Prieš krikščionis – tas Porfirijaus iš Tyro ugningas manifestas, parašytas apie 270–300 m. po Kr. Romoje, kai krikščionybė dar buvo persekiojama, o pagoniškos šventyklos stovėjo tvirtai kaip Koliziejus. Originalus graikiškas pavadinimas Κατὰ Χριστιανῶν (Kata Christianōn), lotyniškai dažniausiai vadinamas Contra Christianos („Prieš krikščionis“). Lietuviškai – Prieš krikščionis arba Kritika krikščionims, nes tai ne šiaip polemika, o … [Skaityti toliau…]
1682 metais, kai danguje šmėžavo ryški kometa (vėliau vadinta 1680 m. kometa), Pjeras Beilis išleido knygą, kuri iš pažiūros atrodė kaip astronominis traktatas, bet iš tikrųjų tapo viena pirmųjų radikalių religinės kritikos ir tolerancijos gynimo manifestų. „Įvairios mintys apie kometą“ – tai ne tik tekstas apie dangaus reiškinį, bet ir gudriai paslėpta filosofinė polemika, parašyta … [Skaityti toliau…]
Maištininkų sąrašas. Čia surinkti žmonės, kurie per šimtmečius drįso sakyti tai, ką daug kas galvoja tyliai: religija dažnai būna ne paguoda, o grandinės, ne tiesa, o patogi apgaulė, ne meilė, o baimės ir valdžios įrankis. Kai kurie iš jų pradėjo kaip kunigai, vienuolės ar tikintieji – Hans Küng, Leonardo Boff, Tina Beattie – ir iš … [Skaityti toliau…]
„Ir velnias, jų suvedžiotojas, buvo įmestas į ugnies ir sieros ežerą, kur jau buvo žvėris ir netikrasis pranašas. Ten jie bus kankinami dieną ir naktį per amžius amžius.“(Apreiškimo Jonui 20,10) Tai vienintelė vieta visoje Biblijoje, kur tiesiogiai pasakyta, kad velnias (Šėtonas) bus kankinamas amžinai. Daugelis žmonių šitą eilutę skaito ir galvoja: „Vadinasi, pragaras tikrai amžinas … [Skaityti toliau…]
Knyga „Magija ir raganavimas“, originalus angliškas pavadinimas – „Magic and Witchcraft“. Autorius – škotas George Moir (1800–1870), teisininkas, advokatas, vėliau Škotijos šerifas ir trumpai Edinburgo universiteto teisės profesorius. Jis parašė knygą XIX a. viduryje, pirmą kartą išleista 1852 metais Londone, Chapman and Hall leidykloje. Tai buvo nedidelis, bet populiarus leidinys iš „Reading for Travellers“ serijos … [Skaityti toliau…]
1913 metais išleista Sigmundo Freudo knyga „Totemas ir tabu“ – vienas drąsiausių ir labiausiai ginčytinų jo darbų. Tai nebe vien psichoanalizės klinikinė studija, o antropologinis-filosofinis veikalas, kuriame Freudas mėgina paaiškinti religijos, moralės ir visuomenės ištakas per Edipo komplekso prizmę. Knyga sudaryta iš keturių esė, išspausdintų 1912–1913 m. žurnale „Imago“, o vėliau sujungtų į vieną leidinį. … [Skaityti toliau…]
Sura Qaf yra 50-oji sura Korane ir priklauso Mekos laikotarpio surai – tai reiškia, kad ji buvo atskleista tuo metu, kai islamas buvo pradinėje vystymosi fazėje Mekos mieste. Pavadinimas „Qaf“ kilęs iš arabų raidės ق, kuri yra šios suros pradžioje ir tradiciškai laikoma mistiniu simboliu. Turinys ir temos: Qaf pabrėžia Dievo visagalybę ir artumą žmogui, … [Skaityti toliau…]
Al-Ḥāqqa yra 69-oji Korano sura, turinti 52 eilutes, priklausanti Mekos laikotarpiui. Pats pavadinimas verčiamas kaip „Neišvengiama tikrovė“ arba „Tai, kas tikra“, ir jis nurodo į Paskutinio teismo dieną – vieną iš pagrindinių islamo tikėjimo tiesų. Ši sura sukurta tuo metu, kai pranašas Mahometas ir pirmieji musulmonai patyrė didelį spaudimą, o pagrindinė jų žinia – prisikėlimas, … [Skaityti toliau…]
Sirat – tai vienas iš giliausių ir įsimintiniausių islamo mokymų apie pasaulio pabaigą, žmogaus sielos kelionę po mirties ir amžinąją atsakomybę. Tai ne paprastas tiltas, o simbolinis, dvasinis tiltas, kuris sieja šį pasaulį su jaučiamu pasauliu. Sirato tikrovė nėra tik vaizdinys — ji yra esminė dalis musulmonų tikėjimo apie dieną, kai Dievas iškvieš visus mirusius, … [Skaityti toliau…]
Ar-Rūm – trisdešimtoji Korano sūra, turinti 60 eilučių (ajāt). Pats pavadinimas arabiškai reiškia „Romėnai“, ir jis kilęs iš ankstyvųjų eilučių, kuriose minima Romos (Bizantijos) imperijos pergalė prieš persus po didelio pralaimėjimo. Tai viena iš mekietiškų sūrų, t. y. apreikšta Mekos laikotarpiu, kai islamo bendruomenė dar buvo silpna ir persekiojama. Sūros pradžioje kalbama apie istoriją: Romos … [Skaityti toliau…]
Ash-Shu‘ara (arab. الشعراء – „Poetai“) yra 26-oji Korano sūra, priklausanti Mekos laikotarpiui. Ji ilga – sudaryta iš 227 eilučių ir priklauso prie tų sūrų, kurios turi stiprų pasakojimo ir moralinį pobūdį. Jos pavadinimas kilęs iš žodžio, esančio pabaigoje – „aš-šu‘ara“, t. y. „poetai“. Ten pasakyta, kad poetai dažnai klaidžioja be tikslo, nebent tie, kurie tiki … [Skaityti toliau…]
As-Sajda – tai trisdešimt antroji Korano sūra, vadinama „Pagarbos nusilenkimas“ arba „Pagarbos žemai atidavimas“. Ji priklauso mekietiškų surų grupei ir turi trisdešimt penkias eilutes. Ši sūra išsiskiria ypatingu rimtumu ir kvietimu mąstyti apie kūrimo paslaptį, žmogaus prigimtį, pomirtinį teisingumą bei visišką priklausomybę nuo Dievo valios. Jos pavadinimas kilęs iš žodžio „as-sajda“ – nusilenkimas, garbinimo gestas, … [Skaityti toliau…]