Biblija – viena įtakingiausių knygų žmonijos istorijoje, tačiau mažai kas žino, kad jos turinys per šimtmečius kito. Kanono formavimasis buvo sudėtingas ir ilgas procesas, kuriame dalyvavo teologai, imperatoriai ir sinodai. Kai kurie tekstai, kadaise laikyti autoritetingais ar plačiai naudojamais, galutiniame Biblijos kanone neatsidūrė. Senajame Testamente egzistavo daugybė tekstų, šiandien vadinamų deuterokanoniniais arba apokrifiniais. Tobito, Juditos, … [Skaityti toliau…]
Simonas Bachas (lot. Simeon Bachos) yra istorinė ir religinė asmenybė, Biblijos tekstuose bei bažnyčios tradicijoje atpažįstama kaip Etiopijos eunuchas, tarnavęs galingai karalienei Kandakei. Pasak Apaštalų darbų knygos, šis vyras buvo atsakingas už visus karalystės iždus, o tai rodo jo itin aukštą socialinį statusą ir visišką valdovės pasitikėjimą. Jo kelionė iš Jeruzalės atgal į tėvynę tapo … [Skaityti toliau…]
Žemiau pateikiami tekstai priklauso apaštalo Baltramiejaus vardu siejamai Naujojo Testamento apokrifų tradicijai, kuri ankstyvosios krikščionybės laikotarpiu atliko svarbų vaidmenį formuojant vaizduotėje gyvenantį pasaulį už kanoninių evangelijų ribų. Šie kūriniai nebuvo įtraukti į oficialų Biblijos kanoną, tačiau jų populiarumas rodo, kad pirmųjų amžių bendruomenės ieškojo išsamesnių pasakojimų apie Kristaus prisikėlimą, pomirtinį pasaulį ir dvasinių būtybių kilmę. … [Skaityti toliau…]
Kitāb al‑Zumurrud (Smaragdo knyga) yra vienas paslaptingiausių ankstyvosios islamo intelektinės istorijos kūrinių. Šis tekstas neišliko, tačiau jo fragmentai žinomi iš vėlesnių musulmonų teologų, kurie citavo jį polemikos tikslais. Dėl šios priežasties Smaragdo knyga tapo savotišku intelektiniu šešėliu: jos turinys rekonstruojamas iš priešiškų šaltinių, o pats kūrinys egzistuoja tik kaip atgarsis. Tarptautinėje literatūroje jis minimas arabų … [Skaityti toliau…]
1756 m. pasirodęs Voltero veikalas „Esė apie tautų papročius ir dvasią“ (Essai sur les mœurs et l’esprit des nations) tapo tikra intelektualine revoliucija. Tai buvo ambicingas bandymas parašyti pasaulinę istoriją, apimančią Europą, Rytų civilizacijas bei atsisakančią religinio determinizmo. Šis kūrinys gimė iš autoriaus noro pateikti alternatyvą tuometiniams istoriografams, kurie pasaulio įvykius aiškino išskirtinai per dieviškosios … [Skaityti toliau…]
Apie privačių Mišių panaikinimą (lot. De abroganda missa privata Martini Lutheri sententia, vok. Vom Mißbrauch der Messe) yra vienas svarbiausių ankstyvosios Reformacijos dokumentų, pasirodęs 1521 metais. Martinas Liuteris šį kūrinį parašė slapstydamasis Vartburgo (Wartburg) pilyje, kur jis buvo žinomas riterio Jurgio (Junker Jörg) vardu po to, kai Vormso suvažiavime buvo paskelbtas už įstatymo ribų. Veikalas … [Skaityti toliau…]
Eliezeris iš Damasko – vienas iš tų Biblijos veikėjų, apie kuriuos parašyta vos keliolika eilučių, bet kurios eilutės sveria daugiau nei ištisi skyriai apie karus ir karalius. Jis nebuvo pranašas, ne darė stebuklų, ne girdėjo balsų iš dangaus. Jis buvo paprastas tarnas, Abraomo namų ūkio „generalinis direktorius“, žmogus, kuriam patriarchas patikėjo viską, ką turėjo. Ir … [Skaityti toliau…]
IV a. Romos imperija: chaosas, intrigos, krikščionybė ką tik iš pogrindžio lipa į sostą, o vidury viso šito – žmogus su plunksna, bandantis užrašyti istoriją, kuri keičia pasaulį. Tai Eusebijus Cezarėjietis, vyskupas, mokslininkas ir, galima sakyti, pirmasis krikščionybės „biografas“. Jo gyvenimas – tarsi detektyvinė istorija, pilna politinių žaidimų, teologinių ginčų ir aistros išsaugoti tai, kas, … [Skaityti toliau…]
Tukididas (apie 460–400 m. pr. Kr.) – vienas pirmųjų istorikų pasaulyje, kuris vietoj mitų ir dievų pasirinko faktus ir žmonių veiksmus. V a. pr. Kr. Graikijoje jis gyveno per Peloponeso karą – didžiausią graikų tarpusavio konfliktą tarp Atėnų ir Spartos. Jo vienintelis išlikęs veikalas „Peloponeso karas” tapo istorijos mokslo pamatu. Tukididas nesistengė linksinti skaitytojų – … [Skaityti toliau…]
Naujojo Testamento istorija prasideda ne nuo galingų valdovų rūmų, o nuo kuklaus ir pamaldaus pagyvenusio kunigo Zacharijo (lot. Zacharias, gr. Ζαχαρίας) istorijos. Jo gyvenimas, aprašytas Evangelijoje pagal Luką, yra esminis jungiamasis tiltas tarp Senojo Testamento pranašysčių ir Naujojo Testamento išsipildymo. Zacharijas ne tik tapo Jono Krikštytojo tėvu, bet ir savo asmenine patirtimi paliudijo, kaip žmogaus … [Skaityti toliau…]
Filonas Aleksandrietis (gr. Φίλων ὁ Ἀλεξανδρεύς, lot. Philo Alexandrinus) gimė apie 20 m. pr. Kr. ir mirė maždaug 50 m. po Kr. Jis buvo žydų filosofas, rašęs graikų kalba ir gyvenęs Aleksandrijoje – tuo metu didžiausiame kultūros, mokslo ir religijų kryžkelės mieste Viduržemio jūros pasaulyje. Filonas kilęs iš turtingos ir įtakingos žydų šeimos. Jo brolis … [Skaityti toliau…]
Tacianas (lot. Tatianus, gr. Τατιανός) buvo II amžiaus krikščionių rašytojas, apologetas ir teologas, kilęs iš Sirijos – tikriausiai iš Antiochijos ar jos apylinkių. Gimė apie 120 m., mirė maždaug 180–185 m., greičiausiai Rytuose. Jis priklausė pirmajai po apaštalų kartai krikščionių intelektualų, bandžiusių sujungti graikų filosofiją ir krikščionišką tikėjimą, bet kartu kritiškai vertino pagonišką kultūrą. Tacianas … [Skaityti toliau…]