Taikos gynėjas (lot. Defensor pacis) yra XIV amžiaus politinės minties tekstas, parašytas 1324 metais Marsiliaus Paduviečio. Šis traktatas atsirado intensyvaus konflikto tarp popiežiaus Jono XXII ir Šventosios Romos imperatoriaus Liudviko IV laikotarpiu, kai buvo ginčijamasi dėl to, kas turi aukščiausią valdžią krikščioniškame pasaulyje. Marsilius, pats būdamas gydytojas, filosofas ir politinis mąstytojas, siekė parodyti, kad politinė … [Skaityti toliau…]
Evangelijoje pagal Joną (Jn 8,1–11) randama pasakojimo vieta, kurioje Jėzus, susidūręs su svetimavimu kaltinama moterimi ir piktų žvilgsnių apsuptais Rašto aiškintojais, pasilenkia ir ima rašyti žemėje. Visas epizodas laikomas vienu paslaptingiausių Naujojo Testamento momentų, mat evangelistas nenurodo, ką Jėzus rašė. Bažnyčios Tėvai ir vėlesni teologai dažnai svarstė, kad tai galėjo būti nuoroda į kaltintojų slapčiausias … [Skaityti toliau…]
Vyskupo Pisentijaus gyvenimas (The Life of Bishop Pisentius) koptų hagiografinis kūrinys, išlikęs Britų muziejaus rankraštyje (Oriental 7020), yra autentiškas liudijimas apie VII a. Egipto krikščionybės dvasinį pasaulį. Jį parašė artimiausias šventojo mokinys Jonas Vyresnysis (John the Elder / Apa Iohannes), remdamasis tiesiogine patirtimi. Tekstas buvo skirtas liturginiam skaitymui Epepo (Epip) mėnesio tryliktąją dieną, minint šventojo … [Skaityti toliau…]
Šventojo Jono slėpiniai (Šventojo Jono, vadinamo skaisčiuoju, slėpiniai, The Mysteries of Saint John the Apostle and Holy Virgin) yra vienas iš įdomiausių ir rečiausių Rytų krikščionių apokrifinių tekstų, priklausantis apreiškimo–vizijų literatūrai. Šis kūrinys, išlikęs Britų muziejaus rankraštyje Oriental 7026, pateikia pasakojimą apie tai, kaip apaštalas Jonas, Kristaus prisikėlimo liudytojas ir „mylimasis mokinys“, buvo pakylėtas į … [Skaityti toliau…]
Milžinų knyga (Liber de gigantibus / 4QEnGiants / Manichaean Book of Giants) yra vienas seniausių ir paslaptingiausių priešpotvynio pasaulio pasakojimų, išlikęs dviejose visiškai skirtingose tradicijose. Abi versijos turi tą patį pavadinimą, tačiau jos priklauso skirtingoms religijoms, epochoms ir kalboms. Šis pavadinimo sutapimas dažnai klaidina skaitytojus, todėl būtina aiškiai atskirti, kas yra Kumrano Milžinų knyga ir … [Skaityti toliau…]
C. S. Lewiso knyga „Kančios problema“ arba „Skausmo problema“ (The Problem of Pain) yra vienas svarbiausių Antrojo pasaulinio karo pradžioje parašytų krikščioniškosios apologetikos veikalų. Knyga pirmą kartą išleista 1940 m. Londone, kai Didžioji Britanija patyrė nuolatinius bombardavimus, o visuomenė susidūrė su masine netektimi ir egzistenciniu nerimu. Lewis, tuo metu dėstęs Oksforde, siekė atsakyti į klausimą, … [Skaityti toliau…]
Žodis „zodiakas“ lietuvių kalba atėjęs iš graikų kalbos: ζωδιακός κύκλος (zōdiakós kýklos) – „gyvūnų ratas“ arba „mažų gyvūnų ratas“. Pati šaknis ζῷον (zōion) reiškia „gyvūnas, gyvoji būtybė“, o ζῴδιον (zōidion) – „mažas gyvūnas, figūrėlė“. Lotyniškai tapo zodiacus, iš ten ir visos Europos kalbos. Kodėl „gyvūnų ratas“? Nes didžioji dalis 12 žvaigždynų, per kuriuos eina Saulės … [Skaityti toliau…]
Šis puslapis skirtas nuosekliam visų Katalikų Bažnyčios popiežių pristatymui – nuo apaštalo šventojo Petro, kuris, pasak tradicijos, buvo pirmasis Romos vyskupas, iki šių laikų. Per beveik du tūkstantmečius keitėsi imperijos, kalbos, civilizacijos formos, bet popiežiaus tarnystė liko kaip nenutrūkstama grandinė – kartais spindinti šventumu ir didybe, kartais klupinėjanti tarp žemiškų ambicijų, bet visada veikianti istorijos … [Skaityti toliau…]
Šėtonas: ankstyvosios krikščionybės tradicija (Satan: The Early Christian Tradition) yra 1981 m. išleista Jeffrey Burton Russell monografija, skirta sistemingai analizuoti, kaip ankstyvoji Bažnyčia suprato Šėtono figūrą ir blogio prigimtį. Knyga priklauso platesniam autoriaus tyrimų ciklui apie blogio istoriją, tačiau šis tomas išsiskiria tuo, kad nuosekliai apima laikotarpį nuo I iki V amžiaus, kai formavosi pagrindinės … [Skaityti toliau…]
„Dešimt persekiojimų“ – tai vėlyvas, populiarus religinis pasakojimas, apibendrinantis Romos imperijos vykdytus krikščionių persekiojimus nuo Nerono iki Diokletiano. Tekstas nėra ankstyvosios Bažnyčios dokumentas ir nepriklauso patristikos korpusui. Tai katechetinė tradicija, susiformavusi viduramžiais ir ypač išpopuliarėjusi XIX–XX a. religinėse mokyklose, pamokslų rinkiniuose ir liaudies martyrologijose. Jo tikslas – pateikti aiškią, simbolinę istorijos schemą, o ne tikslų … [Skaityti toliau…]
Hipolitas Romietis yra vienas reikšmingiausių III amžiaus krikščionių teologų, rašiusių Romoje ir palikusių didelį, nors fragmentiškai išlikusį, literatūrinį palikimą. Jis buvo presbiteris, polemistas ir egzegetas, aktyviai kovojęs su įvairiomis savo laikų erezijomis ir siekęs aiškiai apibrėžti Bažnyčios mokymą apie Dievo prigimtį, Kristaus dievystę ir Šventojo Rašto autoritetą. Dalis jo veikalų išliko tik ištraukų pavidalu, cituojamų … [Skaityti toliau…]
„Traktatas apie Kristų ir Antikristą“ (Treatise on Christ and Antichrist) yra Hipolito Romiečio veikalas, parašytas III amžiaus pradžioje ir skirtas broliui Teofilui. Šiame tekste Hipolitas siekia sistemingai išdėstyti biblinę eschatologiją, remdamasis vien tik Šventuoju Raštu ir vengdamas spekuliatyvių interpretacijų. Traktatas parašytas kaip mokomasis laiškas, kuriame autorius ragina saugoti perduotą mokymą ir neatskleisti jo tiems, kurie … [Skaityti toliau…]