Paieškos rezultatai (1673) pagal: Dievo malonė

Septynių dienų magijos raktas (Heptameronas)

Jei ieškotume teksto, kuris viduramžių pabaigoje ir Renesanso pradžioje tapo praktinės magijos standartu, tai neabejotinai būtų „Heptameronas“. Šis kūrinys, tradiciškai priskiriamas garsiam italų gydytojui, astrologui ir filosofui Pietro d’Abano (1250–1316), yra vienas koncentruočiausių ir aiškiausių burtų vadovų istorijoje. Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio Heptameron, reiškiančio „septynias dienas“, mat knyga skirta būtent septyniems savaitės ciklams, … [Skaityti toliau…]

Etiopijos Biblijos kanonas (Mäṣḥafä Qeddusān)

Etiopija, viena seniausių krikščioniškų valstybių pasaulyje, savo dvasinėje širdyje saugo unikalų lobį – Biblijos kanoną, vadinamą Mäṣḥafä Qeddusān (መጽሐፍ ቅዱስ, „Šventieji Raštai“), tarptautiniuose šaltiniuose žinomą kaip Ethiopian Biblical Canon, Ethiopian Orthodox Biblical Canon, Ethiopian Orthodox Tewahedo Canon arba tiesiog Etiopų kanonas. Šis tekstas nėra tiesiog įprastas Šventojo Rašto leidimas; tai didžiausias krikščioniškojo pasaulio kanonas, kurį … [Skaityti toliau…]

Ankstyvoji Markiono evangelijos rekonstrukcija

Šis tekstas nėra tikroji Markiono evangelija (Viešpaties evangelija), bet viena iš ankstyvųjų bandymų ją atkurti, sukurta XIX–XX a. remiantis tuo metu prieinamais šaltiniais. Tai alternatyvi rekonstrukcinė versija, kuri šiandien laikoma metodologiškai pasenusia, tačiau turi vertę kaip recepcijos istorijos dokumentas. Ji atsirado dar iki šiuolaikinės kritinės tekstologijos, todėl joje: Internete šis tekstas dažniausiai pateikiamas kaip „The … [Skaityti toliau…]

Guru Granth Sahib

Sikhizmo religijoje šventraštis nėra tik knyga ar tekstų rinkinys. Tai centrinė figūra, laikoma gyvu, amžinuoju dvasiniu mokytoju. Shri Guru Granth Sahib (tariama Šri Guru Grant Sahib) yra sikhų dvasinės tapatybės ašis, jų etikos, metafizikos ir gyvenimo būdo pamatas. Tai vienintelis pasaulio religinis tekstas, kurį jo išpažinėjai traktuoja kaip asmenybę, turinčią aukščiausią autoritetą. Knygos gimimas: Nuo … [Skaityti toliau…]

Visų erezijų paneigimas

Trečiojo amžiaus Roma buvo tikras religinis katilas, kuriame virė ne tik oficialus krikščionių mokymas, bet ir dešimtys paslaptingų, mistinių ir dažnai radikalių grupių. Šio chaoso sūkuryje stovėjo viena griežčiausių ir intelektualiausių ano meto figūrų – Hipolitas Romietis (apie 170–235 m.). Jo monumentalus veikalas „Visų erezijų paneigimas“ (gr. Κατὰ πασῶν αἱρέσεων ἔλεγχος, lot. Refutatio Omnium Haeresium, … [Skaityti toliau…]

Slaptoji Jokūbo knyga

1945 metais netoli Nag Hamadžio rasta biblioteka pateikė daugybę mįslių, tačiau Slaptoji Jokūbo knyga (dar žinoma kaip Jokūbo apokrifas, angl. The Secret Book of James, taip pat The Apocryphon of James arba The Secret Gospel of James; lot. Apocryphon Jacobi) užima ypatingą vietą. Tai tekstas, parašytas kaip slaptas laiškas, kurį Jokūbas (laikomas Jėzaus broliu ir … [Skaityti toliau…]

Kas yra eufemitai?

Šventasis Epifanijus Salaminietis savo grandiozinį aštuoniasdešimties erezijų žinyną „Panarion“ (80 skyriuje) užbaigia viena mįslingiausių grupių – eufemitais (Euphemitai). Nors jie dažnai tapatinami su jau aptartais mesalijonais ar euchitais, Epifanijus eufemitus išskiria kaip pirminę, dar pusiau pagonišką šio judėjimo šaknį. Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio euphemia („geras kalbėjimas“, „šlovinimas“), nes jų pagrindinis dvasinis užsiėmimas buvo … [Skaityti toliau…]

Kas yra masalianai?

