Vimalakīrti Nirdeśa Sūtra (skr. Vimalakīrti-nirdeśa-sūtra, kin. 維摩詰所說經 Wéimójí suǒshuō jīng, tib. དབྱིག་གཉེན་གསུངས་པའི་མདོ། Yiknyen Sungpe Do) – lietuviškai dažniausiai vadinama Vimalakirtčio sutra arba Vimalakirčio mokymo sutra – tai vienas gyviausių, drąsiausių ir literatiškiausių Mahajanos budizmo tekstų. Skirtingai nuo daugelio sutrų, kuriose Buda sėdi centre ir moko, čia pagrindinis veikėjas – pasaulietis, turtingas pirklys Vimalakirtis. Jis guli … [Skaityti toliau…]
C. S. Lewis buvo britų rašytojas, literatūros kritikas ir krikščioniškos apologetikos autorius, vienas ryškiausių XX a. mąstytojų. Jis dėstė Oksforde ir Kembridže, rašė tiek grožinę literatūrą (pvz., Narnijos kronikas), tiek gilius filosofinius ir teologinius tekstus. Lewisas buvo žmogus, kuris mokėjo sudėtingas idėjas paaiškinti paprastai, be akademinio puikavimosi, todėl jo knygos iki šiol skaitomos ne tik … [Skaityti toliau…]
Aurelijus Augustinas (Aurelius Augustinus, lot. Augustinus Hipponensis), vienas įtakingiausių krikščionių teologų ir filosofų, savo kūrinyje „Apie laisvą valią“ (lot. De libero arbitrio), parašytame apie 388–395 m., nagrinėja žmogaus laisvos valios, Dievo malonės ir blogio kilmės klausimus. Šis darbas, įtrauktas į Augustino „Dialogų“ rinkinį, yra filosofinis pokalbis tarp Augustino ir jo mokinio Evodijaus, kuriame bandoma suderinti … [Skaityti toliau…]
Miktlantekutlis, kurio vardas kartais supaprastinamas kaip Miktlė (Mictlē), o pilnas nahuatlių kalbos pavadinimas yra Mictlāntēcutli (angliškai Mictlantecuhtli), yra viena galingiausių ir baisiausių actekų panteono figūrų. Jo vardas tiesiogiai verčiamas kaip „Miktlano valdovas“ arba „Mirusiųjų žemės viešpats“, kas tiksliai apibrėžia jo vaidmenį. Jis nebuvo tiesiog mirties dievas, kuris atima gyvybę; jis buvo negailestingas ir nepermaldaujamas karalius, … [Skaityti toliau…]
Ahpuchas (arba Ah Puch), dažnai įvardijamas kaip majų velnias, yra viena šiurpiausių ir galingiausių Centrinės Amerikos mitologijos figūrų. Tačiau tiesmukas jo priskyrimas velnio kategorijai yra supaprastinimas, atsiradęs dėl vėlesnės krikščioniškosios interpretacijos. Majų pasaulėžiūroje Ahpuchas buvo ne tiek absoliutaus blogio įsikūnijimas, kiek pats mirties dievas, pūvančios materijos ir požemio karalystės valdovas. Jis turėjo daugybę vardų, priklausomai … [Skaityti toliau…]
„Dvasinis giedojimas apie sielą ir Sužadėtinį Kristų“ (Cántico espiritual) – vienas žymiausių šventojo Kryžiaus Jono (1542–1591) mistinių ir poetinių veikalų, parašytas XVI amžiaus antroje pusėje. Šis kūrinys laikomas krikščioniškosios mistikos šedevru ir vienu gražiausių religinių tekstų ispanų kalba. Jame sielos kelias į dieviškąją vienybę perteikiamas per meilės poeziją, įkvėptą Senojo Testamento Giesmių giesmės, tačiau perrašytą … [Skaityti toliau…]
„Kopimas į Karmelio kalną“ – tai vienas pagrindinių šventojo Kryžiaus Jono (1542–1591) veikalų, parašytas apie 1578–1585 m. Tai gilus krikščioniškosios mistikos traktatas, kuriame aprašoma sielos kelionė link vienybės su Dievu per dvasinį apsivalymą. Autorius, šv. Kryžiaus Jonas – ispanų karmelitas, mistikas, poetas, Katalikų Bažnyčios mokytojas ir kartu su šv. Terese Aviliete – basųjų karmelitų reformatorius. … [Skaityti toliau…]
Aristobulas (Aristobulus). Aristobulas Aleksandrietis (apie 181–124 m. pr. Kr.) – vienas pirmųjų žinomų helenistinės epochos žydų filosofų, bandęs suderinti žydų Šventąjį Raštą su graikų filosofijos idėjomis. Jis priklausė peripatetikų (Aristotelio) mokyklai, tačiau aktyviai naudojo ir platoniškas bei pitagoriškas sąvokas. Kaip ir vėlesnis jo pasekėjas Filonas Aleksandrietis, Aristobulas siekė parodyti, kad Mozės Įstatymas ir žydų tradicija … [Skaityti toliau…]
Judo Tomo darbų palimpsesto fragmentai – tai vienas įdomiausių ir sudėtingiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų sluoksnių, išlikusių ne pilna forma, o kaip vėlesniame rankraštyje perrašytas ir iš dalies nutrintas tekstas. Palimpsestas reiškia, kad senasis raštas buvo nuvalytas, o ant jo užrašytas naujas, tačiau senasis sluoksnis vis tiek išliko ir gali būti atkurtas. Šie fragmentai priklauso prie … [Skaityti toliau…]
„Povilo kankinystė“ (The Martyrdom of Paul) yra vienas iš brandžiausių ir dramatiškiausių apaštalų kankinystės pasakojimų, perteikiantis paskutines šventojo Povilo dienas Romoje, jo stebuklus, drąsą prieš imperatorių Neroną ir triumfuojantį tikėjimą, kuris nugali net mirtį. Šis kūrinys išlikęs arabų rankraščių tradicijoje, greičiausiai susiformavęs V–VII amžiuje Egipto krikščionių aplinkoje, kur buvo naudojamas vienuolynuose, katechezėje ir liaudies pamaldume … [Skaityti toliau…]
„Šventojo Luko kankinystė“ (The Martyrdom of Saint Luke) yra vienas iš dramatiškiausių ir kartu teologiškai sodriausių pasakojimų apie evangelisto Luko gyvenimo pabaigą. Šis tekstas, išlikęs koptų ir arabų tradicijose, jungia istorinius elementus, apaštalinę legendą ir ryškią hagiografinę vaizduotę. Jame Lukas vaizduojamas ne tik kaip evangelistas ir apaštalų darbų autorius, bet ir kaip Petro mokinys, gydytojas, … [Skaityti toliau…]
„Simono kankinystė“ (The Martyrdom of Simon) yra glaustas, bet labai intensyvus rytų krikščioniškosios apokrifinės tradicijos tekstas, pasakojantis apie Simono, Kleopo sūnaus – vadinamo Jude, Nathanaeliu ir Uolietu (Zealotu) – paskutinį gyvenimo tarpsnį ir jo mirtį už Kristų. Šis kūrinys tęsia ankstesnį pasakojimą apie Simono pamokslavimą ir jo paskyrimą Jeruzalės vyskupu po Jokūbo Teisiojo mirties. Tekstas … [Skaityti toliau…]