Samuelio Beketo (Samuel Beckett) pjesė „Belaukiant Godo“ (orig. Waiting for Godot, pranc. En attendant Godot) yra vienas svarbiausių XX a. literatūros paminklų, iš pamatų sukrėtęs Vakarų teatro tradiciją. Pirmą kartą prancūzų kalba 1953 metais Paryžiuje pastatytas kūrinys tapo absurdo teatro etalonu, kuriame išorinis veiksmo trūkumas užleidžia vietą giliausiems žmogaus būties klausimams. Užmiesčio kelias, vienišas medis … [Skaityti toliau…]
Buvo žmogus, turėjęs du sūnus. Jaunesnysis kartą priėjo prie tėvo ir sako: „Tėve, duok man dalį turto, kuri man tenka.“ Tėvas padalino jiems abiem turtą. Po kelių dienų jaunesnysis susirinko viską, ką turėjo, ir iškeliavo į tolimą šalį. Ten paleido gyvenimą vėjais: šėliojo, linksminosi, kol viską ištaškė. Kai nebeliko nė skatiko, toje šalyje prasidėjo baisus … [Skaityti toliau…]
1964 m. lapkričio 21 d. popiežius Paulius VI paskelbė vieną svarbiausių Vatikano II Susirinkimo tekstų – dekretą Unitatis Redintegratio (lot. „Vienybės atkūrimas“). Tai pirmasis visoje Katalikų Bažnyčios istorijoje oficialus dokumentas, skirtas ekumenizmui – krikščionių vienybės siekiui. Po šimtmečių priešiškumo ir atsiskyrimo (ypač po 1054 m. Didžiosios schizmos ir XVI a. Reformacijos) Katalikų Bažnyčia iki XX … [Skaityti toliau…]
„Timajas“ filosofinis dialogas, kurį parašė Platonas, vienas svarbiausių antikos tekstų apie pasaulio sukūrimą, kosmologiją ir dieviškąją tvarką. Jame pagrindinis veikėjas Timajas iš Lokrų aiškina, kaip Dievas – demiurgas – sukūrė kosmosą iš chaoso, vadovaudamasis gėriu ir tvarka. Šis kūrinys, graikiškai vadinamas Τίμαιος, lotyniškai Timaeus, parašytas IV a. pr. Kr. ir priklauso Platono vėlyviesiems dialogams. Dialogas … [Skaityti toliau…]
Kyrie, eleison. Christe, eleison. Kyrie, eleison. Kristau, išgirsk mus. Kristau, išklausyk mus. Tėve, dangaus Dieve, pasigailėk mūsų! Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, pasigailėk mūsų! Šventoji Dvasia, Dieve, pasigailėk mūsų! Šventoji Trejybe, vienas Dieve, pasigailėk mūsų! Šventoji Marija, melski už mus! Šventoji Dievo Gimdytoja, melski už mus! Šventoji mergelių Mergelę, melski už mus! Visų šventųjų Karaliene, melski … [Skaityti toliau…]
Kýrie eléison. Christe eléison. Kýrie eléison. Kristau, išgirsk mus, R. Kristau, išklausyk mus. Tėve, dangaus Dieve, R. pasigailėk mūsų! Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, Šventoji Dvasia, Dieve, Šventoji Trejybe, vienas Dieve, Šventoji Marija, R. melski už mus! Šv. Ignacai, Jėzaus Draugijos įsteigėjau, Šv. Ignacai, uolusis Dievo Sūnaus sekėjau, Šv. Ignacai, nuostabusis Švenčiausiosios Mergelės garbintojau, Šv. Ignacai, … [Skaityti toliau…]
Vienas paslaptingiausių ir įtakingiausių tarp Senojo ir Naujojo Testamento laikotarpio kūrinių – graikiškai parašytas rinkinys Testamenta duodecim patriarcharum („Dvylikos patriarchų testamentai“), hebrajiškai-aramiškai vadinamas צוואות שנים עשר השבטים (Cava’ot šneim-asar ha-švatim). Kūrinys parašytas II a. pr. Kr. – I a. po Kr., greičiausiai Aleksandrijoje arba kitame helenistiniame žydų centre. Originalas buvo hebrajiškas arba aramajiškas, bet išliko … [Skaityti toliau…]
„Exegetica“ (gr. Ἐξηγητικά) buvo pagrindinis II a. gnostiko Bazilido veikalas. Pats pavadinimas reiškia „Aiškinimai“ arba „Komentarai“. Tai buvo didžiulis darbas, sudarytas iš 24 knygų, kuriame Bazilidas sistemingai dėstė savo teologiją, aiškino Šventąjį Raštą ir plėtojo savitą kosmologiją. Deja, pats tekstas neišliko – apie jį žinome tik iš fragmentų, kuriuos cituoja Bažnyčios Tėvai, ypač Klemensas Aleksandrietis, … [Skaityti toliau…]
Sophia Iesu Christi (koptiškai ⲥⲟⲫⲓⲁ ⲛ̄ⲓ̄ⲥ̄ ⲭ̄ⲥ̄ – „Jėzaus Išmintis“; lotyniškas ir tarptautinis mokslinis pavadinimas Sophia Iesu Christi, Sophia Jesu Christi arba Sophia of Jesus Christ) – vienas ryškiausių ir geriausiai išsilaikiusių vėlyvosios antikos gnostinių traktatų. Jis priklauso setianų–valentiniečių krypčiai ir laikomas vienu iš vadinamųjų „prisikėlimo dialogų“ – žanro, kuriame prisikėlęs Kristus atskleidžia mokiniams slaptą … [Skaityti toliau…]
„Sic et Non“ (Taip ir Ne) – tai garsiausias Pjero Abeliaro (Pierre Abélard, lot. Petrus Abaelardus) filosofinis veikalas, parašytas apie 1120 metus. Ši knyga tapo vienu iš scholastikos metodologinių pamatų, nes joje autorius parodė, kaip kritiškai nagrinėti autoritetų teiginius. „Sic et Non“ nėra tradicinis traktatas su nuoseklia doktrina. Abeliaras surinko daugiau nei 150 klausimų iš … [Skaityti toliau…]
Terminas heretikas kilęs iš lotyniško žodžio haereticus, kuris savo ruožtu atėjo iš graikiško haíresis – „pasirinkimas“, „mokyklos pasirinkimas“. Iš pradžių šis žodis reiškė tiesiog tam tikros filosofinės ar religinės krypties pasirinkimą. Tačiau krikščioniškoje tradicijoje jis įgavo neigiamą reikšmę – „tas, kuris pasirenka klaidingą tikėjimą“ arba „tas, kuris nukrypsta nuo ortodoksijos“. Eretikai ir heretikai Lietuvių kalboje … [Skaityti toliau…]
Patrologia Orientalis (lot. „Rytietiškoji patrologija“) – tai didžiulė mokslinė serija, skirta Rytų krikščionių Bažnyčios Tėvų ir rašytojų tekstams. Pradėta leisti 1903 metais Paryžiuje, ji tebėra vienas svarbiausių šaltinių tyrinėjant ankstyvąją krikščionybę Artimuosiuose Rytuose, Sirijoje, Armėnijoje, Egipte ir Etiopijoje. Serija apima originalius tekstus (sirų, koptų, armėnų, gruzinų, arabų, etiopų kalbomis) su prancūziškais vertimais, įvadais ir komentarais. … [Skaityti toliau…]