VI amžiaus Sirija – saulės išdegintas kraštas, kurio uolų plyšiuose ir atokiuose vienuolynuose gyveno atsiskyrėliai, mistikai bei drąsiausių idėjų mąstytojai. Būtent šioje aplinkoje gimė vienas paslaptingiausių ir labiausiai intriguojančių krikščioniškosios mistikos tekstų – „Šventojo Hierotėjo knyga“ (angl. The Book of the Holy Hierotheos, sir. Ktābā d-Qaddīšā Hierotheos). Paprastam skaitytojui ši knyga gali nuskambėti kaip senovinė … [Skaityti toliau…]
XVI amžius – laikmetis, kai mokslas dar tik žengė pirmuosius žingsnius iš viduramžių tamsos, o kalnakasių darbas giliose kasyklose buvo apgaubtas mitų, baimės ir prietarų. Būtent tokiu metu gyveno vokiečių gydytojas ir mokslininkas Georgas Baueris, istorijoje geriau žinomas savo lotynišku slapyvardžiu – Georgius Agricola (Georgijus Agrikola). Šis žmogus, šiandien pelnytai vadinamas moderniosios mineralogijos ir geologijos … [Skaityti toliau…]
1614 metais Vokietijoje pasirodė nedidelė knygelė pavadinimu Brolijos žinia (Fama Fraternitatis). Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė kaip dar vienas religinis ar filosofinis traktatas, tačiau tekstas netrukus sukėlė neįprastą susidomėjimą visoje Europoje. Jame buvo pristatytas manifestas, pasirašytas paslaptingos bendruomenės vardu – Fraternitas Rosae Crucis, vadinamos Rozenkreicerių brolija. Šis tekstas tapo vienu garsiausių XVII amžiaus intelektinių reiškinių. … [Skaityti toliau…]
Kristiano Rozenkreico cheminės vestuvės (Chymische Hochzeit Christiani Rosencreutz anno 1459, angl. The Chymical Wedding of Christian Rosenkreutz) yra alegorinis, simbolinis renesanso laikų tekstas, pirmą kartą išleistas 1616 m. vokiečių kalba. Kūrinys tradiciškai priskiriamas Johannui Valentinui Andreae – protestantų teologui ir rašytojui, nors pats Andreae vėliau jį vadino „literatūriniu pokštu“. Nepaisant to, tekstas tapo vienu iš … [Skaityti toliau…]
Mokytojo Kefalaja (Kephalaia of the Teacher. ⲛⲉⲕⲉⲫⲁⲗⲁⲓⲟⲛ ⲛ̀ⲧⲉ ⲡⲥⲁϩ, Nekephalaion nte psah) yra pats didžiausias ir svarbiausias manichėjų literatūros paminklas, išlikęs iki mūsų dienų. Tai autentiškas III amžiaus dvasinis testamentas, leidžiantis išgirsti pranašo Manio balsą be vėlesnių iškraipymų. Svarbu pabrėžti, kad manichėjų religijoje egzistavo itin griežtas septynių knygų kanonas, kurį parašė pats pranašas Manis (pvz., … [Skaityti toliau…]
„Lobių urvas“ (dar vadinamas The Cave of Treasures; siriškai ܡܥܪܬ ܓܙܐ — Meʿārath Gazzē; lotyniškai Spelunca Thesaurorum; arabiškai Maghārat al-Kunūz; kai kuriose etiopų tradicijose sutinkamos adaptuotos formos, pvz., Kifafa Gaze, kartais šį kūrinį vadina tiesiog Lobių knyga) – vienas žymiausių sirų krikščionybės apokrifinių kūrinių, galutinai susiformavęs maždaug VI–VII amžiuje Mesopotamijoje. Nors tradicija autorystę ilgą laiką … [Skaityti toliau…]
MANDĖJŲ JONO KNYGA (Draša d-Yahya, The Mandaean Book of John, dar žinoma kaip Jono mokymas, Jono pamokslai arba Jono diskursai). Svarbu suprasti, kad tai nėra biblinė Jonos knyga apie pranašą, prarytą didžiulės žuvies. Nors lietuvių kalboje šie vardai skamba panašiai, juos skiria esminė riba: biblinė Jonos knyga yra keturių skyrių pasakojimas apie atgailą Ninevėje, o … [Skaityti toliau…]
Zuknino kronika (Chronicle of Zuqnin) yra vienas unikaliausių aštuntojo amžiaus pabaigos sirų kalba parašytų metraščių, kuris pateikia išsamią pasaulio istoriją nuo pat jo sukūrimo. Šis veikalas pasižymi tuo, kad jame susipina religinis pasakojimas, politiniai įvykiai bei itin detalūs socialinės tikrovės aprašymai, būdingi Rytų krikščionybės tradicijai. Metraštis baigiamas maždaug septyni šimtai septyniasdešimt penktaisiais metais, o tai … [Skaityti toliau…]
Šis unikalus rankraštis, kuris mokslinėje literatūroje žymimas kaip Berlyno papirusas 11710 (Papyrus Berlin 11710), pirmą kartą buvo pristatytas visuomenei 1923 metais vokiečių teologo Hanso Lietzmanno publikacijoje, jis yra vos 6,5 x 7,5 cm (mažesnis už šiuolaikinę kreditinę kortelę). Dokumentas saugo trumpą, tačiau itin reikšmingą pokalbį tarp Jėzaus bei jo mokinio Natanaelio, kuris savo turiniu glaudžiai … [Skaityti toliau…]
1924 metais Oksforde, „Clarendon Press“ leidykloje, pasirodęs Montague Rhodes Jameso parengtas „Apokrifinis Naujasis Testamentas“ sugrąžino į mokslinę apyvartą vieną mįslingiausių ankstyvosios krikščionybės raštų – Baltramiejaus evangeliją (Gospel of Bartholomew). Nors šį kūrinį dar IV–V amžiuje minėjo šventasis Jeronimas, o vėliau jis atsidūrė Gelazijaus draudžiamų knygų sąraše, tikrasis jo turinys ilgus šimtmečius tūnojo rankraščių šešėlyje. Jamesas … [Skaityti toliau…]
„Nelaimių istorija“ (lot. Historia Calamitatum) yra vienas žymiausių XII a. literatūros paminklų, kurį parašė prancūzų filosofas bei teologas Petras Abeliaras (Petrus Abaelardus). Kadangi kai kuriuose šaltiniuose kūrinys įvardijamas ilgesne forma – Historia calamitatum mearum – lietuvių kalba jis pagrįstai verčiamas kaip „Mano nelaimių istorija“, taip pabrėžiant itin asmenišką pasakojimo pobūdį. Šis autobiografinis darbas, sukurtas apie … [Skaityti toliau…]
Nabuchodonosoras II buvo Babilono karalius, valdęs VI a. pr. Kr., garsėjęs kaip vienas galingiausių Artimųjų Rytų valdovų. Jo vardas akadiškai skambėjo Nabû-kudurri-uṣur, reiškiantis „Nabū (išminties dievas) teišsaugo mano pirmagimį“. Hebrajiškuose šaltiniuose jis vadinamas Nevuḵadneṣṣar, o graikiškai – Nabouchodonósōr. Jis pastatė galingąją Babilono imperiją, užkariavo Jeruzalę, ištrėmė žydus ir tapo istorijos simboliu valdovo, kuris pajunta dieviškos … [Skaityti toliau…]