Paieškos rezultatai (1673) pagal: Dievo malonė

Magistro regula (Regula Magistri)

Magistro regula – Regula Magistri (Vat. lat. 5314) yra vienintelis išlikęs ankstyvosios vienuolyno taisyklių tradicijos tekstas, datuojamas VI amžiumi. Tai vienas svarbiausių ankstyvosios vakarų vienuolinės teisės šaltinių, kuriame pateikiama išsami ir griežta bendruomeninio gyvenimo sistema. Tekstas išsiskiria tuo, kad jame itin detaliai aprašoma vienuolyno struktūra, paklusnumo principai, liturginė tvarka ir dvasinio ugdymo metodai. Dėl savo … [Skaityti toliau…]

Izidoriaus Savilietiečio sentencijos

„Sententiae” (liet. „Sentencijos”) – tai teologinis traktatas, kurį VII a. parašė Izidorius Savilietis (Isidorus Hispalensis), vienas žymiausių viduramžių Ispanijos vyskupų ir enciklopedistų. Jis sudarytas iš 3 knygų, sisteminančių krikščioniškąją doktriną, moralę ir Bažnyčios mokymą. Pavadinimai Autorius ir laikotarpis Turinys 3 knygos skirstomos pagal temas: I knyga: Dievas, Trejybė ir žmogaus prigimtis II knyga: Malonė, išganymas … [Skaityti toliau…]

Jeu knygos

Jeu knygos, angl. Books of Jeu, sudarytos iš dviejų tekstų – The First Book of Jeu (Pirmoji Jeu knyga) ir The Second Book of Jeu (Antroji Jeu knyga). Abu kūriniai išliko tik viename rankraštyje, vadinamame Bruce Codex, ir priklauso gnostinei literatūrai, susiformavusiai III–IV a. Egipte. Tai vieninteliai žinomi šių tekstų šaltiniai, todėl jų pavadinimai yra … [Skaityti toliau…]

Apokritikas (Apocriticus)

„Apokritikas“ (Apocriticus, pilnai Apokritikos pros Hellēnas – „Atsakymas pagonims“) yra vienas įdomiausių ir rečiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, išlikęs iš IV–V a. sandūros. Jo autorius – Makarios Magnesas, krikščionių rašytojas ir apologetas, apie kurį žinome nedaug, tačiau jo kūrinys tapo unikaliu liudijimu apie intelektines kovas tarp krikščionių ir helenistinių filosofų. Tai nėra sausas teologinis traktatas, bet … [Skaityti toliau…]

Jėzaus vaikystė ir paauglystė

Jėzus gimė Betliejuje, bet po trumpo pabėgimo į Egiptą šeima grįžo ir apsigyveno Nazarete – tuo metu nedideliame Galilėjos kaimelyje, įsikūrusiame ant kalvos šlaito. Tai buvo paprastas, purvinais takeliais ir akmeniniais nameliais išraizgytas kaimas, kuriame gyveno gal 300–400 žmonių. Čia, tarp alyvmedžių giraičių, vynuogynų ir nedidelių terasinių dirbamų laukų, Jėzus praleido vaikystę.Nors dažniausiai įsivaizduojame Jėzų … [Skaityti toliau…]

Šventi valgiai

Nuo pirmykščių ugnikalnių papėdžių iki šiuolaikinių miestų stogų žmonės visais laikais valgė ne tik kūnui, bet ir sielai. Kai kurios vaišės niekada nebuvo vien paprasti patiekalai – jos gimė kaip auka dievams, atminimas protėviams arba tylus dialogas su pasaulio tvarka. Šventieji valgiai sujungia skonius ir tikėjimus: nuo neraugintos duonos, kuri išgelbėjo bėgančius iš Egipto, iki … [Skaityti toliau…]

Apie Šem Hamforą (Vom Schem Hamphoras)

Martyno Liuterio traktatas „Vom Schem Hamphoras“ (lietuviškai: Apie Šem Hamforą; pilnas pavadinimas: Vom Schem Hamphoras und vom Geschlecht Christi – liet. Apie Šem Hamforą ir Kristaus kilmę) yra vienas vėlyvųjų ir labiausiai kontroversiškų reformatoriaus kūrinių. Šis darbas pasirodė 1543 metais Vitenberge, praėjus vos keliems mėnesiams po kito pagarsėjusio traktato „Apie žydus ir jų melus“ (Von … [Skaityti toliau…]

