Azarijo malda (The Prayer of Azariah) yra vienas iš graikiškosios Danieliaus knygos priedų, įterptas į 3-ąjį skyrių tarp pasakojimo apie tris jaunuolius krosnyje. Hebrajiškame kanone šios maldos nėra, tačiau Septuagintoje ji užima svarbią vietą, nes atskleidžia vidinę tikinčiojo laikyseną persekiojimo akivaizdoje. Malda prasideda tuo metu, kai Azarijas (Azarija), kartu su Ananija ir Mišaeliu įmestas į … [Skaityti toliau…]
Karaliaus įsakas žydų naudai (The Decree in Favor of the Jews) yra vienas iš Septuagintos Esteros knygos priedų, kuriame pateikiamas atsakomasis karaliaus Ahasvero dekretas, panaikinantis ankstesnį įsaką žydus sunaikinti. Hebrajiškoje Esteros knygoje šis įvykis aprašomas glaustai, o graikiškoji versija pateikia išplėstą dokumento formą, parašytą oficialiu imperijos stiliumi. Šis priedas leidžia geriau suprasti, kaip valdžia siekė … [Skaityti toliau…]
Esteros knygos prieduose esantis pasakojimas Mordechajaus sapnas (The Dream of Mordechai) yra biblinės literatūros epizodas, kuriame sapnas pateikiamas kaip pranašiškas ženklas ir įvadas į visą Esteros istoriją. Šis priedas priklauso graikiškajai Septuagintos (Esteros knyga) versijai ir suteikia pasakojimui aiškesnį teologinį pagrindą, kurio hebrajiškame kanone nėra. Sapnas čia atlieka interpretacinę funkciją: jis padeda suprasti tautinį ir … [Skaityti toliau…]
Rudolfo Otto veikalas „Das Heilige“ (1917), lietuviškai verčiamas kaip „Šventybė“, o angliškai žinomas pavadinimu „The Idea of the Holy“, yra XX a. religijotyros tekstas, kuriame Otto siekia apibrėžti tai, ką vadina šventybės patirtimi, ir parodyti, kad religijos esmė slypi ne doktrinose ar moralinėse normose, bet ypatingoje žmogaus reakcijoje į tai, kas pranoksta kasdienę tikrovę. Otto … [Skaityti toliau…]
„The Seven Valleys and the Four Valleys“ („Septyni slėniai ir Keturi slėniai“) – vienas giliausių ir poetiškiausių Bahá’u’lláh mistinių traktatų, parašytas kaip dvasinio kelio vadovas ieškotojui, trokštančiam Dievo artumo. Tai ne teologinė sistema ir ne doktrinos išdėstymas, bet vidinės kelionės žemėlapis, kuriame žmogaus siela vaizduojama kaip keliautojas, pereinantis per skirtingas būsenas, kol pasiekia vienybę su … [Skaityti toliau…]
„The Lectures on Faith“ („Tikėjimo paskaitos“) – tai ankstyvosios Pastarųjų Dienų Šventųjų judėjimo teologijos tekstas, kuriame tikėjimas pristatomas kaip pirmasis ir esminis Dievo pažinimo bei dvasinio gyvenimo principas. Šios paskaitos buvo skirtos mokyti bendruomenę, kaip suprasti tikėjimo prigimtį, jo objektą ir jo veikimą žmogaus gyvenime. Tekstas parašytas aiškiai, logiškai ir nuosekliai, todėl iki šiol išlieka … [Skaityti toliau…]
„Jūsų moterys bažnyčiose tetyli, nes joms neleidžiama kalbėti; jos turi būti klusnios, kaip sako ir Įstatymas“ (1 Kor 14,34; Mulieres in ecclesiis taceant) nėra tiesiog sakinys – tai tūkstantmetė instrukcija, suformavusi visą Vakarų krikščionybės liturginę bei teisinę kultūrą. Ši eilutė atsirado Pauliaus laiške korintiečiams kaip atsakas į chaotiškas Korinto bendruomenės pamaldas, kuriose, pasak paties Pauliaus, … [Skaityti toliau…]
„De contemptu saeculi“ („Apie pasaulio niekinimą“) yra vienas ankstyviausių ir ryškiausių Petro Damiano tekstų, rodantis XI amžiaus dvasinės reformos įtampą ir idealus. Šis traktatas gimė laikotarpiu, kai Bažnyčia siekė apsivalyti nuo pasaulietinės įtakos, sustiprinti vienuolinę drausmę ir grąžinti dvasininkiją prie asketiškų šaknų. Damianas, vienas iš griežčiausių ir įtakingiausių to meto reformatorių, šiame veikale formuluoja aiškią … [Skaityti toliau…]
Žodis „humanizmas“ gimė iš lotyniško „humanus“ – tai, kas žmogiška, kas alsuoja orumu ir protu. Bendrai tariant, tai kelias, kur žmogus stovi pačiame viduryje: jo gebėjimas mąstyti, kurti, jausti ir tobulėti tampa pagrindiniu varikliu, o dieviškos ar antgamtinės jėgos lieka nuošalyje kaip nebūtinos. Žmogus čia – ne nuodėminga būtybė, laukianti išganymo iš aukščiau, o gyvas … [Skaityti toliau…]
Armstrongizmas – taip vadinami Herberto W. Armstrongo sukurti religiniai mokymai, kurie XX amžiaus viduryje tapo Pasaulinės Dievo Bažnyčios (Worldwide Church of God) pagrindu. Žodis dažnai skamba kaip kritika, nes šalininkai mieliau vadina save Dievo Bažnyčios nariais, o ne kieno nors pasekėjais. Armstrongas tvirtino, kad jo atradimai – tiesioginis Dievo apreiškimas per Biblijos studijas, grąžinantis „tikrąjį … [Skaityti toliau…]
1899 metais Londono leidėjas Davidas Nuttas išleido neilgą, tačiau Vakarų ezoterikos istoriją negrįžtamai pakeitusią knygą. Jos autorius, amerikiečių folkloristas Šarlis Godfris Lelandas (Charles Godfrey Leland), leidiniui suteikė pilną pavadinimą Aradia, or the Gospel of the Witches (lietuviškai verčiama kaip „Aradija, arba Raganų evangelija“). Šis tekstas, sujungęs senovės romėnų mitus apie deivę Dianą su XIX amžiaus … [Skaityti toliau…]
„Žmogaus tikėjimas (arba arabiškai ‚Imanas‘) yra tikėjimas Alachu (Dievu), Jo angelais, Jo pranašais, bei gyvenimu po mirties. Islamas yra taip vadinamas Allacho (Dievo) garbinimas neasocijuojant Jo su niekuo kitu, Salat (maldų) meldimasis, Zakato (išmaldos) davimas, bei pasninkavimas Ramadano mėnesį. Ichsanas yra Allacho garbinimas taip, tarsi tu Jį matytum, o jeigu tu Jo nematai, tai gali … [Skaityti toliau…]