopotamijos gelmėse, kur Eufratas ir Tigras susilieja kaip broliai, gyvena Enkis – dievas, kurio akys mato giliau už upės dugną, o rankos lipdo žmones iš molio kaip puodžius indus. Jo Abzu, požeminis vandenynas, alsuoja magija, o naktimis žvaigždės šnabžda jo vardą, išraižytą lentelėse. Čia, kur oras kvepia drėgnu moliu ir smilkalais, žmonės meldžiasi prie šaltinių, … [Skaityti toliau…]
„Piligrimo pasakojimai“ – tai XIX amžiaus vidurio rusų ortodoksų literatūros perlas, žinomas originaliu pavadinimu „Откровенные рассказы странника духовному своему отцу“ (Otkrovennye rasskazy strannika dukhovnomu svoyemu ottsu), kas reiškia „Atviri piligrimo pasakojimai savo dvasiniam tėvui“. Angliškai jis vadinamas „The Way of a Pilgrim“ arba „The Pilgrim’s Tale“, o lietuviškai dažniausiai – „Piligrimo kelias“ arba tiesiog „Piligrimo … [Skaityti toliau…]
Diatesaronas (gr. Diatessaron, „Evangelijų harmonija“) yra II a. Tatiano sudarytas keturių kanoninių evangelijų sujungimas į vieną nuoseklų pasakojimą. Šis kūrinys buvo skirtas skaitytojui pateikti vientisą Jėzaus gyvenimo ir mokymo istoriją, pašalinant pasikartojimus ir suderinant skirtingų evangelistų pasakojimų seką. Diatesaronas ilgą laiką buvo pagrindinis Sirijos krikščionių liturginis tekstas, o jo struktūra atskleidžia, kaip ankstyvosios bendruomenės suprato … [Skaityti toliau…]
„Patrologia Graeca“ – tai milžiniškas teologinis, kultūrinis ir istoriškai neįkainojamas rinkinys, apimantis beveik visą graikiškosios krikščionybės rašytinį paveldą nuo pirmųjų amžių iki Bizantijos epochos pabaigos. Šį monumentinį darbą XIX a. viduryje sudarė prancūzų leidėjas, kunigas Jacques-Paul Migne. Kolekcija išleista 1857–1866 metais, ir iš viso ją sudaro 161 tomas, kuriuose pateikti šimtmečiais kaupti tekstai graikų kalba … [Skaityti toliau…]
Penkių žmonijos amžių mitas – tai senovės graikų pasakojimas apie žmonijos nuosmukį nuo aukso iki geležies eros, aprašytas Hesiodo poemoje „Darbai ir dienos“ (apie 700 m. pr. Kr.). Jis vaizduoja žmonijos istoriją kaip penkis etapus, kiekvienas blogesnis už ankstesnį, valdomas skirtingų dievų ir pažymėtas moraliniu bei materialiniu smukimu. Mitas kilo iš indoeuropietiškų tradicijų, bet Hesiodas … [Skaityti toliau…]
„Milindos klausimai“ – tai budistinės filosofijos tekstas, parašytas dialogo forma tarp graikų kilmės karaliaus Milindos (Menandro I) ir budistų išminčiaus Nāgasenos. Kūrinys išsiskiria tuo, kad jame budizmo doktrinos aiškinamos ne dogmatiškai, o racionaliai, pasitelkiant alegorijas, palyginimus ir loginį samprotavimą. Pavadinimas lietuviškai dažniausiai pateikiamas kaip „Milindos klausimai“. Originalo kalba – pali – jis vadinamas Milinda Pañha. … [Skaityti toliau…]
Lie Zi (kin. 列子, pinyin: Lièzǐ, taip pat rašomas „Lieh-Tzu“ ar „Lieh-Tzü“) – klasikinis kinų filosofinis veikalas, priklausantis daoizmo tradicijai. Tuo pačiu vardu Lie Zi vadinamas ir pats mąstytojas, kurio mokymai tapo šios knygos pagrindu – (tikrasis jo vardas Lie Yukou (列禦寇)), legendinis išminčius, gyvenęs, pasak tradicijos, V a. pr. Kr. Kadangi vėliau knyga buvo … [Skaityti toliau…]
„Herodoto Istorija“ yra vienas seniausių ir svarbiausių Vakarų civilizacijos istorinių kūrinių. Jį parašė Herodotas iš Halikarnaso (apie 484–425 m. pr. Kr.), kurį dar antikos laikais vadino „istorijos tėvu“. Knyga buvo parašyta V a. pr. Kr. jonėnų tarme, o pats pavadinimas „Historiai“ senąja graikų kalba reiškia „tyrinėjimai“ arba „apklausos“. Iš čia kilo ir pats žodis „istorija“ … [Skaityti toliau…]