„Timajas“ filosofinis dialogas, kurį parašė Platonas, vienas svarbiausių antikos tekstų apie pasaulio sukūrimą, kosmologiją ir dieviškąją tvarką. Jame pagrindinis veikėjas Timajas iš Lokrų aiškina, kaip Dievas – demiurgas – sukūrė kosmosą iš chaoso, vadovaudamasis gėriu ir tvarka. Šis kūrinys, graikiškai vadinamas Τίμαιος, lotyniškai Timaeus, parašytas IV a. pr. Kr. ir priklauso Platono vėlyviesiems dialogams. Dialogas … [Skaityti toliau…]
Junijus Rustikas (lot. Junius Rusticus, apie 45–93 m.) buvo vienas ryškiausių I a. pabaigos Romos stoikų filosofų, senatorių ir Domicijano teroro aukų. Jo vardas dažnai minimas šalia kitų stoikų kankinių – Herenijaus Senecijono, Helvidijaus Prisko ir Aruleno Rustiko – bet Rustikas išsiskyrė tuo, kad jo mirtis buvo ne už asmeninę kritiką imperatoriui, o už mirusio … [Skaityti toliau…]
Jėzaus prisikėlimas iš numirusių yra didžiausias ir svarbiausias krikščionybės stebuklas, kuris įvyko Velykų rytą, po Jo mirties ant kryžiaus. Šis įvykis yra aprašytas visose keturiose Evangelijose: Mato 28:1–10, Morkaus 16:1–8, Luko 24:1–12 ir Jono 20:1–18. Jėzaus prisikėlimas ne tik patvirtino Jo dieviškumą, bet ir suteikė Jo sekėjams amžinojo gyvenimo viltį. Tai buvo galutinė pergalė prieš … [Skaityti toliau…]
Vienas paslaptingiausių ir įtakingiausių tarp Senojo ir Naujojo Testamento laikotarpio kūrinių – graikiškai parašytas rinkinys Testamenta duodecim patriarcharum („Dvylikos patriarchų testamentai“), hebrajiškai-aramiškai vadinamas צוואות שנים עשר השבטים (Cava’ot šneim-asar ha-švatim). Kūrinys parašytas II a. pr. Kr. – I a. po Kr., greičiausiai Aleksandrijoje arba kitame helenistiniame žydų centre. Originalas buvo hebrajiškas arba aramajiškas, bet išliko … [Skaityti toliau…]
Šitas klausimas toks senas kaip pats žmogus. Ir toks asmeniškas, kad nei viena teorija, nei vienas teologinis traktatas negali jo iki galo užpildyti. Nes kai apie tai mąstai ne teoriškai, o stovėdamas prie artimo žmogaus karsto, ar gulėdamas ligoninėje, kur viskas gali baigtis, žodžiai įgyja kitą svorį. Religijos kalba apie amžinybę. Krikščionybėje – tai gyvenimas … [Skaityti toliau…]
Amžinoji kančia (lot. poena sensus aeterna, angl. eternal conscious torment) – tai tradicinis krikščioniškas mokymas, kad neišgelbėti žmonės ir puolę angelai po galutinio teismo kentės sąmoningą fizinį ir dvasinį skausmą ugnyje be jokios pabaigos, per visą amžinybę. Pagrindiniai Biblijos tekstai, kuriais remiasi šis mokymas Kas tiki amžinąja kančia? Kodėl jie tiki? Kas netiki ir kodėl? … [Skaityti toliau…]
Didysis Baltasis Sostas – tai paskutinė teismo diena, kai pats Dievas (arba Kristus kaip Teisėjas) atsisėda ant didžiulio balto sosto, prie kurio atsistoja visi mirusieji, kurie nebuvo išgelbėti. Atveriamos knygos su visų darbais ir Gyvenimo knyga. Kas įrašytas Gyvenimo knygoje – eina į amžinąjį gyvenimą. Kas ne – metamas į ugnies ežerą, vadinamą antrąja mirtimi, … [Skaityti toliau…]
Rethinking Hell (liet. Pergalvojant pragarą) – tai krikščioniška iniciatyva, kviečianti iš naujo permąstyti tradicinį pragaro vaizdą kaip amžiną kankinimo vietą. Ji remiasi mokymu, vadinamais sąlyginis nemirtingumas (conditional immortality) ir anihiliacionizmas (annihilationism). Pagal šiuos mokymus amžinas gyvenimas suteikiamas tik išgelbėtiems tikintiesiems, o atmetusieji Dievą galiausiai patiria visišką sunaikinimą – tarsi būtų ištrinti iš egzistencijos. Tai nėra … [Skaityti toliau…]
Melkizedek, Melkizedekas (NHC IX,1) (kopt. ⲙⲉⲗⲭⲓⲥⲉⲇⲉⲕ) – vienintelis išlikęs traktatas Nag Hammadi IX kodekso 1 pozicijoje. Tekstas parašytas koptiškai (sachidiniu dialektu), datuojamas IV a., tačiau originalas graikiškas ir kuriamas III a. pabaigoje arba IV a. pradžioje. Iš 27 puslapių išliko 19 (trūksta pradžios ir galo, daug pažeista). Autorius nežinomas ir tekstas pats savęs nepristato kaip … [Skaityti toliau…]
Šobogenzo (正法眼蔵, „tikrosios Dharmos akies lobynas“) – pagrindinis Eihei Dogeno (1200–1253), japonų Sōtō zen budizmo įkūrėjo, kūrinys. Parašytas XIII a. viduryje, daugiausia 1231–1253 m., kalba – senovinė japonų–kinų mišrainė (kanbun su japonų skaitymo ženklais), todėl tekstas sunkus net japonams. Kūrinys dar vadinamas „Shōbōgenzō zuimonki“ (正法眼蔵随聞記, „Shōbōgenzō klausytų pamokymų užrašai“) – tai trumpesnė, mokiniui Koun Ejō … [Skaityti toliau…]
Apie Nimfų urvą – tas Porfirijaus iš Tyro mistinis komentaras, parašytas apie 270 m. po Kr. Romoje, kai neoplatonizmas maišėsi su senovės mitais kaip vynas su vandeniu. Originalus graikiškas pavadinimas Περὶ τοῦ ἐν Ὀδυσσείᾳ τῶν Νυμφῶν ἄντρου (Peri tou en Odysseia tōn Nymphōn antrou), angliškai On the Cave of the Nymphs in the Odyssey, lietuviškai … [Skaityti toliau…]
Čia kalbama apie šv. Ignaco Lojolos autobiografiją, dar vadinamą „Piligrimo pasakojimas“ arba „Piligrimo užrašai“. Tai XVI amžiaus tekstas, kurį užrašė Ignaco bičiulis Luisas Gonçalvesas da Câmara, o pats šventasis jį diktavo pasakojimo forma. Knygoje Ignacas ne klajoja po Rusiją su „Philokalia“, o keliauja po Europą ir Šventąją Žemę, apmąstydamas savo atsivertimą, dvasines kovas ir Jėzaus … [Skaityti toliau…]