Paieškos rezultatai (481) pagal: mirtis ne pabaiga

Mirtis man yra tik vartai į Kristaus glėbį

Šv. Teresė Avilietė, XVI a. karmeličių reformatorė ir mistikė, savo raštuose išsakė gilią mintį: „Mirtis man yra tik vartai į Kristaus glėbį.“ Ši frazė, kupina tikėjimo ir vilties, atspindi ne tik jos asmeninę dvasinę patirtį, bet ir krikščioniškąją perspektyvą į mirtį kaip perėjimą į amžinąjį gyvenimą. Šv. Teresė Avilietė (1515–1582) buvo ispanų karmelitė, kurios raštai, … [Skaityti toliau…]

Didysis penktadienis: Jėzaus kančia ir mirtis

Didysis penktadienis – viena reikšmingiausių dienų krikščioniškame liturginiame kalendoriuje. Tai diena, kai tikintieji visame pasaulyje susitelkia prisiminti ir apmąstyti Jėzaus Kristaus kančią, nukryžiavimą ir mirtį. Ši diena nėra tik istorinės nelaimės paminėjimas – tai tikėjimo šerdis, momentas, kai Dievas, tapęs žmogumi, paaukojo savo gyvybę už žmonijos nuodėmes. Ką darome per Didįjį penktadienį? Didysis penktadienis – … [Skaityti toliau…]

Kas yra antroji mirtis?

Antroji mirtis – biblinis terminas, minimas tik keturis kartus ir tik Apreiškimo Jonui knygoje (Apr 2,11; 20,6.14; 21,8). Tai galutinė neišgelbėtųjų bausmė po Didžiojo Baltojo Sosto teismo – ugnies ežeras, kuris tiesiogiai pavadinamas „antroji mirtis“ (20,14). Originalūs pavadinimai Pirmoji mirtis – fizinė mirtis, kurią patiria visi žmonės.Antroji mirtis – tai, kas vyksta po prisikėlimo teismui: … [Skaityti toliau…]

Peregrino mirtis

„Peregrino mirtis“ (gr. Peri tēs Peregrínou teleútēs) – antikos satyrinis kūrinys, parašytas apie 165–170 m. Lucianas jame pasakoja apie keliautojo filosofo Peregrino Protėjo gyvenimą ir savižudybę, įvykdytą 165 m. Olimpinių žaidynių metu. Nors tekstas pirmiausia kritikuoja filosofinį šarlatanizmą ir savireklamą, jis tapo svarbiu šaltiniu ankstyvosios krikščionybės tyrimams, nes pateikia vieną ankstyviausių pagoniškų liudijimų apie krikščionių … [Skaityti toliau…]

Jėzaus mirtis ir laidotuvės

Jėzaus Kristaus mirtis ir palaidojimas (lot. Mors et sepultura Iesu) yra esminiai įvykiai krikščionybės istorijoje, kurie visose keturiose kanoninėse Evangelijose aprašomi su ypatingu tikslumu bei detalumu. Šie tekstai dokumentuoja dramatišką Jėzaus žemiškosios kelionės pabaigą ir padeda pamatus visai krikščioniškajai teologijai, sujungdami istorinius faktus su giliomis Senojo Testamento pranašystėmis. Svarbu pabrėžti, kad pasakojimuose susipina ir dvasinė … [Skaityti toliau…]

Taip, tu tikrai mirsi. Bet tai ne pabaiga

Mirtis yra viena iš nedaugelio tikrumų gyvenime, kurią kiekvienas žmogus patiria. Šis neišvengiamumas dažnai kelia baimę, nes atrodo kaip visiškas pabaigos taškas. Tačiau ar mirtis iš tiesų yra visko pabaiga? Ar tai tik slenkstis į kitokią egzistencijos formą? Žvelgiant iš filosofinės ir dvasinės perspektyvos, mirtis yra ne galutinis sunaikinimas, o perėjimas. Tai, ką suvokiame kaip … [Skaityti toliau…]

Ar mirtis – tik perėjimas į kitą Dievo sapną?

