At-Tawba yra devintoji Korano sura, turinti 129 eilutes. Jos pavadinimas reiškia „Atgaila“. Tai viena iš vėlyvųjų medinietiškų surų, apreikšta po kovų laikotarpio, kai islamo bendruomenė buvo tapusi stipri politine ir dvasine jėga. Ji išsiskiria tuo, kad prasideda be tradicinės maldos formulės Bismillāh ar-Raḥmān ar-Raḥīm („Vardan Dievo, Gailestingojo, Gailestingo“). Klasikiniai aiškintojai sako, kad taip yra todėl, … [Skaityti toliau…]
„Ihya Ulum ad-Din“ (arab. إحياء علوم الدين), lietuviškai vadinama „Religijos mokslų atgaivinimas“, yra vienas iškiliausių islamo pasaulio dvasinių ir filosofinių veikalų, parašytas garsaus teologo, filosofo ir sufijaus Abu Hamido al-Ghazalio (1058–1111). Šis kūrinys laikomas islamiškosios minties šedevru, kuris sujungė teologiją, etiką, mistiką ir praktinę religiją į vientisą dvasinį kelią. Al-Ghazalis gyveno Persijoje, tuo metu priklausiusioje … [Skaityti toliau…]
Al-Mu’minūn yra 23-ioji Korano sura, priklausanti mekiečių apreiškimams, sudaryta iš 118 ajatų. Pavadinimas reiškia „Tikintieji“ ir paimtas iš pirmosios eilutės, kurioje paskelbiama, kad tikintieji yra laimėtojai. Tai viena iš tų surų, kuriose Koranas labai išsamiai aprašo tikrojo tikinčiojo bruožus, žmogaus sukūrimą, gyvenimo trapumą, pranašų misiją bei Paskutiniojo Teismo dieną. Sura prasideda laimės pažadu tikintiesiems. Jie … [Skaityti toliau…]
Al-Muddathir yra 74-oji Korano sura. Ji priklauso mekiečių apreiškimams ir susideda iš 56 ajatų. Pavadinimas reiškia „Apsigaubęs“ arba „Apsiklojęs apsiaustu“, ir paimtas iš pirmosios eilutės, kur pranašas Mahometas kreipiamas kaip „tas, kuris yra apsigaubęs“. Šis pavadinimas susijęs su istoriniu įvykiu, kai pranašas, pirmąkart gavęs apreiškimą Hiros oloje, labai išsigando ir grįžo namo, apsigaubė drabužiu, o … [Skaityti toliau…]
Al-Qiyāma yra 75-oji Korano sura, turinti 40 ajatų. Pavadinimas reiškia „Prisikėlimas“ arba „Teismo diena“. Ji priklauso mekiečių apreiškimams ir yra vienas ryškiausių tekstų apie pomirtinį prisikėlimą bei galutinį atsiskaitymą. Sura prasideda priesaika: „Ne! Prisiekiau Prisikėlimo diena! Prisiekiau smerkiančia siela!“ Tai atskleidžia du esminius islamo mokymo pamatus – Teismo dienos neišvengiamumą ir sąžinės liudijimą, kuris kiekviename … [Skaityti toliau…]
„Religijos mokslų atgaivinimas“ (arab. Iḥyā’ ‘Ulūm ad-Dīn) – tai monumentalus XI a. pabaigos (rašytas maždaug 1096–1102 m.) traktatas, kuriame Al-Ghazali (1058–1111) atliko grandiozinę islamo intelektualinio paveldo sintezę, sujungdamas ortodoksinę teisę (fiqh), dogminę teologiją (kalam) ir dvasinį sufijų misticizmą (tasawwuf). Kūrinys, kurį sudaro 40 knygų, suskirstytų į keturias dalis, veikia kaip išsamus žmogaus gyvenimo vadovas. Pirmoji … [Skaityti toliau…]
Sūra Ghafir, dar vadinama Al-Mu’min – „Tikintysis“, yra keturiasdešimtas Korano skyrius, sudarytas iš 85 eilučių (ajatų). Tai mekiečių laikotarpio sūra, sukurta tuo metu, kai pranašas Mahometas dar skelbė islamą Mekos mieste, prieš hijrą – persikėlimą į Mediną. Šis laikotarpis pasižymėjo dvasine ir politine įtampa, kai pirmieji musulmonai buvo persekiojami, o pats pranašas susidūrė su dideliu … [Skaityti toliau…]
Orfėjiškosios giesmės (angl. Orphic Hymns, sen. gr. Orphikoí hýmnoi) – tai 87 anoniminių religinių eilėraščių rinkinys, sukurtas vėlyvuoju helenizmo laikotarpiu arba pirmaisiais Romos imperijos amžiais (tikėtina, II–III a. po Kr.). Nors tradiciškai autorystė priskiriama mitiniam dainiui Orfėjui (Orpheús), mokslininkai sutaria, kad kūriniai yra kolektyvinis darbas, skirtas orfinėms misterijoms ir kulto apeigoms. Kiekviena giesmė yra dedikuota … [Skaityti toliau…]
Inkvizitoriaus rūmai (it. Il-Palazz tal-Inkwizitur) yra vienas ryškiausių istorinių pastatų Birgu mieste, Maltoje, liudijantis ilgą ir sudėtingą religinės priežiūros laikotarpį saloje. Šis pastatas iš pradžių buvo pastatytas ketvirtajame XVI amžiaus dešimtmetyje kaip civilinis teismas, žinomas Castellania vardu, netrukus po to, kai į Maltą atvyko Švento Jono ordino riteriai. Tačiau tikroji rūmų transformacija prasidėjo 1574 metais, … [Skaityti toliau…]
Kinh Thiên Đạo và Thế Đạo („Dangaus ir Žemės mokymas“ arba „Dangiškasis kelias ir pasaulietinis kelias”) yra vienas svarbiausių Cao Dai religijos šventųjų tekstų, suformuotas XX a. pradžioje Vietname. Pavadinimas jungia du esminius terminus: Thiên Đạo – „Dangaus kelias“ arba „dvasinis mokymas“, ir Thế Đạo – „Žemės kelias“, reiškiantis moralinį ir socialinį gyvenimą. Ši knyga … [Skaityti toliau…]
„Naujai pakrikštyto Jokūbo mokymas“ (lot. Doctrina Jacobi nuper baptizati) yra VII amžiaus krikščioniškas tekstas, leidžiantis pažvelgti į pirmąsias reakcijas į islamo atsiradimą. Šis graikiškas dialogas, sukurtas maždaug 634–640 metais, atsirado vos keliolika metų po Mahometo veiklos ir pirmųjų arabų užkariavimų, todėl yra nepaprastai vertingas kaip istorinis liudijimas apie epochą, kai krikščioniškasis pasaulis dar neturėjo jokio … [Skaityti toliau…]
Naujasis Testamentas mums paliko glaustą ir dramatišką Jėzaus teismo istoriją, tačiau ankstyviesiems krikščionims visada rūpėjo tai, kas liko „už kadro“. Kaip atrodė oficialios ataskaitos, kurias Poncijus Pilotas siuntė į Romą? Ką jis aptarinėjo su Galilėjos tetrarchu Erodu Antipu? Atsakymų į šiuos klausimus ieškota ne kanoninėse knygose, o apokrifiniuose raštuose, kurie sudaro vadinamąjį „Piloto ciklą“. Šie … [Skaityti toliau…]