Augustinas „Apie tikėjimą ir simbolį“

Šv. Augustino veikalo „Apie tikėjimą ir simbolį“ (De fide et symbolo) vertimas. Tai yra Augustino kalba, pasakyta Hipono sinode 393 m., kurioje jis išaiškina Tikėjimo simbolio (kredos) turinį, gindamas jį nuo įvairių erezijų, ypač manicheizmo ir arijonizmo. Šv. Augustino veikalas „Apie tikėjimą ir simbolį“ (De fide et symbolo) buvo parašytas 393 m. kaip kalba, pasakyta … [Skaityti toliau…]

Barnabo evangelija

Barnabo evangelija (it. Il Vangelo di Barnaba, lot. Evangelium Barnabae, angl. Gospel of Barnabas, Evangelija pagal Barnabą) yra vienas mįslingiausių ir labiausiai diskutuojamų vėlyvųjų viduramžių tekstų, priskiriamų apokrifinės literatūros žanrui. Nors kūrinio autorius teigia esąs apaštalas Barnabas, lydėjęs šventąjį Paulių jo kelionėse, mokslinė analizė vieningai rodo, kad tai yra pseudoevangelinis veikalas, parašytas tarp XIV ir … [Skaityti toliau…]

Armėnų kūdikystės evangelija

Nors Biblijos kanonas apie Jėzaus gimimą ir pirmuosius Jo gyvenimo metus pateikia tik lakoniškus faktus, Rytų krikščionių tradicija šias spragas užpildė itin vaizdingais pasakojimais. Vienas išsamiausių tokių šaltinių – Armėnų kūdikystės evangelija (taip pat žinoma kaip Evangelija pagal armėnus, Armėniškoji kūdikystės evangelija, Armėniškoji Jėzaus vaikystės evangelija; angl. Armenian Infancy Gospel). Manoma, kad šis tekstas galutinę … [Skaityti toliau…]

Sielos aiškinimas

Sielos aiškinimas arba Egzegezė apie sielą (angl. Exegesis on the Soul, kopt. ⲧⲉⲝⲏⲣⲏⲥⲓⲥ ⲉⲧⲃⲉ ⲧⲉⲯⲩⲧⲏ) yra antrojo amžiaus gnostinis traktatas, rastas 1945 metais Nag Hamadžio bibliotekoje (antrasis kodeksas, šeštas tekstas). Šis kūrinys pasižymi unikaliu literatūriniu stiliumi, kuriame gnostinė sielos drama persipina su gausiomis citatomis iš Senojo bei Naujojo Testamentų ir net Homero „Odisėja“. Skirtingai nuo … [Skaityti toliau…]

Aristido apologija

Aristido apologija (gr. Ἀπολογία τοῦ Ἀριστείδου; lot. Apologia Aristidis; angl. Apology of Aristides) yra vienas ankstyviausių krikščionių apologetikos paminklų, parašytas II a. pirmoje pusėje, maždaug 125 m. po Kr. Atėnų filosofas Aristidas, atsivertęs į krikščionybę, šį raštą skyrė imperatoriui Hadrianui (kai kuriais šaltiniais – Antoninui Pijui), siekdamas racionaliai paaiškinti ir apginti krikščionių tikėjimą. Šis kūrinys … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: Dievo malonė?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Dievo malonė yra viena svarbiausių krikščioniškosios teologijos sąvokų, reiškianti nemokamą ir nepelnytą Aukščiausiojo palankumą bei pagalbą žmogui. Šis dvasinis reiškinys nusako kūrėjo meilę, kuri duodama be jokių išankstinių sąlygų, nuopelnų ar žmogaus pastangų. Biblijoje malonė suvokiama kaip gelbėjanti jėga, keičianti gyvenimą ir suteikianti dvasinę ramybę bei atleidimą. Krikščioniškoje tradicijoje tikima, jog malonė suteikia žmogui vidinės stiprybės atsispirti blogiui ir sekti doros keliu. Ji veikia kaip tiltas, sujungiantis žmogiškąjį silpnumą su dieviškuoju tobulumu bei amžinuoju gyvenimu. Teologai skiria kelias malonės rūšis, pavyzdžiui, laisvinančiąją ir pašventinančiąją, kurios padeda tikinčiajam dvasiškai augti. Ši dovana kviečia žmones mylėti artimą ir dalintis gerumu su aplinkiniais. Kiekvienas asmuo gali patirti šią nematomą atramą kasdieniuose sunkumuose per maldą ir tikėjimą.