Jei gyvenimas yra sapnas, tada mirtis – tai pabudimas. Bet galbūt ne į tikrovę, o į kitą sapną, gilesnį už šį. Ši mintis, kad mūsų egzistencija yra Dievo vizija, senesnė nei daugelis religijų. Ji randama senovės Indijos „Upanišadose“, kur sakoma: „Visa, kas yra, yra Dievo svajonė – Brahmano sapnas, kuriame Dievas pats save stebi.“ Jei … [Skaityti toliau…]

Mirtis bus sunaikinta ir žmonės gyvens taikoje

Pranašo Izaijo 25:6–26:6 aprašomas Dievo pažadas sunaikinti mirtį ir suteikti žmonėms amžinąją taiką. Šis tekstas turi gilią simbolinę ir pranašišką reikšmę, kuri dažnai interpretuojama tiek eschatologiniame (pasaulio pabaigos), tiek dvasiniame kontekste. „Mirtis bus sunaikinta“: „Žmonės gyvens taikoje“: Ši pranašystė reiškia galutinę pergalę prieš mirtį ir amžinąją taiką Dievo karalystėje, kurioje nebeliks skausmo, ašarų ir kančių.

Mirtis, kaip gyvenimas turi savo laiką

Mirtis – kaip gyvenimas, turi savo laiką. Mintis apie natūralų gyvenimo ir mirties ciklą. Tai priminimas, kad tiek gyvenimas, tiek mirtis yra neišvengiami procesai, turintys savo natūralią tvarką ir laiko ribas. Kaip kiekvienas gyvenimas turi pradžią, vystymąsi ir pabaigą, taip ir mirtis yra šio proceso dalis. Tai gali būti interpretuojama per filosofinį ar dvasinį kontekstą. … [Skaityti toliau…]

Kiekviena pradžia turi pabaigą

Gyvenimas yra kelionė, kurios pradžia kupina vilčių, o pabaiga — ramybės. Liūdime netekę [vardas], bet širdyse saugome prisiminimus ir dėkojame už drauge praleistą laiką. Lai Viešpats priima Jo/Jos sielą į amžinąjį poilsį. Tegul meilė ir prisiminimai būna stiprybės šaltinis gedinčiai šeimai ir artimiesiems. Žodžiai „Kiekviena pradžia turi pabaigą“ perteikia universalią tiesą apie gyvenimo, laiko ir … [Skaityti toliau…]

Kaip susitaikyti su mirtimi?

Susitaikymas su mirtimi dažniausiai neprasideda tą dieną, kai išgirstame sunkią diagnozę ar atsiduriame prie ligos patalo. Jis prasideda daug anksčiau – tada, kai žmogus pradeda iš tiesų rimtai ir giliai žiūrėti į savo gyvenimą. Kol mirtis atrodo labai tolima, lengva gyventi iliuzija, kad viskam dar bus marijos laiko: susitaikyti, atsiprašyti, atsigręžti į Dievą ar tiesiog … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: mirtis ne pabaiga?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Krikščioniškoji teologija mirtį supranta ne kaip galutinį žemiškojo gyvenimo tašką, o kaip prasmingą slenkstį į amžinybę. Šis tikėjimas remiasi Jėzaus Kristaus prisikėlimo paslaptimi, kuri įrodo, kad meilė yra stipresnė už pačią mirtį. Šventasis Raštas moko, jog žmogaus siela yra nemirtinga, o fizinė mirtis tėra tik laikinas miegas laukiant visuotinio kūnu prisikėlimo. Katalikų Bažnyčios katekizmas skelbia, kad mirties akimirką žmogus susitinka su Kūrėju ir pradeda naują egzistencijos etapą. Šis dvasinis požiūris suteikia milžinišką paguodą gedintiems žmonėms, nes jie žino, jog išėjusieji artimieji nėra prarasti amžiams. Krikščioniškoje tradicijoje amžinasis gyvenimas suvokiamas kaip pilnatvė ir bendrystė su Dievu danguje. Todėl mirtis krikščionims tampa vilties vartais, per kuriuos žengiama į tikrąją, nesibaigiančią šviesą ir ramybę. Mūsų gyvenimo žemėje tikslas yra pasiruošti šiam šventam susitikimui, gyvenant pagal Evangelijos tiesas bei dalijantis gerumu su visais aplinkiniais.