Paieškos rezultatai (508) pagal: 10 bažnyčios įsakymų

Apie pradus (De Principiis)

Apie pradus (lot. De Principiis, gr. Peri Archōn) yra vienas drąsiausių ankstyvosios krikščionybės teologinių veikalų, parašytas apie 220–230 metus Aleksandrijoje. Jo autorius, Origenas (Origenes Adamantius), buvo pirmasis krikščionių mąstytojas, pasiryžęs sukurti vientisą, sistemingą krikščioniškojo mokymo visumą, pasitelkdamas graikų filosofijos įrankius. Kūrinys išliko iki mūsų dienų daugiausia per Rufino Akvilėjiečio lotyniškąjį vertimą, kuriame, manoma, kai kurios … [Skaityti toliau…]

Enocho knyga

Enocho knyga (etip. Metsihafe Henok, taip pat vadinama Henocho knyga, Etiopiškoji Enocho knyga, angliškai Book of Enoch, 1 Enoch arba Ethiopic Book of Enoch) yra vienas paslaptingiausių ir įtakingiausių senovės žydų apokrifinių raštų, priskiriamas septintajam patriarchui po Adomo – Enochui. Skirtingos vardo formos atsirado dėl hebrajiško originalo חֲנוֹךְ (Chanokh), kuris lietuviškai tradiciškai perteikiamas kaip Enochas, … [Skaityti toliau…]

Sielos kelionė į Dievą (Itinerarium Mentis in Deum)

Sielos kelionė į Dievą (lot. Itinerarium Mentis in Deum, kartais verčiama ir kaip „Proto kelionė į Dievą“) yra vienas svarbiausių viduramžių krikščioniškosios mistikos ir filosofijos veikalų, kurį 1259 metais parašė pranciškonų teologas, Bažnyčios mokytojas Šventasis Bonaventūra. Šis traktatas gimė autoriaus dvasinio susikaupimo metu Alvernos kalne, toje pačioje vietoje, kur Šventasis Pranciškus Asyžietis gavo stigmas. Bonaventūra … [Skaityti toliau…]

Šv. Karolis Lvanga

Šventasis Karolis Lvanga (Charles Lwanga) buvo jaunas Ugandos krikščionis, kankinys ir vienas iš pagrindinių Ugandos kankinių grupės vadovų, kurio tikėjimo liudijimas XIX amžiaus pabaigoje tapo krikščionybės suklestėjimo pamatu visame Afrikos žemyne. Gimęs apie 1860 metus Bugandos karalystėje, jis priklausė Bagandos genčiai ir tarnavo karaliaus Mvangos II dvare. Karolis buvo atsakingas už karaliaus puslapius – jaunuolius, … [Skaityti toliau…]

Stačiatikybės sinodikas

Stačiatikybės sinodikas (Συνοδικόν της Ορθοδοξίας – Synodikon tēs Orthodoxias, Synodikon of Orthodoxy) nėra tiesiog istorinis dokumentas – tai gyvas Liturgijos tekstas, skaitomas per pirmąjį Didžiojo pasninko sekmadienį, vadinamąjį Stačiatikybės sekmadienį. Šis dokumentas apibendrina Bažnyčios kovą už dogmų grynumą, jos pergalę prieš erezijas ir nubrėžia aiškias ribas tarp autentiškos dvasinės patirties ir filosofinių spekuliacijų. Žodis „sinodikas“ … [Skaityti toliau…]

Knygelė prieš lotynus (Libellus contra Latinos)

Studiono vienuolyno vienuolio Niceto Pektorato XI a. viduryje parašytas poleminis veikalas Libellus contra Latinos („Knygelė prieš lotynus“), skirtas romėnams, yra vienas ryškiausių teologinių dokumentų, atspindinčių Rytų ir Vakarų krikščionybės takoskyrą Didžiosios schizmos išvakarėse. Šiame tekste, kurį išsaugojo J. P. Migne „Patrologia Latina“ rinkinys, autorius sujungia griežtą teologinę kritiką su nuolankumo retorika, bandydamas įrodyti, kad Vakarų … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus Jonas Paulius I veikla

Popiežius Jonas Paulius I, tarnavęs vos 33 dienas (1978 m. rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 28 d.), nespėjo paskelbti enciklikų ar kitų didelių dokumentų. Tačiau jis paliko keletą reikšmingų žodinių ir rašytinių žinių, kurios atskleidžia jo dvasinį gilumą, paprastumą ir pastoracinį rūpestį. Pagrindiniai dokumentai ir kalbos Jono Pauliaus I pontifikato metu: Jonas Paulius I pontifikatas … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus kalba „Kiekvienas prisimena“ (Meminit unusquisque)

