Šv. Steponas Didysis (rum. Sfântul Ștefan cel Mare) buvo Moldavijos kunigaikštystės valdovas, valdęs šią šalį nuo 1457 iki 1504 metų. Jo valdymo laikotarpis, trukęs beveik pusę amžiaus, laikomas Moldavijos aukso amžiumi, kai valstybė pasiekė savo politinės, karinės ir dvasinės galios viršūnę. Steponas Didysis gimė apie 1433 metus Bogdano II šeimoje ir į sostą sėdo po … [Skaityti toliau…]
Šventasis Paulius (lot. Paulus) yra viena įtakingiausių asmenybių ankstyvosios krikščionybės istorijoje, dažnai vadinamas Tautų apaštalu. Nors jis nepriklausė pradiniam dvylikos Jėzaus mokinių ratui, jo indėlis į naujojo tikėjimo plėtrą už Izraelio ribų ir teologinių pamatų suformavimą yra neprilygstamas. Pauliaus gyvenimo istorija yra unikalus pavyzdys, kaip radikalus persekiojimas gali virsti begaliniu pasiaukojimu, o jo parašyti laiškai … [Skaityti toliau…]
Pasakojimas apie evangelikus reformatus prasideda ne nuo maišto gatvėse, o nuo tylaus intelektualinio lūžio, kuris XVI a. Europą sudrebino labiau nei bet koks karas. Kol Martynas Liuteris Vokietijoje kalė savo tezes, Šveicarijos miestuose – Ciuriche ir Ženevoje – brendo dar radikalesnė mintis. Čia Huldrychas Cvinglis ir vėliau Jonas Kalvinas nusprendė, kad Bažnyčios nebereikia tiesiog „pataisyti“; … [Skaityti toliau…]
Stačiatikybės sinodikas (Συνοδικόν της Ορθοδοξίας – Synodikon tēs Orthodoxias, Synodikon of Orthodoxy) nėra tiesiog istorinis dokumentas – tai gyvas Liturgijos tekstas, skaitomas per pirmąjį Didžiojo pasninko sekmadienį, vadinamąjį Stačiatikybės sekmadienį. Šis dokumentas apibendrina Bažnyčios kovą už dogmų grynumą, jos pergalę prieš erezijas ir nubrėžia aiškias ribas tarp autentiškos dvasinės patirties ir filosofinių spekuliacijų. Žodis „sinodikas“ … [Skaityti toliau…]
Nors populiariojoje kultūroje Sara Gud (Sarah Good) dažnai vaizduojama kaip sena, susiraukšlėjusi ragana, istoriniai faktai piešia visai kitokį vaizdą. Ji gimė 1653 metais pasiturinčio smuklininko Johno Solarto šeimoje. Tačiau jos kelias į pražūtį prasidėjo ne nuo burtų, o nuo teisinių ginčų dėl tėvo palikimo, po kurių ji liko praktiškai be nieko. Jos pirmasis vyras, Danielis … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Pijaus IX laiškas Miuncheno arkivyskupui „Gravissimas inter“ buvo parašytas siekiant aptarti svarbias su Bažnyčios gyvenimu ir visuomenės tikėjimo būkle susijusias temas. Laiške pabrėžiama dvasinės vienybės svarba bei atsakomybė už tikėjimo skelbimą ir puoselėjimą. Šis dokumentas rodo katalikų Bažnyčios pastangas spręsti to laikmečio iššūkius ir išlaikyti krikščioniškojo mokymo vientisumą. Vienas pagrindinių laiško akcentų yra arkivyskupo … [Skaityti toliau…]
Krikščionybės istorijoje donatistai (lot. Donatistae) užima ypatingą vietą kaip viena griežčiausių ir labiausiai užsispyrusių grupių, kuri IV–V a. beveik visiškai paralyžiavo Romos Afrikos (dabartinis Tunisas ir Alžyras) bažnytinį gyvenimą. Pats pavadinimas kilo iš vyskupo Donato (Donatus Magnus), kuris tapo šio judėjimo lyderiu ir kurio vardu buvo pradėti vadinti visi jo šalininkai. Tai nebuvo tiesiog teologinis … [Skaityti toliau…]
Azyma – tai ne tiesiog paprastas kepinys, o vienas galingiausių ir seniausių krikščionybės simbolių, kurio sudėtyje tėra du ingredientai: miltai ir vanduo. Ši nerauginta duona (gr. ázymos – be mielių) Vakarų krikščionybės tradicijoje tapo pagrindiniu Eucharistijos elementu, nešančiu savyje tūkstantmetę istoriją, prasidedančią dar gerokai prieš krikščionybės atsiradimą. Nors iš šalies tai atrodo kaip paprastas paplotėlis, … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Pijaus IX kalba „Probe memineritis“, paskelbta 1855 metų sausio 22 dieną, yra vienas iš svarbių dokumentų, atspindinčių Bažnyčios dėmesį atminties ir prisiminimų svarbai krikščioniškame gyvenime. Ši kalba, nors ir skirta konkrečiam laikotarpiui ir aplinkybėms, turi universalių tiesų, kurios gali būti aktualios ir šiandieninėje tikėjimo praktikoje. „Probe memineritis“ lotyniškai reiškia „gerai atsiminkite“ arba „būkite atidūs … [Skaityti toliau…]
„Cum non sine“ yra popiežiaus Pijaus IX laiškas, paskelbtas 1868 metų liepos 14 dieną, adresuotas Freiburgo arkivyskupui. Laiške aptariami tam tikri to meto Bažnyčios ir valstybės santykių klausimai bei tikėjimo iššūkių akcentai. Jo turinys atskleidžia problemas, su kuriomis susidūrė Bažnčia, paveikta socialinių ir politinių pokyčių, ir kviečia arkivyskupą bei visą dvasininkiją likti ištikimiems katalikų tikėjimo … [Skaityti toliau…]
Mirus artimajam, atsakomybė už laidotuvių organizavimą tenka artimiausiems giminaičiams arba žmonėms, kurie buvo paskirti rūpintis šiuo procesu. Pirmiausia būtina gauti mirties liudijimą, kuris išduodamas gydytojo arba medicinos įstaigos, patvirtinančios žmogaus mirtį. Su šiuo dokumentu reikia kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių, kad būtų oficialiai įregistruota mirtis ir išduoti visi reikalingi dokumentai laidotuvėms. Kitas žingsnis yra laidotuvių … [Skaityti toliau…]
Krikštas yra vienas iš septynių sakramentų krikščioniškoje tradicijoje, kuris simbolizuoja dvasinį gimimą, nuodėmių atleidimą ir įsiliejimą į Bažnyčios bendruomenę. Šis sakramentas buvo įsteigtas Jėzaus Kristaus, kai jis paliepė savo mokiniams eiti ir krikštyti žmones „vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 19). Krikštas laikomas pirmuoju sakramentu, nes jis yra būtina sąlyga norint priimti … [Skaityti toliau…]