„Šventojo Tomo kankinystė“ (The Martyrdom of Saint Thomas) yra brandus, dramatiškas ir teologiškai tankus rytų krikščioniškosios apokrifinės tradicijos tekstas, tęsiantis pasakojimą, pradėtą „Tomo pamokslavime“. Šis kūrinys, tikriausiai susiformavęs V–VII amžiuje ir išlikęs koptų bei arabų rankraščiuose, vaizduoja paskutinį apaštalo Tomo gyvenimo etapą — jo keliones, stebuklus, persekiojimus ir galiausiai mirtį, kuri pristatoma kaip jo „kovos … [Skaityti toliau…]
„Apaštalo Mato darbai“ (Acts of Matthew, Acta Matthaei) yra vienas iš ankstyvųjų apaštalų apokrifų, pasakojantis apie evangelisto Mato misiją egzotiškame, pagoniškame krašte, kuriame viešpatauja tironija, stabmeldystė ir demonų valdžia. Šis kūrinys atsirado III–IV amžiuje ir priklauso vadinamajai Leucijaus apokrifų tradicijai, kuriai būdingas stebuklų, vizijų ir dramatiškų konfliktų su pagonių valdovais gausumas. Pasakojimas nėra istorinis dokumentas, … [Skaityti toliau…]
Foucauldian analizė – tai netradicinis, bet labai įtakingas tyrimo požiūris, kilęs iš prancūzų filosofo Michel Foucault darbų. Ji skirta ne tiek aiškinti, kas yra tiesa, kiek suprasti, kaip tam tikros „tiesos“ buvo sukurtos, kodėl vieni dalykai laikomi savaime suprantamais, o kiti – neįmanomais ar net pavojingais. Tai analizė, kuri abejoja pačia žinojimo forma, tyrinėja, kaip … [Skaityti toliau…]
Suffragia – tai lotyniškas žodis, reiškiantis „užtarimo maldos“ arba „prašymai“. Krikščioniškoje liturginėje kalboje jis nusistovėjo kaip terminas, nusakantis maldas už mirusiuosius – kad jų siela būtų apvalyta ir pasiektų amžinąją bendrystę su Dievu. Lietuviškai dažnai verčiamas kaip „užtarimas“, „užtarimo maldos“ arba „prašymai už mirusiuosius“. Ši sąvoka kilusi iš senosios Bažnyčios tradicijų, kai bendruomenė, susidūrusi su … [Skaityti toliau…]
Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen Gentium – tai vienas pagrindinių Vatikano II Susirinkimo dokumentų, paskelbtas 1964 m. lapkričio 21 d.. Tekstą patvirtino popiežius Paulius VI, o parengė jį Susirinkimo tėvai – vyskupai ir teologai iš viso pasaulio. Tai buvo atsakas į Bažnyčios poreikį atsinaujinti ir aiškiau išreikšti savo prigimtį, misiją ir santykį su šiuolaikiniu pasauliu. … [Skaityti toliau…]
Tuniso apgultis, žinoma kaip Siege of Tunis anglų kalboje ir Assedio di Tunisi italų kalboje, įvyko 1270 m. liepos–lapkričio mėn. Tuniso mieste, dabartiniame Tunise, per Aštuntąjį kryžiaus žygį. Ši kampanija, vadovaujama Prancūzijos karaliaus Liudviko IX, turėjo ambicingą tikslą atsversti Tunisą į krikščionybę ir susilpninti musulmonų galias Šiaurės Afrikoje, tačiau baigėsi nesėkme dėl ligų ir strateginių … [Skaityti toliau…]
Bhagavadgita, Bagavadgita, Bhagavadgyta, Bagavadgyta (sanskrito kalba: Bhagavad Gītā, pažodžiui „Dievo daina“) yra vienas svarbiausių hinduizmo šventųjų tekstų, laikomas dvasinės ir filosofinės išminties šedevru. Tai 700 posmų epinis dialogas, įtrauktas į didįjį indų epą Mahabharata (Bhishma Parva, 23–40 skyriai), datuojamas maždaug V–II a. pr. Kr. Bhagavadgita yra pokalbis tarp princo Ardžunos ir Viešpaties Krišnos, kuris veikia … [Skaityti toliau…]
Liudviko Feuerbacho veikalas Gedanken über Tod und Unsterblichkeit („Mintys apie mirtį ir nemirtingumą“), išleistas 1830 m., yra reikšmingas XIX a. filosofijos darbas, kuriame autorius nagrinėja mirties, nemirtingumo ir religijos temas iš materialistinės ir antropologinės perspektyvos. Šis darbas, parašytas ankstyvuoju Feuerbacho kūrybos laikotarpiu, dar prieš jo pagrindinį veikalą Krikščionybės esmė (1841), sukėlė kontroversijas dėl savo radikalių … [Skaityti toliau…]
Agonija (gr. agonia, iš agon – kova, kova iki galo) reiškia intensyvią fizinę, emocinę ar dvasinę kančią, dažnai siejamą su mirties procesu arba kraštutiniu skausmu. Tai būsena, kai žmogus išgyvena didžiulį fizinį ar psichologinį stresą, dažnai suvokdamas artėjančią pabaigą. Šiuolaikinėje kalboje terminas gali būti vartojamas ir perkeltine prasme, apibūdinant stiprų emocinį ar moralinį konfliktą. Žodis … [Skaityti toliau…]
Kartais gyvenimas tampa toks pilkas, kad niekas nebedžiugina. Nei saulė, nei draugai, nei anksčiau mėgtos veiklos. Viskas atrodo beprasmiška, tarsi būtum įstrigęs tuščioje dykumoje. Ši būsena vadinama egzistencine tuštuma – jausmu, kai gyvenimas praranda spalvas, o prasmė išbyra kaip smėlis tarp pirštų. Tuštuma paliečia daugelį, patyrusių netektis ar didelius pokyčius. 1. Kas yra egzistencinė tuštuma? … [Skaityti toliau…]
Simboliai – tai tylūs žmonijos pasakotojai. Jie gimė anksčiau nei raštas, anksčiau nei pirmieji miestai. Kai žmonės dar tik žvelgė į dangų ieškodami prasmės, pirmieji ženklai pradėjo jungti bendruomenes ir kurti tiltu tarp žemės ir to, kas aukščiau. Kryžius, lotosas, menora, pusmėnulis – kiekvienas jų nėra tik grafinė forma. Tai dvasios žemėlapiai, liudijantys, kaip įvairios … [Skaityti toliau…]
Lietuvių mitologija – tai turtingas ir daugiasluoksnis kultūros paveldas, rodantis senovės baltų pasaulėžiūrą, gamtos garbinimą ir dvasinį ryšį su aplinka. Senovės lietuvių dievai ir deivės, tokie kaip Dimstipatis, Gabija ar Giltinė, buvo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis – jie globojo namus, derlių, gamtos stichijas ir net žmogaus likimą. Šiame puslapyje pateikiamas lietuvių senovės dievų sąrašas su … [Skaityti toliau…]