Trancendencija yra sąvoka teologijoje ir filosofijoje, apibūdinanti Dievo ar aukštesnės galios buvimą ir veikimą, kuris viršija materinį pasaulį ir jo ribas. Ši sąvoka padeda suprasti, kaip Dievas gali būti aukščiausias ir neišmatuojamas, tuo pačiu metu išlieka artimas ir pasiekiamas žmonėms. Trancendencija ir imanencija, nors dažnai laikomos priešprieša, kartu sudaro pilną Dievo prigimties vaizdą, atskleidžiant tiek … [Skaityti toliau…]
Imanencija yra svarbus teologinis ir filosofinis terminas, apibūdinantis Dievo buvimą ir veikimą pasaulyje. Šis terminas dažnai naudojamas norint pabrėžti Dievo artumą, jo veikimo visur ir kiekviename dalyke aspektą. Imanencija yra viena iš pagrindinių sąvokų, padedančių suprasti Dievo santykį su kūrinija ir jo veikimo būdą. Imanencija prieštarauja transcendencijai, kuri rodo Dievo atstūmimą nuo pasaulio, jo aukštumą … [Skaityti toliau…]
Ortodoksija, viena iš seniausių krikščioniškų šakų, pasižymi giliais teologiniais pagrindais, turtinga tradicija ir unikaliu dvasiniu gyvenimu. Ji išlaikė daugelį senovės krikščioniškų praktikų, tokių kaip liturgija, sakramentai ir ikonos, kurios tapo neatskiriama tikinčiųjų kasdienybės dalimi. Ortodoksijos šakos nariai vertina bendruomenės svarbą, dvasinį saviraišką per maldas ir dievų pasireiškimą per ritualus. Gilbert K. Chesterton, žymus britų rašytojas … [Skaityti toliau…]
1890 metais pasirodęs Rudyard’o Kiplingo apsakymas „Praėjimo gale“ (angl. The End of the Passage; taip pat galimi vertimai „Koridoriaus gale“, „Praėjimo pabaiga“, „Praėjimo galas“) yra laikomas vienu stipriausių „tropinio siaubo“ pavyzdžių literatūros istorijoje. Parašytas tuo metu, kai autorius pats dirbo žurnalistu Indijoje, šis kūrinys atspindi ne romantiškas kolonijines keliones, o brutalų, alinantį karštį ir psichologinę … [Skaityti toliau…]
Visi yra nusidėję, tai teiginys, kuris giliai įsiskverbia į krikščioniškojo tikėjimo esmę. Romiečių pašnekovoje (Rom 3, 23) ši frazė atskleidžia universalią žmogaus padėtį – kiekvienas susiduria su nuodėme, atskiriantį mus nuo Dievo. Nuodėmės samprata nėra vien tik moralinis nusiskundimas, bet ir rimtas dvasinis iššūkis, turintis įvairių padarinių žmogaus gyvenime. Pirmiausia, nuodėmė suteršia širdį ir protą. … [Skaityti toliau…]
Priimti mane – priimti Dievą yra trumpa, tačiau gilios prasmės frazė, aptinkama Evangelijoje. Ji atskleidžia Kristaus tapatybę ir kviečia įsižiūrėti į dvasinio ryšio su Kūrėju galimybę. Tokia ištara kalba apie vienybę tarp Dievo ir žmonijos per Jėzų, kuris, būdamas Dievo Sūnus, kviečia atpažinti meilės jėgą bei atsiverti malonei, pakeičiančiai žmogaus širdį. Evangelijos pasakojimuose Kristus moko, … [Skaityti toliau…]
Vampyrizmas (lot. vampirismus) – tai reiškinys, apimantis folklorinę, dvasinę ir psichologinę sritis, kurio esmė yra gyvybinių jėgų (kraujo arba energijos) savinimasis iš kitos būtybės. Nors šiuolaikinė kultūra šį įvaizdį stipriai romantizavo, istoriškai ir teologiškai tai suprantama kaip ontologinis parazitavimas, pažeidžiantis prigimtinę gyvybės ir mirties tvarką. Termino kilmė ir istoriniai precedentai Žodis vampyras į Vakarų Europą … [Skaityti toliau…]
Aš esu gyvybės duona – tai ištara, kurią galima rasti Evangelijoje pagal Joną. Pasak pasakojimo, Jėzus atskleidė, kad Jame glūdi dvasinė maitintojo galia, suteikianti tikrąjį pasitenkinimą sielai. Tie žodžiai dažnai nagrinėjami per pamokslus ar biblinius užsiėmimus, siekiant atpažinti dievišką kvietimą išmokti pasitikėti Juo visose gyvenimo sferose. Krikščioniškas tikėjimas primena, kad Žmogaus Sūnus atėjo, jog dovanotų … [Skaityti toliau…]
Klifotai (heb. קְלִיפּוֹת – Qliphoth, liet. „lukštai“, „kevalai“ arba „žievės“) – kabalistinės tradicijos terminas, reiškiantis dvasinės netvarkos, disharmonijos ir ontologinio nuopolio sferas. Tai nėra demonai populiariąja, personalizuoto blogio prasme, bet dvasinės struktūros, kurios atsiranda tada, kai dieviškoji energija iškreipiama arba nutrūksta nuo savo šaltinio. Kabaloje ši visuma vadinama Sitra Achra (heb. „Kita pusė“) arba Mirties … [Skaityti toliau…]
Straipsnio pavadinimas: „Gyvenimo vynuogynas ir tikėjimo stebuklai“ Straipsnis: Gyvenimas dažnai primena vynuogyną, kurį tenka nuolat prižiūrėti, ravėti piktžoles, apsaugoti nuo audrų ir tikėtis, kad atėjus laikui jis užaugins saldžias vynuoges. Tačiau kaip elgtis, kai vietoje jų randame tik rūgštuoges? Biblijoje vynuogyno metafora dažnai naudojama apibūdinti žmogaus santykį su Dievu ir pastangas gyventi prasmingai. Tačiau viena … [Skaityti toliau…]
Malko ausis minima Evangelijoje pagal Joną, kur aprašomas netikėtas įvykis Jėzaus sulaikymo naktyje. Vyriausiojo kunigo tarnas patyrė sužalojimą, kai vienas iš Jėzaus artimiausių palydovų nusprendė priešintis atėjusiems kareiviams. Tenka pastebėti, kad apaštalų drąsa kartais būdavo sumišusi su žmogiškomis silpnybėmis, todėl šioje scenoje mokinys išsitraukė kardą. Evangelijos liudija, jog nukentėjo ausis, priklausiusi tarnui, vadinamam Malku. Nesunku … [Skaityti toliau…]
Trijų išminčių kelionė aprašoma Evangelijoje pagal Matą. Pasak tradicijos, jie atvyko iš rytų regionų, sekdami ypatingu dangaus reiškiniu. Tų asmenų kelias susietas su tikėjimu, kad gimė svarbus Karalius, galintis įnešti naujų vėjų į Judaikos tautos istoriją. Pasakojime matyti, jog dangaus šviesa vedė juos iki Jeruzalės apylinkių, kur išminčiai pirmiausia ėjo pas Erodą, norėdami sužinoti apie … [Skaityti toliau…]