Popiežiaus kalba „Meminit unusquisque“, pasakyta 1861 m. rugsėjo 30 d., yra dokumentas, kuriame popiežius Pijus IX aptaria svarbius tikėjimo, Bažnyčios autoriteto ir moralinio gyvenimo klausimus. Ši kalba buvo skirta Bažnyčios hierarchams ir tikintiesiems, siekiant sustiprinti jų ryšį su Bažnyčios mokymu ir pabrėžti pareigą ginti tikėjimą nuo klaidingų doktrinų. Pijus IX šioje kalboje pabrėžia Bažnyčios misiją … [Skaityti toliau…]

Prieš graikų kaltinimus (Adversus Graecorum calumnias)

XI amžiaus viduryje krikščioniškasis pasaulis atsidūrė ties gilaus teologinio ir politinio lūžio slenksčiu. Nors istorinėje atmintyje 1054-ieji dažniausiai siejami su ekskomunikos bulėmis, tikroji intelektualinė kova vyko rašalu ant pergamento. Vienas svarbiausių šio laikotarpio dokumentų yra kardinolo Humberto iš Silva Kandidos (Humbertus Silvae-Candidae) poleminis veikalas „Adversus Graecorum calumnias“ (liet. Prieš graikų kaltinimus), parašytas dar prieš oficialų … [Skaityti toliau…]

Kas yra valesijai?

Krikščionybės formavimosi amžiuose, ieškant kelių į dvasinį tyrumą, susiformavo grupių, kurios Biblijos tekstus suprato itin pažodžiui bei radikaliai. Viena paslaptingiausių ir labiausiai šokiruojančių bendruomenių buvo valesijai (lot. Valesii, vėliau Valesiani; iš čia vėlyvosios formos valesianai; taip pat lietuviškos adaptacijos valesijonai, valeziečiai; gr. Οὐαλήσιοι, Oualēsioi). Šios grupės vardas įvairavo priklausomai nuo kalbos, regiono bei epochų, tačiau … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus kalba „Gerai atsimenate“ (Probe memineritis)

Popiežiaus Pijaus IX kalba „Probe memineritis“, paskelbta 1855 metų sausio 22 dieną, yra vienas iš svarbių dokumentų, atspindinčių Bažnyčios dėmesį atminties ir prisiminimų svarbai krikščioniškame gyvenime. Ši kalba, nors ir skirta konkrečiam laikotarpiui ir aplinkybėms, turi universalių tiesų, kurios gali būti aktualios ir šiandieninėje tikėjimo praktikoje. „Probe memineritis“ lotyniškai reiškia „gerai atsiminkite“ arba „būkite atidūs … [Skaityti toliau…]

Septintosios dienos bažnyčia

Septintosios dienos bažnyčia – religinė institucija, susiformavusi XIX a. viduryje Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurios pagrindą sudarė adventistų judėjimas. Šios bažnyčios ištakos yra glaudžiai susijusios su Viljamo Milerio vadovautu religiniu sąjūdžiu, kuris išsiskyrė intensyvia Biblijos pranašysčių analize ir laukimu artėjančio Jėzaus Kristaus sugrįžimo. Nors Milerio prognozės dėl Apokalipsės datos neišsipildė, jo pasekėjų tikėjimas tapo pagrindu naujam … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: 10 bažnyčios įsakymų?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Katalikų bažnyčios įsakymai yra svarbios taisyklės, padedančios tikintiesiems palaikyti glaudų ryšį su Dievu ir bendruomene. Šie penki nurodymai papildo dešimt Dievo įsakymų ir nustato minimalius krikščioniško gyvenimo reikalavimus. Pirmiausia, tikintieji privalo švęsti sekmadienius bei privalomas šventes dalyvaudami šventosiose Mišiose ir susilaikydami nuo sunkių darbų. Taip pat būtina bent kartą per metus atlikti išpažintį ir Velykų laiku priimti Švenčiausiąjį Sakramentą. Bažnyčia ragina laikytis nustatytų pasninko dienų bei susilaikymo nuo mėsiškų valgių, siekiant ugdyti dvasinę drausmę. Svarbi pareiga yra rūpintis bažnyčios išlaikymu pagal savo galimybes, taip prisidedant prie bendro gėrio kūrimo. Šios nuostatos nėra vien sausi draudimai, nes jos kviečia sąmoningai puoselėti tikėjimą kasdieniame gyvenime. Laikydamasis šių taisyklių, žmogus stiprina savo dvasinį gyvenimą ir geriau supranta krikščioniškos meilės esmę. Tai yra kelias į brandesnį santykį su Kūrėju ir artimu, kuris veda į dvasinę ramybę bei bendrystę su visa tikinčiųjų šeima.