Encikliką Pascendi dominici gregis (lot. „Ganydami Viešpaties bandą“) 1907 m. rugsėjo 8 d. paskelbė popiežius Pijus X. Šis dokumentas buvo vienas ryškiausių jo pontifikato veiksmų, nukreiptų prieš modernizmą – intelektualinę srovę, kurią Vatikanas laikė didžiausia grėsme katalikų tikėjimui XX a. pradžioje. Pavadinimas paimtas iš Jono Evangelijos (21:17), kur Jėzus liepia Petrui „ganyti“ savo bandą. Lietuviški … [Skaityti toliau…]
1920 m. rugsėjo 15 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką „Spiritus Paraclitus“, skirtą šv. Jeronimo mirties 1500 metų sukakčiai paminėti. Ši enciklika yra teologinis ir pastoracinis dokumentas, giliai įsišaknijęs tiek katalikų Šventojo Rašto tradicijoje, tiek Bažnyčios mokyme apie įkvėptąjį Dievo žodį. Jos pavadinimas – „Guodžianti Dvasia“ – paimtas iš Evangelijos pagal Joną, kalbant apie Šventąją … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Sollicitudo Rei Socialis“, kurios pavadinimas išvertus reiškia „Rūpestis dėl visuomeninių reikalų“, buvo paskelbta 1987 gruodžio 30 popiežiaus Jono Pauliaus II. Dokumentas yra skirtas socialiniams iššūkiams ir tarptautinio teisingumo klausimams. Enciklikoje pabrėžiama atsakomybė už visuomenės gerovę, solidarumo ir bendradarbiavimo tarp tautų svarba siekiant spręsti pasaulines problemas. Enciklikoje nagrinėjama, kaip socialinės ir ekonominės sąlygos veikia žmogaus … [Skaityti toliau…]
„Ecclesia de Eucharistia“ – tai popiežiaus Jono Pauliaus II enciklika, paskelbta 2003 m. balandžio 17 d., kurios pagrindinis tikslas buvo atnaujinti ir pagilinti katalikų supratimą apie Eucharistiją kaip Bažnyčios gyvenimo šaltinį ir viršūnę. Popiežius siekė priminti, kad Eucharistija nėra tik simbolis ar apeiga, bet tikras Kristaus aukos sudabartinimas – gyvas susitikimas su Jėzumi Kristumi, kuris … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Spe Salvi“ buvo paskelbta Popiežiaus Benedikto XVI 2007 metų lapkričio 30 dieną. Jos pavadinimas iš lotynų kalbos verčiamas „Viltimi Išgelbėti“ arba kartais „Išgelbėti Viltyje“. Tai buvo antrasis šio Popiežiaus pontifikato oficialus mokymo dokumentas, skirtas vienai iš trijų teologinių dorybių – vilčiai. Šia enciklika Popiežius Benediktas XVI siekė nuodugniai išnagrinėti krikščioniškosios vilties prasmę ir svarbą … [Skaityti toliau…]
„Jis mus mylėjo“ (lot. Dilexit Nos) – tai ketvirtoji ir, kaip manoma, paskutinė popiežiaus Pranciškaus enciklika, paskelbta 2024 m. spalio 24 d. Švenčiausiosios Jėzaus Širdies metų proga. Jos pavadinimas paimtas iš Šventojo Rašto – pirmojo Jono laiško (1 Jn 4,10) – ir primena esminę krikščioniško tikėjimo žinią: Dievas myli žmogų pirmas. Enciklika parašyta kaip atsakas … [Skaityti toliau…]
Enciklika Lumen Fidei, lietuviškai vadinama „Tikėjimo šviesa“, yra svarbus dokumentas, kurį 2013 metais paskelbė popiežius Pranciškus. Tai pirmoji jo enciklika, tačiau ji glaudžiai susijusi su popiežiaus Benedikto XVI mokymu, nes didelė dalis teksto buvo parašyta jo pirmtako. Šis dokumentas nagrinėja tikėjimo esmę, jo prasmę žmogaus gyvenime ir pasaulyje, iškeldamas šviesos metaforą kaip pagrindinį simbolį. Enciklika … [Skaityti toliau…]
Collin de Plancy, prancūzų rašytojas ir okultizmo entuziastas, gimęs 1794 metais, 1818-aisiais Paryžiuje išleido veikalą, kuris greitai tapo klasika tarp demonologijos mėgėjų. Originalus pavadinimas – „Dictionnaire Infernal“, o lietuviškas vertimas „Pragaro žodynas“ puikiai perteikia esmę: tai enciklopedinis demonų, velnių, šėtonų ir visokios pragaro faunos katalogas, surinktas abėcėlės tvarka. Pirmasis leidimas buvo gana sausas – tekstas … [Skaityti toliau…]
Sūra „Āl ʿImrān“ yra trečioji Korano dalis, priklausanti mediniam laikotarpiui, kai musulmonų bendruomenė jau buvo įsitvirtinusi Medinoje ir susidūrė su naujais iššūkiais – karo grėsme, diskusijomis su žydais ir krikščionimis bei bendruomenės vidaus stiprinimu. Pavadinimas „Āl ʿImrān“ reiškia „Imrano šeima“ ir siejasi su biblinių veikėjų istorija: Marijos (Jėzaus motinos), jos tėvo Imrano, taip pat kitų … [Skaityti toliau…]
Hud (11-oji sūra) – viena iš reikšmingiausių Mekos laikotarpio Korano sūrų, turinti 123 eilutes (ajatus). Ji pavadinta pranašo Hudo (هُود) vardu, kuris minimas joje kaip vienas iš Dievo pasiuntinių, siųstų Ado tautai – senovinei giminei, gyvenusiai pietinėje Arabijos dalyje. Ši sūra pasižymi itin moraliniu ir perspėjamu tonu. Joje daug kalbama apie Dievo teisingumą, atpildą, kantrybę … [Skaityti toliau…]
Amaterasu Omikami yra viena svarbiausių dievybių japonų mitologijoje ir šintoizme, žinoma kaip Saulės deivė ir dangaus valdovė. Jos vaidmuo Japonijos religijoje ir kultūroje yra labai reikšmingas, ir ji laikoma visų kitų dievų ir dievybių motina. Amaterasu Ōmikami (jap. 天照大御神 Amaterasu Ōmikami, angl. Sun Goddess Amaterasu) yra viena svarbiausių dievybių japonų mitologijoje ir šintoizme, žinoma kaip … [Skaityti toliau…]