Azazelis, kurio vardas hebrajų kalba rašomas kaip עֲזָאזֵל, yra viena mįslingiausių ir įvairialypių figūrų senovės judėjų tradicijoje. Jo vaidmuo ir prigimtis skiriasi priklausomai nuo šaltinio, transformuodamasis nuo paslaptingos būtybės, susijusios su atpirkimo ritualu, iki galingo puolusio angelo, atsakingo už žmonijos supažindinimą su draudžiamomis žiniomis. Būtent pastarasis, apokrifinis vaidmuo, kuriame jis moko žmones gaminti ginklus ir … [Skaityti toliau…]
Aristobulas (Aristobulus). Aristobulas Aleksandrietis (apie 181–124 m. pr. Kr.) – vienas pirmųjų žinomų helenistinės epochos žydų filosofų, bandęs suderinti žydų Šventąjį Raštą su graikų filosofijos idėjomis. Jis priklausė peripatetikų (Aristotelio) mokyklai, tačiau aktyviai naudojo ir platoniškas bei pitagoriškas sąvokas. Kaip ir vėlesnis jo pasekėjas Filonas Aleksandrietis, Aristobulas siekė parodyti, kad Mozės Įstatymas ir žydų tradicija … [Skaityti toliau…]
Judo Tomo darbų palimpsesto fragmentai – tai vienas įdomiausių ir sudėtingiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų sluoksnių, išlikusių ne pilna forma, o kaip vėlesniame rankraštyje perrašytas ir iš dalies nutrintas tekstas. Palimpsestas reiškia, kad senasis raštas buvo nuvalytas, o ant jo užrašytas naujas, tačiau senasis sluoksnis vis tiek išliko ir gali būti atkurtas. Šie fragmentai priklauso prie … [Skaityti toliau…]
„Šventojo Morkaus kankinystė“ (The Martyrdom of Saint Mark) yra vienas iš ryškiausių ankstyvosios krikščioniškosios tradicijos pasakojimų, perteikiantis evangelisto Morkaus misiją Egipte ir jo žiaurią, bet šlovingą mirtį Aleksandrijoje. Tekstas prasideda prisiminimu apie Kristaus prisikėlimą ir Jo įsakymą mokiniams eiti į pasaulį skelbti Evangelijos. Burtų keliu Morkui tenka Egiptas, ir jis iškeliauja skelbti Evangelijos Libijoje bei … [Skaityti toliau…]
„Matijo kankinystė“ (The Martyrdom of Matthias) yra glaustas, bet labai intensyvus rytų krikščioniškosios apokrifinės tradicijos tekstas, perteikiantis apaštalo Matijo – Judo Iskarijoto įpėdinio – misiją ir mirtį. Šis kūrinys, tikriausiai susiformavęs ankstyvaisiais viduramžiais ir išlikęs koptų bei arabų rankraščiuose, jungia katechezę, polemiką su stabmeldyste, stebuklo motyvą ir kankinystės sceną. Matijas čia vaizduojamas kaip tvirtas, drąsus … [Skaityti toliau…]
„Apaštalo Tomo pamokslavimas“ (The Preaching of Thomas) yra vienas iš didžiausių, dramatiškiausių ir teologiškai sodriausių rytų krikščioniškosios apokrifinės literatūros kūrinių. Tai tekstas, tikriausiai susiformavęs V–VII amžiuje, išlikęs koptų, sirų ir arabų rankraščiuose, ir priklausantis tam pačiam plačiajam apaštalų misijų ciklui kaip Baltramiejaus, Pilypo, Andriejaus ir Jono apokrifai. Šiame kūrinyje Tomas vaizduojamas kaip ypatingas Kristaus mokinys … [Skaityti toliau…]
„Palaimintojo mokinio Baltramiejaus pamokslavimas“ (The Preaching of Bartholomew) yra ryškus rytų krikščioniškosios apokrifinės tradicijos tekstas, priklausantis plačiam apaštalų misijų ciklui, kuriame kiekvienas mokinys siunčiamas į tolimas, pagoniškas žemes skelbti Evangelijos. Šis kūrinys (Praedicatio Bartholomaei), išlikęs koptų ir arabų rankraščiuose, tikriausiai susiformavo V–VII amžiuje ir rodo Egipto bei Sirijos krikščionių pasaulėvaizdį, kuriame apaštalai vaizduojami kaip Dievo … [Skaityti toliau…]
„Zebediejaus sūnaus Jono kelionės“ (The Travels of John the Son of Zebedee) yra vienas iš didžiausių, literatūriškai turtingiausių ir teologiškai įdomiausių rytų krikščioniškos tradicijos apokrifų. Tai nekanǫninis, anoniminis, tikriausiai V–VII amžiaus kūrinys, išlikęs sirų, koptų, arabų ir etiopų rankraščiuose. Tekstas priskiriamas Prochorui, vienam iš septyniasdešimties mokinių ir šventojo Stepono bičiuliui, tačiau tai yra tipiška pseudoepigrafija … [Skaityti toliau…]
„Palaimintojo mokinio Andriejaus pamokslai kurdų miestuose“ (The Preaching of Andrew in the Cities of the Kurds, originaliai priskiriama rytietiškai tradicijai kaip Praedicatio Andreae apud Kurdos arba sirų rankraščiuose Kerygma Andreou) yra nekanǫninis, anoniminis, tikriausiai V–VII amžiaus rytų krikščionių apokrifas, kilęs iš sirų–koptų hagiografinės aplinkos. Šis kūrinys nėra susijęs su klasikiniu graikiškuoju Acta Andreae, bet priklauso … [Skaityti toliau…]
„Magnifica humanitas“ („Didingoji žmonija“) – tai pirmoji popiežiaus Leono XIV enciklika. Ji buvo pasirašyta 2026 m. gegužės 15 d. ir skirta žmogaus orumo apsaugai dirbtinio intelekto bei skaitmeninių technologijų eroje. Dokumente Šventasis Tėvas kviečia žmoniją rinktis tarp dviejų kelių: statyti naują Babelio bokštą – technokratinę galią, kuri gali pavergti žmogų, arba kurti „meilės civilizaciją“, kurioje … [Skaityti toliau…]
„Petro darbai“ angliškai vadinami Acts of Peter, lotyniškai – Actus Petri arba Acta Petri. Tai vienas iš ankstyvųjų krikščioniškų apokrifų, priklausantis vadinamajam „apokrifinių apaštalų darbų“ ciklui kartu su Jono, Pauliaus, Andriejaus ir Tomo darbais. Tai nėra kanoninė knyga, o ankstyvosios krikščionybės literatūros kūrinys, atsiradęs II amžiaus pabaigoje. Dauguma tyrinėtojų mano, kad autorius buvo kilęs iš … [Skaityti toliau…]
„De Civitate Dei“ (lot. „Apie Dievo valstybę (pažodžiui – miestą“) – tai vienas žymiausių Šv. Augustino filosofinių ir teologinių veikalų, rašytas nuo 413 iki 426 metų Hipono mieste Šiaurės Afrikoje. Tai nebuvo dokumentas siaurąja prasme, kaip kokia nors popiežiaus enciklika, bet išsamus teologinis traktatas, turėjęs ir iki šiol turintis didžiulę įtaką Vakarų krikščioniškajai mąstysenai, valstybinei … [Skaityti toliau…]