„Žėrintis akmuo“ (The Sparkling Stone; taip pat verčiama kaip „Kibirkščiuojantis akmuo“ ar „Žaižaruojantis akmuo“) yra vienas iš brandžiausių Jono Ruysbroecko mistinių traktatų, skirtas pažengusiems dvasinio gyvenimo skaitytojams. Šiame veikale autorius siekia parodyti, kaip žmogus pereina iš moralinio gerumo į vidinį, kontempliatyvų gyvenimą, o iš jo – į aukščiausią Dievo regėjimo būseną. Ruysbroeckas čia kalba tiesiai … [Skaityti toliau…]
„Aukščiausiosios tiesos knyga“ (The Book of Supreme Truth) yra vienas brandžiausių ir teologiškai sudėtingiausių Jono Ruysbroecko mistinių traktatų, parašytas jo vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu. Šiame veikale autorius siekia glaustai ir aiškiai išdėstyti aukščiausias savo mokymo tiesas, kurias anksčiau buvo išskleidęs didesniuose darbuose. Tekstas skirtas ne pradedantiesiems, bet tiems, kurie jau yra įžengę į kontempliatyvų gyvenimą ir … [Skaityti toliau…]
„Dvasinės santuokos puošmena“ ar „Dvasinės santuokos papuošimas“ (The Adornment of the Spiritual Marriage) yra brandžiausias ir įtakingiausias Jono Ruysbroecko veikalas, parašytas XIV amžiuje ir laikomas vienu iš svarbiausių visos krikščioniškos mistikos tekstų. Šiame traktate Ruysbroeckas sistemingai aprašo žmogaus dvasinio gyvenimo kelią, vedantį nuo aktyvios dorybių praktikos iki giliausios kontempliacijos ir mistinės vienybės su Dievu. Tekstas … [Skaityti toliau…]
„Ireniejaus prarastųjų raštų fragmentai“ (Fragments from the Lost Writings of Irenaeus) yra itin vertingas ankstyvosios krikščionybės palikimas, išlikęs tik nuotrupomis kitų autorių veikaluose. Šie fragmentai priskiriami Liono vyskupui Ireniejui, vienam svarbiausių II a. Bažnyčios teologų ir kovotojų prieš erezijas. Nors didžioji jo kūrybos dalis išliko per veikalą „Adversus Haereses“, šie atskiri fragmentai leidžia pažvelgti į … [Skaityti toliau…]
Apie tikrąją religiją (De vera religione) yra vienas ankstyvųjų Hipono Augustino veikalų, parašytas apie 390 metus, dar prieš jam tampant vyskupu. Šis tekstas priklauso laikotarpiui, kai Augustinas jau buvo atsivertęs į krikščionybę, tačiau dar gyveno Kasiciake ir formavo savo teologinį mąstymą. Veikalas skirtas apibrėžti, kas yra tikroji religija, kaip žmogus gali ją pažinti ir kaip … [Skaityti toliau…]
Apie krikščionišką mokymą (De doctrina Christiana) yra vienas svarbiausių Hipono Augustino teologinių veikalų, parašytas tarp 397 ir 426 metų. Šis tekstas buvo kuriamas etapais, todėl jame matomi tiek ankstyvosios, tiek brandžiosios Augustino minties bruožai. Veikalas skirtas tam, kad krikščionys galėtų tinkamai suprasti Šventąjį Raštą, jį aiškinti ir taikyti praktiniame tikėjimo gyvenime. Augustinas siekė sukurti aiškią … [Skaityti toliau…]
„De catechizandis rudibus“ („Apie pradedančiųjų katechizavimą“) yra vienas svarbiausių Augustino pastoracinių traktatų, parašytas apie 400 m. diakono Deogratijo prašymu. Šis kūrinys skirtas praktinei problemai: kaip mokyti tikėjimo žmones, kurie dar visai nepažįsta krikščionybės, ir kaip tai daryti taip, kad mokytojas neišsektų, o klausytojas suprastų ir priimtų tikėjimo esmę. Traktato pradžioje Augustinas atsako į Deogratijo skundą, … [Skaityti toliau…]
Augustino traktatas Apie Trejybę („De Trinitate“) yra vienas didžiausių ir sudėtingiausių Vakarų krikščionybės teologinių veikalų. Jis rašytas ilgiau nei dvidešimt metų, pradedant IV amžiaus pabaiga ir baigiant V amžiaus pradžia. Šis kūrinys sudarytas net iš penkiolikos knygų, kuriose Augustinas nuosekliai aiškina Trejybės slėpinį, remdamasis Šventuoju Raštu, filosofija ir žmogaus vidinės patirties analize. Tai nėra greitas … [Skaityti toliau…]
Kaltės išpirkimas – tai dvasinis procesas, kurio metu žmogus atstato tai, ką suardė nuodėmė: tiek savo santykį su Dievu, tiek savo paties vidinę tvarką, tiek žalą kitiems. Krikščioniškoje teologijoje išpirkimas nereiškia, kad žmogus „nusiperka“ atleidimą, o veikiau tai yra atsiliepimas į Dievo malonę, atkuriant teisingumą ir meilę. Kai išpažinties metu kaltė atleidžiama, laikinoji bausmė lieka, … [Skaityti toliau…]
Atpirkimo ožys, minimas Senajame Testamente, yra vienas iš giliausių ir simboliškai turtingiausių Biblijos vaizdinių, susijęs su Izraelio tautos nuodėmių atpirkimu per kasmetinę Atpirkimo dieną (Jom Kipur). Užrašyta Kunigų knygoje (Kun 16), atpirkimo ožio auka buvo unikali, nes, skirtingai nuo kitų aukų, šis gyvūnas nebuvo papjaunamas, o išsiunčiamas į dykumą, nešdamas tautos nuodėmes. Ritualas, atliktas vyriausiojo … [Skaityti toliau…]
Biblijoje dykumos yra ir geografinės vietovės ir teologiniai simboliai, rodantys išbandymus, Dievo artumą, apsivalymą ir dvasinį atsinaujinimą. Dykumos, kaip atšiaurios ir tuščios erdvės, buvo vietos, kur žmogus susidurdavo su savo ribotumu, priklausomybe nuo Dievo ir Jo ištikimybe. Jos simbolizuoja klajones, izoliaciją, bet kartu ir Dievo vedimą per sunkumus. Pavyzdžiui, izraelitai 40 metų klajojo dykumoje, mokydamiesi … [Skaityti toliau…]
„Laiškas Diognetui“ – vienas brandžiausių ir elegantiškiausių ankstyvosios krikščionybės apologetinių tekstų, datuojamas II amžiaus viduriu. Autorius nežinomas; rankraštyje jis pasirašo vardu Mathetes („mokinys“), tačiau tai nėra tikras asmuo, o literatūrinis pseudonimas. Pats tekstas parašytas aukšta graikų retorikos forma ir skirtas pagoniui Diognetui, kuris nuoširdžiai domisi krikščionių tikėjimu, jų gyvenimo būdu ir jų atsiribojimu nuo pagoniškų … [Skaityti toliau…]