Martyno Liuterio traktatas „Vom Schem Hamphoras“ (lietuviškai: Apie Šem Hamforą; pilnas pavadinimas: Vom Schem Hamphoras und vom Geschlecht Christi – liet. Apie Šem Hamforą ir Kristaus kilmę) yra vienas vėlyvųjų ir labiausiai kontroversiškų reformatoriaus kūrinių. Šis darbas pasirodė 1543 metais Vitenberge, praėjus vos keliems mėnesiams po kito pagarsėjusio traktato „Apie žydus ir jų melus“ (Von … [Skaityti toliau…]
Kai pirmą kartą susiduriama su „Toledot Yeshu“ – pagrindiniu šio žydų poleminio pasakojimo pavadinimu – ištinka nuostaba. Istoriniuose šaltiniuose jis taip pat minimas kitais vardais: Mar Mar Jesu, Toldoth Jeschu, Ma’aseh Yeshu ar Tola. Hebrajiškai šis tekstas dažniausiai aiškinamas kaip Toledot Ješu, Jėzaus kilmės pasakojimai arba Jėzaus kilmės legenda, o populiariai kartais verčiamas kaip Jėzaus … [Skaityti toliau…]
Krikščionybės istorijoje IV amžiaus pradžia buvo lūžio taškas: Romos imperijoje tęsėsi Diokletiano persekiojimai, o kartu vyko intensyvi intelektinė kova. Vienas ryškiausių šio laikotarpio tekstų – Euzebijaus iš Cezarėjos (Eusebius Caesariensis) traktatas „Prieš Hieroklą“ (lot. Contra Hieroclem; gr. Κατὰ Ἱεροκλέους / Πρὸς τὰ Ἱεροκλέους), parašytas apie 305–310 m. Šio kūrinio išplėstinis mokslinis pavadinimas, vartojamas Conybeare leidime, … [Skaityti toliau…]
Barnabo evangelija (it. Il Vangelo di Barnaba, lot. Evangelium Barnabae, angl. Gospel of Barnabas, Evangelija pagal Barnabą) yra vienas mįslingiausių ir labiausiai diskutuojamų vėlyvųjų viduramžių tekstų, priskiriamų apokrifinės literatūros žanrui. Nors kūrinio autorius teigia esąs apaštalas Barnabas, lydėjęs šventąjį Paulių jo kelionėse, mokslinė analizė vieningai rodo, kad tai yra pseudoevangelinis veikalas, parašytas tarp XIV ir … [Skaityti toliau…]
Vatikano apaštališkojoje bibliotekoje saugomas rankraštis, kataloge žymimas kaip Barberini graecus 336 (liet. Barberinio graikiškasis kodeksas 336; lot. Codex Barberinianus Graecus 336; angl. Barberini Greek Manuscript 336; gr. Βαρβερινὸς Κώδιξ 336), yra vienas unikaliausių Rytų krikščionybės liturginių paminklų. Tai seniausias pasaulyje išlikęs bizantiškasis euchologijus (liet. maldynas, apeigynas; lot. Euchologium; angl. Euchologion), datuojamas VIII a. pabaiga (apie … [Skaityti toliau…]
Ptolemajaus laiškas Florai (gr. Ἐπιστολὴ πρὸς Φλώραν; lot. Epistula ad Floram; angl. Ptolemy’s Letter to Flora) yra vienas svarbiausių išlikusių ankstyvosios krikščionybės gnostinių tekstų, parašytas maždaug 140–160 m. po Kr. Jo autorius Ptolemajas buvo žymiausio gnostikų mokytojo Valentino mokinys ir viena iškiliausių Italijos valentinų mokyklos figūrų. Šis kūrinys yra unikalus tuo, kad jame nėra sudėtingos … [Skaityti toliau…]
Papijo „Viešpaties žodžių aiškinimas“ (gr. Λογίων Κυριακῶν Ἐξήγησις; lot. Exegesis Logiorum Dominicalium; angl. Exegesis of the Lord’s Sayings) – tai vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės veikalų, parašytas apie 100–110 m. po Kr. Nors originalus penkių knygų rinkinys neišliko, jo fragmentai, išsaugoti Irenėjaus Lioniečio ir Eusebijaus Cezariėčio raštuose, yra neįkainojamas šaltinis tiriant evangelijų kilmę ir ankstyvąją žodinę … [Skaityti toliau…]
Hebrajų evangelija (taip pat: Evangelija pagal hebrajus; Evangelija hebrajams; lot. Evangelium secundum Hebraeos, Evangelium Hebraeorum; gr. τὸ καθ’ Ἑβραίους εὐαγγέλιον; angl. Gospel of the Hebrews, Gospel according to the Hebrews) yra viena iš seniausių ankstyvosios krikščionybės evangelijų, naudota žydų krikščionių bendruomenėse, ypač tarp tų, kurie buvo vadinami nazariečiais. Šis raštas mokslo pasaulyje vertinamas kaip savarankiška, … [Skaityti toliau…]
Hermio ganytojas (gr. Ποιμήν τοῦ Ἑρμᾶ, lot. Pastor Hermae, angl. Shepherd of Hermas) yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės kūrinių, priklausantis Apaštališkųjų tėvų raštų grupei. Sukurtas Romoje, jis datuojamas maždaug 80–100 m. po Kr. (nors galutinė redakcija galėjo užtrukti iki II a. vidurio). Šis tekstas savo autoritetu tuo metu prilygo Naujojo Testamento knygoms ir daugelio Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Sibylų orakulai (gr. Σιβυλλιακοὶ Χρησμοί, lot. Oracula Sibyllina) – tai unikalus antikinės literatūros rinkinys, sudarytas iš 14 išlikusių knygų, parašytų hegzametru. Šis kūrinys yra sudėtingas helenizmo, judaizmo ir ankstyvosios krikščionybės sintezės pavyzdys, dažniausiai datuojamas laikotarpiu nuo II a. pr. m. e. iki VI a. m. e. Nors tekstai priskiriami legendinėms antikos pranašėms – Sibyloms, mokslo … [Skaityti toliau…]
Didašė (Dvylikos apaštalų mokymas) (gr. Διδαχή, Didachē) yra vienas seniausių krikščionybės raštų, kurio pilnas pavadinimas skamba taip: „Viešpaties mokymas tautoms per dvylika apaštalų“ (gr. Διδαχὴ Κυρίου διὰ τῶν δώδεκα ἀποστόλων τοῖς ἔθνεσιν). Pats terminas kilęs iš graikų kalbos veiksmažodžio didaskein, reiškiančio „mokyti“, tad lietuviškai šį žodį galime suprasti kaip „mokymą“, „instrukciją“ arba „pamokymą“. Ankstyvojoje Bažnyčioje … [Skaityti toliau…]
Didašė arba Dvylikos apaštalų mokymas (gr. Διδαχή, Didachē), kurios pilnas pavadinimas yra „Viešpaties mokymas tautoms per dvylika apaštalų“ (gr. Διδαχὴ Κυρίου διὰ τῶν δώdeκα ἀποστόλων τοῖς ἔθνεσιν), yra ankstyvosios krikščionybės dokumentas – tekstas datuojamas I a. pabaiga arba II a. pradžia (apie 50–120 m. po Kr.), todėl jis yra senesnis už kai kurias Naujojo Testamento … [Skaityti toliau…]