„Žėrintis akmuo“ (The Sparkling Stone; taip pat verčiama kaip „Kibirkščiuojantis akmuo“ ar „Žaižaruojantis akmuo“) yra vienas iš brandžiausių Jono Ruysbroecko mistinių traktatų, skirtas pažengusiems dvasinio gyvenimo skaitytojams. Šiame veikale autorius siekia parodyti, kaip žmogus pereina iš moralinio gerumo į vidinį, kontempliatyvų gyvenimą, o iš jo – į aukščiausią Dievo regėjimo būseną. Ruysbroeckas čia kalba tiesiai … [Skaityti toliau…]
„Dvasinės santuokos puošmena“ ar „Dvasinės santuokos papuošimas“ (The Adornment of the Spiritual Marriage) yra brandžiausias ir įtakingiausias Jono Ruysbroecko veikalas, parašytas XIV amžiuje ir laikomas vienu iš svarbiausių visos krikščioniškos mistikos tekstų. Šiame traktate Ruysbroeckas sistemingai aprašo žmogaus dvasinio gyvenimo kelią, vedantį nuo aktyvios dorybių praktikos iki giliausios kontempliacijos ir mistinės vienybės su Dievu. Tekstas … [Skaityti toliau…]
„Ireniejaus prarastųjų raštų fragmentai“ (Fragments from the Lost Writings of Irenaeus) yra itin vertingas ankstyvosios krikščionybės palikimas, išlikęs tik nuotrupomis kitų autorių veikaluose. Šie fragmentai priskiriami Liono vyskupui Ireniejui, vienam svarbiausių II a. Bažnyčios teologų ir kovotojų prieš erezijas. Nors didžioji jo kūrybos dalis išliko per veikalą „Adversus Haereses“, šie atskiri fragmentai leidžia pažvelgti į … [Skaityti toliau…]
Apie krikščionišką mokymą (De doctrina Christiana) yra vienas svarbiausių Hipono Augustino teologinių veikalų, parašytas tarp 397 ir 426 metų. Šis tekstas buvo kuriamas etapais, todėl jame matomi tiek ankstyvosios, tiek brandžiosios Augustino minties bruožai. Veikalas skirtas tam, kad krikščionys galėtų tinkamai suprasti Šventąjį Raštą, jį aiškinti ir taikyti praktiniame tikėjimo gyvenime. Augustinas siekė sukurti aiškią … [Skaityti toliau…]
„De catechizandis rudibus“ („Apie pradedančiųjų katechizavimą“) yra vienas svarbiausių Augustino pastoracinių traktatų, parašytas apie 400 m. diakono Deogratijo prašymu. Šis kūrinys skirtas praktinei problemai: kaip mokyti tikėjimo žmones, kurie dar visai nepažįsta krikščionybės, ir kaip tai daryti taip, kad mokytojas neišsektų, o klausytojas suprastų ir priimtų tikėjimo esmę. Traktato pradžioje Augustinas atsako į Deogratijo skundą, … [Skaityti toliau…]
Augustino pamokslai (SANCTI AUGUSTINI SERMONES) yra vienas didžiausių ir įvairiausių jo kūrybos blokų, susiformavęs iš gyvų liturginių kalbų, katechezinių pamokymų ir pastoracinių pasisakymų. Tai nėra sisteminiai traktatai, o spontaniškesni tekstai, kuriuose atsiskleidžia Augustino kaip vyskupo veikla, jo santykis su bendruomene ir gebėjimas aiškiai perteikti sudėtingas teologines temas. Pamokslai buvo sakomi įvairiomis progomis, todėl jų turinys … [Skaityti toliau…]
Hilarijaus iš Puatjė veikalas Apie Trejybę (lot. De Trinitate) yra vienas svarbiausių IV amžiaus lotyniškosios teologijos tekstų, skirtas Trejybės doktrinos gynimui ir sisteminiam išdėstymui. Kūrinys parašytas apie 356–360 metus, kai Hilarijus buvo ištremtas į Frygiją dėl atsisakymo pritarti arijonizmui. Šis traktatas laikomas pirmuoju dideliu Vakarų krikščionybės bandymu nuosekliai ir argumentuotai apibrėžti Tėvo, Sūnaus ir Šventosios … [Skaityti toliau…]
Pseudo‑Melitono sirų apologija – tai anoniminis ankstyvosios krikščionybės apologetinis traktatas, išlikęs sirų kalba ir klaidingai priskirtas II a. vyskupui Melitonui Sardiečiui. Kūrinys rastas Nitrijos rankraščiuose ir pirmą kartą publikuotas XIX a. Williamo Curetono rinkinyje Spicilegium Syriacum. Originali rankraščio antraštė skamba taip: „Melito filosofo oracija prieš Antoniną Cezarį“ (The Oration of Melito the Philosopher before Antoninus … [Skaityti toliau…]
„Laiškas Diognetui“ – vienas brandžiausių ir elegantiškiausių ankstyvosios krikščionybės apologetinių tekstų, datuojamas II amžiaus viduriu. Autorius nežinomas; rankraštyje jis pasirašo vardu Mathetes („mokinys“), tačiau tai nėra tikras asmuo, o literatūrinis pseudonimas. Pats tekstas parašytas aukšta graikų retorikos forma ir skirtas pagoniui Diognetui, kuris nuoširdžiai domisi krikščionių tikėjimu, jų gyvenimo būdu ir jų atsiribojimu nuo pagoniškų … [Skaityti toliau…]
Žvelgiant į civilizacijos pradžią, tampa akivaizdu, kad religija kilo ne tik iš žmogaus noro suprasti pasaulį ar paaiškinti mirtį, gyvybę ir gamtos reiškinius. Ji atsirado ir kaip atsakas į visai žemišką problemą: kaip suvaldyti augančias bendruomenes, kuriose žmonės jau nebebuvo vieni kitus pažįstantys giminaičiai. Kai pirmykštės gentys virto didesnėmis gyvenvietėmis derlingajame pusmėnulyje, iškilo būtinybė sukurti … [Skaityti toliau…]
„Jehošua, pranašo iš Nazareto gyvenimas“ (angl. The Life of Jehoshua, the Prophet of Nazareth) – tai teosofinis Franzo Hartmanno kūrinys, išleistas 1888 m. Bostone. Knyga pristatoma kaip „okultinis tyrimas“ ir „raktas į Bibliją“, tačiau jos turinys nėra nei istorinė studija, nei krikščioniškos teologijos tekstas. Tai tipinis XIX a. okultizmo bandymas perrašyti Jėzaus gyvenimą kaip dvasinės … [Skaityti toliau…]
„Ezoterinė krikščionybė: arba mažesniosios misterijos“ (Esoteric Christianity: or The Lesser Mysteries) yra Annie Besant 1901 m. išleista knyga, kurią 1914 m. pakartotinai publikavo Teosofijos draugijos leidykla Adyare. Šis kūrinys siekia parodyti, kad krikščionybė turi ne tik išorinę, visiems prieinamą formą, bet ir vidinę, gilesnę tradiciją, kurią autorė vadina „misterijomis“. Besant teigia, kad pirmieji krikščionys turėjo … [Skaityti toliau…]