Ketvirtojo amžiaus viduryje Mesopotamijos ir Sirijos dykumose pasigirdo mokymas, kuris metė iššūkį pačiai krikščioniškų sakramentų galiai. Tai buvo mesalijonai (iš sirų k. mṣallyānē – „besimeldžiantys“), graikiškai vadinami euchitais (Euchitai). Šis judėjimas, kurio pradininku laikomas Adelfijus Edėsietis, teigė, kad tradicinė Bažnyčia su savo apeigomis yra tik paviršutiniška, o tikrasis išganymas pasiekiamas tik per nenutrūkstamą dvasinę ekstazę. … [Skaityti toliau…]

Kas yra euchetos?

Pavadinimas euchitai (gr. Εὐχῖται) kilęs iš graikų kalbos žodžio euchomai (melstis). Tai yra graikiškas atitikmuo siriškam terminui mesalijonai (arba masalianai). Nors abu pavadinimai nurodo į tą pačią grupę, terminas „euchitai“ dažniau vartojamas Bizantijos graikiškuose šaltiniuose, aprašant jų sklaidą Mažojoje Azijoje ir Sirijoje. Šventasis Epifanijus Salaminietis savo veikale „Panarion“ (80 skyriuje) šia grupe užbaigia savo aštuoniasdešimties … [Skaityti toliau…]

Kas yra angelikai?

Ankstyvosios krikščionybės istorijoje yra grupių, apie kurias žinome viską – jų maldas, jų ginčus ir net jų valgiaraščius. Tačiau yra ir tokių, kurios primena blėstančius šešėlius senoviniuose rankraščiuose. Viena mįslingiausių tokių grupių – angelikai (Angelici). Ketvirtojo amžiaus pabaigoje šventasis Epifanijus Salaminietis (Epiphanius Salaminiensis), rašydamas savo garsųjį „Panarion“ (60 skyrių), prisipažino, kad šios sektos laikas jau … [Skaityti toliau…]

Kas yra teodotianai?

Antrojo amžiaus pabaigoje Romos krikščionių bendruomenė, kuri tuo metu buvo margas intelektualų ir paprastų tikinčiųjų derinys, susidūrė su mokymu, kuris kėmėsi fundamentalios tiesos apie Jėzaus asmenį. Šio judėjimo pradininkas buvo Teodotas Bizantietis (Theodotus Byzantinus), pagal profesiją odininkas, todėl istorijoje jis dažnai vadinamas Teodotu Odininku (Theodotus Coriarius). Šventasis Epifanijus Salaminietis (Epiphanius Salaminiensis) savo didžiajame veikale „Panarion“ … [Skaityti toliau…]

Kas yra elkesajai?

Ankstyvosios krikščionybės aušroje, apie 101–116 mūsų eros metus, valdant imperatoriui Trajanui, Mesopotamijos ir Partų imperijos pasieniuose pasirodė mįslingas pranašas, vardu Elkasajus (Elxai / Elchasai). Jo įkurtas judėjimas – elkesajai (Elchasaitae / Elcesaioi) – tapo viena keisčiausių religinių sintezių istorijoje. Šventasis Epifanijus Salaminietis (Epiphanius Salaminiensis) savo didžiajame veikale „Panarion“ (ypač 19 ir 53 skyriuose) elkesajus apibūdina … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: Dievo malonė?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Dievo malonė yra viena svarbiausių krikščioniškosios teologijos sąvokų, reiškianti nemokamą ir nepelnytą Aukščiausiojo palankumą bei pagalbą žmogui. Šis dvasinis reiškinys nusako kūrėjo meilę, kuri duodama be jokių išankstinių sąlygų, nuopelnų ar žmogaus pastangų. Biblijoje malonė suvokiama kaip gelbėjanti jėga, keičianti gyvenimą ir suteikianti dvasinę ramybę bei atleidimą. Krikščioniškoje tradicijoje tikima, jog malonė suteikia žmogui vidinės stiprybės atsispirti blogiui ir sekti doros keliu. Ji veikia kaip tiltas, sujungiantis žmogiškąjį silpnumą su dieviškuoju tobulumu bei amžinuoju gyvenimu. Teologai skiria kelias malonės rūšis, pavyzdžiui, laisvinančiąją ir pašventinančiąją, kurios padeda tikinčiajam dvasiškai augti. Ši dovana kviečia žmones mylėti artimą ir dalintis gerumu su aplinkiniais. Kiekvienas asmuo gali patirti šią nematomą atramą kasdieniuose sunkumuose per maldą ir tikėjimą.