Čia kalbama apie šv. Ignaco Lojolos autobiografiją, dar vadinamą „Piligrimo pasakojimas“ arba „Piligrimo užrašai“. Tai XVI amžiaus tekstas, kurį užrašė Ignaco bičiulis Luisas Gonçalvesas da Câmara, o pats šventasis jį diktavo pasakojimo forma. Knygoje Ignacas ne klajoja po Rusiją su „Philokalia“, o keliauja po Europą ir Šventąją Žemę, apmąstydamas savo atsivertimą, dvasines kovas ir Jėzaus … [Skaityti toliau…]
Juozapo iš Arimatėjos pasakojimas (Narrative of Joseph of Arimathea) – tai labai unikalus ir intriguojantis ankstyvosios krikščionybės apokrifas, pateikiantis alternatyvią Jėzaus kančios, nukryžiavimo ir įvykių po prisikėlimo versiją. Tekstas parašytas pirmuoju asmeniu, tarsi jį pasakotų pats Juozapas iš Arimatėjos (žmogus, kuris, pasak evangelijų, palaidojo Jėzų). Ši istorija išsiskiria keliais neįprastais elementais: Nors šis tekstas remiasi … [Skaityti toliau…]
Apokrifinis Naujojo Testamento tekstas, žinomas kaip „Juozapo iš Arimatėjos pasakojimas“ (Narrative of Joseph of Arimathea). Kaip ir kiti apokrifai, jis nėra įtrauktas į oficialų Biblijos kanoną, tačiau buvo populiarus ankstyvųjų viduramžių krikščionių bendruomenėse. Tekstas priskiriamas vadinamajam „Piloto ciklui“ – kūrinių grupei, kuri išplečia ir papildo kanoninėse evangelijose aprašytus Jėzaus kančios, mirties ir prisikėlimo įvykius. Šis … [Skaityti toliau…]
Pasakojimas apie tris sargybinius yra iš Neįprastojo Testamento dalies, vadinamos „Ezros trečiąja knyga“ arba „Esdras“, kuri yra apokrifinė ir pripažinta tam tikrose Biblijos tradicijose. Šioje istorijoje trys karaliaus sargybiniai diskutuoja apie tai, kas pasaulyje yra stipriausia jėga. Vienas iš jų tvirtina, kad tai vynas, kitas – kad karalius, o trečiasis, vardu Zerubabelis, teigia, jog stipriausia … [Skaityti toliau…]
Kiekvienas žmogus, žvelgdamas į pasaulį ir į savo paties širdį, susiduria su esminiu klausimu: kodėl pasaulyje egzistuoja blogis, kančia ir mirtis? Krikščioniškasis mokymas į šį klausimą atsako per trijų svarbiausių teologinių realijų prizmę – gimtąją nuodėmę, Kristaus atneštą išganymą ir Krikšto sakramentą. Tai pasakojimas ne tik apie žmonijos nuopuolį, bet, visų pirma, apie begalinę Dievo … [Skaityti toliau…]
„Vienos sielos istorija“ (Histoire d’une âme) yra autobiografinis Šventosios Kūdikėlio Jėzaus Teresės (dar žinomos kaip Šventoji Teresė iš Lizjė) kūrinys. Ši knyga yra laikoma viena svarbiausių šiuolaikinės katalikų dvasinės literatūros tekstų, kuriame Teresė pasakoja apie savo gyvenimą, dvasinę kelionę ir vidinį ryšį su Dievu. Knyga parašyta paprasta, bet labai giliai mistine kalba, atskleidžiant Teresės vidinius … [Skaityti toliau…]
Enoko knyga arba Henoko knyga (angl. The Book of Enoch, ge’ez መጽሐፈ ሄኖክ Mäṣḥäfä Henok, hebrajų סֵפֶר חֲנוֹךְ Sefer Ḥanokh) yra vienas paslaptingiausių senovės judaizmo religinių raštų, kuris nepateko į oficialų hebrajiškąjį Biblijos kanoną, tačiau paliko neištrinamą pėdsaką ankstyvojoje krikščionybėje. Šis tekstas priskiriamas septintajam patriarchui po Adomo, apie kurį Pradžios knygoje rašoma, jog jis „vaikščiojo … [Skaityti toliau…]
Pažinimo medis, yra Biblijos Pradžios knygoje aprašytas medis, kurio vaisius suteikia pažinimą apie gėrį ir blogį. Tai yra vienas iš dviejų svarbių medžių, kurie minimi Edeno sode – kitas yra Gyvybės medis. Pažinimo medis vaidina esminį vaidmenį krikščioniškoje teologijoje, nes būtent šio medžio vaisius tapo Adomo ir Ievos nuopuolio priežastimi. Pažinimo medis Biblijoje: Pradžios 2:16-17: … [Skaityti toliau…]
Barucho apokalipsė (dar vadinama II Barucho knyga, 2 Baruch, Syriac Apocalypse of Baruch, Apocalypsis Baruchi Syriaca) yra žydų apokrifinis apokaliptinis tekstas, parašytas po Jeruzalės sunaikinimo romėnų 70 m. po Kr., nors pasakojimas įrėmintas į Babilonijos laikų istoriją ir priskiriamas Baruchui – pranašo Jeremijo raštininkui. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra ta pati knyga kaip kanoninė Barucho … [Skaityti toliau…]
„Abraomo testamentas“ (gr. Διαθήκη Ἀβραάμ, lot. Testamentum Abrahae, angl. Testament of Abraham) – vienas žymiausių judaizmo ir ankstyvosios krikščionybės apokrifų, priklausantis vadinamajam „testamentų“ žanrui. Tokiuose tekstuose paprastai pateikiami biblinio veikėjo paskutiniai žodžiai, pamokymai ir dvasinės įžvalgos prieš mirtį. Šiame kūrinyje daugiausia dėmesio skiriama mirties temai, dieviškajam teismui ir žmogaus gyvenimo pabaigos prasmei, tai yra humoro … [Skaityti toliau…]
Istorija paprastai priklauso nugalėtojams, tačiau krikščionybės aušroje egzistavo stiprus poreikis turėti ne tik dvasinį, bet ir juridinį liudijimą apie įvykius Jeruzalėje. Taip atsirado „Piloto aktai“ arba „Nikodemo evangelija“ – tekstas, kuris savo forma primena oficialią Romos imperijos teismo kroniką. Nors tikrasis šio kūrinio autorius istoriškai nėra žinomas, krikščioniškoji tradicija jį dažniausiai priskiria Nikodemui (Nikódēmos) – … [Skaityti toliau…]
„Povilo darbai“ angliškai vadinami The Acts of Paul, lotyniškai – Acta Pauli. Tai vienas iš didžiųjų ankstyvosios krikščionybės apokrifinių kūrinių, priklausantis tam pačiam žanrui kaip Petro darbai, Jono darbai, Andriejaus darbai ir Tomo darbai. Šis tekstas nebuvo įtrauktas į Biblijos kanoną, tačiau ankstyvosiose bendruomenėse buvo labai populiarus ir plačiai skaitomas. Kūrinio kilmė gana aiški. Tertulijonas … [Skaityti toliau…]