„Ipuvero perspėjimai“ (angl. The Admonitions of Ipuwer) (taip pat žinomi kaip Ipuvero papirusas arba Egiptiečių išminčiaus perspėjimai) – tai senovės Egipto literatūros kūrinys, priskiriamas Viduriniosios karalystės laikotarpiui (2040–1782 m. pr. m. e.). Vienintelis išlikęs šio kūrinio rankraštis (Papirusas Leiden 344) datuojamas Naujosios karalystės laikais (apie 1570–1069 m. pr. m. e.). Tai yra pats garsiausias išlikęs … [Skaityti toliau…]
„Apokalipsė pagal Tomą“ arba „Tomo apokalipsė“ (angl. Apocalypse of Thomas, lot. Revelatio Thomae) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis tekstas, priklausantis Naujojo Testamento apokrifų apokalipsių grupei. Tai vienas iš nedaugelio išlikusių kūrinių, priskiriamų apaštalui Tomui, nors pats tekstas autoriaus neįvardija, o ankstyvoji Bažnyčia jį laikė neautentišku. Kūrinys išliko daugiausia lotyniškuose rankraščiuose, tačiau mokslininkai mano, kad originalas galėjo … [Skaityti toliau…]
Bičių knyga (siriškai Ktābā d-Debbā, lot. Liber Apis, angl. The Book of the Bee) yra vienas įdomesnių vėlyvosios Rytų krikščionybės literatūros kūrinių, sudarytas XIII amžiuje. Autorius – Saliamonas iš Basros (Solomon of Basra, siriškai Mar Šlēmōn d-Baṣrā), Perat-Maišano metropolitas, priklausęs Rytų Bažnyčios tradicijai. Kūrinys buvo parašytas kaip glausta teologinių ir istorinių žinių santrauka, apimanti pasaulio … [Skaityti toliau…]
VI amžiaus Sirija – saulės išdegintas kraštas, kurio uolų plyšiuose ir atokiuose vienuolynuose gyveno atsiskyrėliai, mistikai bei drąsiausių idėjų mąstytojai. Būtent šioje aplinkoje gimė vienas paslaptingiausių ir labiausiai intriguojančių krikščioniškosios mistikos tekstų – „Šventojo Hierotėjo knyga“ (angl. The Book of the Holy Hierotheos, sir. Ktābā d-Qaddīšā Hierotheos). Paprastam skaitytojui ši knyga gali nuskambėti kaip senovinė … [Skaityti toliau…]
Kristiano Rozenkreico cheminės vestuvės (Chymische Hochzeit Christiani Rosencreutz anno 1459, angl. The Chymical Wedding of Christian Rosenkreutz) yra alegorinis, simbolinis renesanso laikų tekstas, pirmą kartą išleistas 1616 m. vokiečių kalba. Kūrinys tradiciškai priskiriamas Johannui Valentinui Andreae – protestantų teologui ir rašytojui, nors pats Andreae vėliau jį vadino „literatūriniu pokštu“. Nepaisant to, tekstas tapo vienu iš … [Skaityti toliau…]
Sefer HaGilgulim („Sielų persikūnijimų knyga arba Reinkarnacijų knyga“) yra vienas iš įdomiausių ir labiausiai žmogaus vidų liečiančių Lurianinės kabalos tekstų. Jį sudarė rabi Chaim Vitalis, sistemindamas savo mokytojo Izaoko Lurijos (Ari) mokymą apie sielos kelią per gyvenimus. Tai nėra kosmologinis traktatas apie pasaulių struktūrą, kaip „Etz Chaim“, ir nėra etinis vadovas, kaip „Sha‘arei Kedusha“. Tai … [Skaityti toliau…]
Mokytojo Kefalaja (Kephalaia of the Teacher. ⲛⲉⲕⲉⲫⲁⲗⲁⲓⲟⲛ ⲛ̀ⲧⲉ ⲡⲥⲁϩ, Nekephalaion nte psah) yra pats didžiausias ir svarbiausias manichėjų literatūros paminklas, išlikęs iki mūsų dienų. Tai autentiškas III amžiaus dvasinis testamentas, leidžiantis išgirsti pranašo Manio balsą be vėlesnių iškraipymų. Svarbu pabrėžti, kad manichėjų religijoje egzistavo itin griežtas septynių knygų kanonas, kurį parašė pats pranašas Manis (pvz., … [Skaityti toliau…]
„Savitarpio išganymo judėjimas“ (Movement for the Restoration of the Ten Commandments of God), dažnai vadinama Savitarpio išganymo bažnyčia, buvo apokaliptinė religinė sekta, veiksusi Ugandoje XX a. pabaigoje. 2000 m. kovo 17 d. Kanungu mieste įvyko masinė tragedija, kai apie 778 sektos nariai žuvo per gaisrą arba buvo nužudyti, laikoma viena didžiausių religinių savižudybių ir žudynių … [Skaityti toliau…]
„Lobių urvas“ (dar vadinamas The Cave of Treasures; siriškai ܡܥܪܬ ܓܙܐ — Meʿārath Gazzē; lotyniškai Spelunca Thesaurorum; arabiškai Maghārat al-Kunūz; kai kuriose etiopų tradicijose sutinkamos adaptuotos formos, pvz., Kifafa Gaze, kartais šį kūrinį vadina tiesiog Lobių knyga) – vienas žymiausių sirų krikščionybės apokrifinių kūrinių, galutinai susiformavęs maždaug VI–VII amžiuje Mesopotamijoje. Nors tradicija autorystę ilgą laiką … [Skaityti toliau…]
Zuknino kronika (Chronicle of Zuqnin) yra vienas unikaliausių aštuntojo amžiaus pabaigos sirų kalba parašytų metraščių, kuris pateikia išsamią pasaulio istoriją nuo pat jo sukūrimo. Šis veikalas pasižymi tuo, kad jame susipina religinis pasakojimas, politiniai įvykiai bei itin detalūs socialinės tikrovės aprašymai, būdingi Rytų krikščionybės tradicijai. Metraštis baigiamas maždaug septyni šimtai septyniasdešimt penktaisiais metais, o tai … [Skaityti toliau…]
Jurgio giesmė (Georgslied) yra vienas seniausių išlikusių krikščioniškosios poezijos pavyzdžių vokiečių kalba. Nors jis vadinamas „giesme“, šiuolaikiniam skaitytojui jis labiau primena epinį pasakojimą ar legendą. Viduramžiais tokio pobūdžio kūriniai buvo skirti ne tik giedojimui, bet ir garsiam rečitavimui (skandavimui) bendruomenėms, siekiant supažindinti žmones su šventųjų gyvenimais bei stebuklais. Datuojama: IX a. pabaiga (apie 880–900 m.) … [Skaityti toliau…]
Kumrano rankraščių lobyne Pešerai (pesharim) (vns. pesher, hebrajų k. – „aiškinimas“ arba „įminimas“) užima išskirtinę vietą. Kartais lietuviškoje vartosenoje pasitaiko netikslios formos – „pešarimai“, „pešarai“, „perešimai“ – jos atsirado dėl fonetinės adaptacijos, tačiau laikomos netaisyklingomis. Tai unikalūs biblinių tekstų komentarai, sukurti Esėjų bendruomenės maždaug I a. pr. Kr. – I a. po Kr. Šiame tekstų … [Skaityti toliau…]