Ričardo Rolio „Tobulo gyvenimo forma“ (The Form of Perfect Living, taip pat žinomas kaip The Form of Living, A Form of Living, Forma Vivendi; lietuviškai taip pat sutinkamas kaip „Tobulo gyvenimo būdas“, „Tobulo gyvenimo mokymas“) – vienas ryškiausių XIV a. anglų mistikos tekstų, perteikiantis deginančios meilės Dievui doktriną. Ričardas Rolis (Richard Rolle, ~1300–1349), dar vadinamas … [Skaityti toliau…]
„Išminties laikrodis“ (Orologium Sapientiae / Horologium Sapientiae) – tai dvasinis XIV amžiaus švyturys, kurį sukūrė vokiečių mistikas ir dominikonų vienuolis Henrikas Suzo (Heinrich Seuse, lotyniškai žinomas kaip Henricus Suso). Parašytas tarp 1334 ir 1339 metų, šis veikalas tapo viena skaitomiausių viduramžių knygų Europoje, savo populiarumu ilgą laiką nusileidusi tik Biblijai ir vėliau pasirodžiusiam Tomo Kempiečio … [Skaityti toliau…]
Terminas „mirtimi numirti“ (lot. morte moriatur) yra archajiška ir itin griežta teisinė bei religinė formulė, kilusi iš lotyniškojo Šventojo Rašto vertimo, žinomo kaip Vulgata. Ši frazė yra tiesioginis vertimas iš hebrajų kalbos idiomos, kurioje veiksmažodžio pakartojimas sustiprina jo reikšmę. Bibliniame kontekste tai reiškia ne tiesiog biologinę mirtį, o neišvengiamą, užtikrintą ir dažnai neatidėliotiną mirties bausmę … [Skaityti toliau…]
Šv. Stepono I įstatymai, istoriniuose šaltiniuose ir mokslinėje literatūroje žinomi kaip Decreta Sancti Stephani Regis, I. István törvényei, Decreta Regis Stephani I arba tiesiog Šventojo karaliaus Stepono dekretai, žymi lūžio tašką Vidurio Europos istorijoje. Šis teisynas, sudarytas apie 1000–1038 m., tapo teisiniu instrumentu, kuriuo klajoklių vengrų gentys buvo transformuotos į krikščionišką Europos karalystę. Dokumentas padalintas … [Skaityti toliau…]
Vizigotų teisynas, istorijoje žinomas daugybe pavadinimų – Forum Iudicum, Liber Iudiciorum, Lex Visigothorum arba tiesiog Vizigotų kodeksas – yra vienas svarbiausių ir įtakingiausių teisinių paminklų Vakarų Europoje po Romos imperijos žlugimo. VII a. viduryje (apie 654 m.) karaliaus Rekesvinto paskelbtas dokumentas ne tik apibrėžė gyvenimą Pirėnų pusiasalyje, bet ir tapo tiltu tarp antikinės Romos teisės … [Skaityti toliau…]
Šventasis Onufrijus Didysis (lot. Onuphrius Magnus, gr. Ονούφριος), gyvenęs IV–V amžiuje, yra viena paslaptingiausių ir vizualiai įsimintiniausių krikščionybės dykumos tėvų figūrų. Gimęs Egipte, galimai karališkoje šeimoje (pasak kai kurių hagiografinių šaltinių, jo tėvas buvo Persijos karalius), Onufrijus pasirinko radikalų vienatvės ir askezės kelią, tapdamas dvasinio atsiskyrimo simboliu. Jo gyvenimas Egipte, Tėbaidos dykumoje, truko net šešiasdešimt … [Skaityti toliau…]
Saulius iš Tarso (Saulus Tarsensis) yra viena dramatiškiausių Biblijos figūrų, kurios vardas tapo bekompromisės religinės uolumo ir vėlesnio radikalaus atsivertimo simboliu. Prieš tapdamas krikščionybės ramsčiu – apaštalu Pauliumi – jis buvo žinomas kaip vienas pavojingiausių ir aršiausių ankstyvosios Bažnyčios persekiotojų. Jo kilmė, išsilavinimas ir teisinis statusas pavertė jį unikaliu, tačiau itin pavojingu priešininku pirmiesiems Jėzaus … [Skaityti toliau…]
Apie pradus (lot. De Principiis, gr. Peri Archōn) yra vienas drąsiausių ankstyvosios krikščionybės teologinių veikalų, parašytas apie 220–230 metus Aleksandrijoje. Jo autorius, Origenas (Origenes Adamantius), buvo pirmasis krikščionių mąstytojas, pasiryžęs sukurti vientisą, sistemingą krikščioniškojo mokymo visumą, pasitelkdamas graikų filosofijos įrankius. Kūrinys išliko iki mūsų dienų daugiausia per Rufino Akvilėjiečio lotyniškąjį vertimą, kuriame, manoma, kai kurios … [Skaityti toliau…]
Sielos kelionė į Dievą (lot. Itinerarium Mentis in Deum, kartais verčiama ir kaip „Proto kelionė į Dievą“) yra vienas svarbiausių viduramžių krikščioniškosios mistikos ir filosofijos veikalų, kurį 1259 metais parašė pranciškonų teologas, Bažnyčios mokytojas Šventasis Bonaventūra. Šis traktatas gimė autoriaus dvasinio susikaupimo metu Alvernos kalne, toje pačioje vietoje, kur Šventasis Pranciškus Asyžietis gavo stigmas. Bonaventūra … [Skaityti toliau…]
Šventasis Mozė Juodasis (Moyses Aethiops), dar žinomas kaip Mozė Etiopas arba Mozė Banditas, yra vienas labiausiai stebinančių IV amžiaus dykumos tėvų, kurio gyvenimo istorija tapo radikalaus atsivertimo ir visiško dvasinio perkeitimo simboliu. Gimęs apie 330 metus Egipte, jis buvo etiopų kilmės vergas, tarnavęs vieno valstybės pareigūno namuose. Dėl savo milžiniškos fizinės jėgos ir ūmaus būdo … [Skaityti toliau…]
Šventoji Rožė Limietė (Rosa de Lima), gimusi kaip Isabel Flores de Oliva, buvo pirmoji Amerikos žemyno šventoji, mistikė ir Dominikonų tretininkė, kurios gyvenimas tapo dvasinio pasiaukojimo simboliu visai Lotynų Amerikai. Gimusi 1586 metais Limoje, Peru, ispanų kilmės šeimoje, ji dar vaikystėje gavo Rožės vardą dėl savo neįtikėtino grožio, tačiau pati visą gyvenimą siekė tik vidinio … [Skaityti toliau…]
Šventasis Juozapas Kupertinas (lot. Josephus de Cupertino) buvo italų pranciškonas konventualas, mistikas, pagarsėjęs neįtikėtinais levitacijos reiškiniais bei dvasine išmintimi, kuri pranoko jo menką išsilavinimą. Gimęs 1603 metais Kupertine, netoli Lečės, jis augo labai skurdžiose sąlygose. Vaikystėje Juozapas buvo laikomas negabiu, išsiblaškiusiu ir netgi „kvailu“, dėl ko gavo pravardę „Bocca Aperta“ (atvira burna). Jis nesėkmingai bandė … [Skaityti toliau…]