Teodidaktizmas (gr. Θεοδιδακτισμός, Theodidaktismós; angl. Theodidacticism) – retai vartojama, bet prasminga sąvoka, nusakanti tiesioginį Dievo mokymą, kai žmogus tampa ne šiaip klausytoju, o gavėju. Tokie atvejai Biblijoje dažnai žymimi žodžiais: „Taip kalba Viešpats“ – ir tai reiškia, kad tai ne žmogaus išmintis, o paties Dievo perduota žinia. Teodidaktizmas apima ne visą teologiją ar švietimą, o … [Skaityti toliau…]
Martynas Liuteris (vok. Martin Luther, tikrasis vardas greičiausiai Martin Luder, variantai: Ludher, Lutherus; 1483–1546) – vokiečių teologas, vienuolis, Biblijos vertėjas ir universiteto profesorius, laikomas Protestantų Reformacijos pradininku. Jo sąmoningas pavardės keitimas į „Luther“, siejamas su graikišku žodžiu eleutherios (ἐλεύθερος – „laisvas“), atspindėjo jo siekį išlaisvinti tikėjimą nuo Katalikų Bažnyčios dogmų. Liuterio drąsa, uždegusi Reformacijos liepsną, … [Skaityti toliau…]
Naujojo Testamento istorija prasideda ne nuo galingų valdovų rūmų, o nuo kuklaus ir pamaldaus pagyvenusio kunigo Zacharijo (lot. Zacharias, gr. Ζαχαρίας) istorijos. Jo gyvenimas, aprašytas Evangelijoje pagal Luką, yra esminis jungiamasis tiltas tarp Senojo Testamento pranašysčių ir Naujojo Testamento išsipildymo. Zacharijas ne tik tapo Jono Krikštytojo tėvu, bet ir savo asmenine patirtimi paliudijo, kaip žmogaus … [Skaityti toliau…]
Šv. Jonas I buvo Romos popiežius nuo 523 iki 526 metų. Jis tapo svarbia figūra Bažnyčios ir Vakarų pasaulio istorijoje ne tik dėl savo dvasinės vadovystės, bet ir dėl savo politinės veiklos, kuri galiausiai lėmė jo kankinystę. Jo pontifikatas vyko sudėtingais laikais, kai krikščionybė buvo suskilusi dėl doktrininių nesutarimų tarp ortodoksinės krikščionybės ir arijonizmo, kuris … [Skaityti toliau…]
Stačiatikių Bažnyčia per šimtmečius pagerbė daugybę šventųjų – žmonių, kurie savo gyvenimu liudijo Evangelijos tiesas, pasižymėjo dorybėmis, kantrybe, atgaila ar net kankinyste. Jie kilę iš įvairių tautų ir laikotarpių: apaštalai, vienuoliai, dvasininkai, kankiniai, gydytojai bei paprasti pasauliečiai, kuriuos Dievas pašaukė ypatingai tarnystei. Šiame puslapyje pristatomi stačiatikių šventieji, kurie gerbiami visame ortodoksų pasaulyje: Rusijoje, Graikijoje, Gruzijoje, … [Skaityti toliau…]
Šventasis Nikolajus II (taip pat žinomas kaip Nikolajus II Aleksandrovičius Romanovas) buvo paskutinis Rusijos imperatorius, valdęs nuo 1894 iki 1917 metų. Gimęs 1868 metų gegužės 18 dieną, jis buvo caro Aleksandro III ir Marijos Fiodorovnos (gimusios Danijos princesės Dagmaros) sūnus. Jo valdymo laikotarpis buvo sudėtingas ir kupinas įvairių politinių bei socialinių iššūkių, o jo gyvenimas … [Skaityti toliau…]
Bertranas Raselas (Bertrand Russell, 1872–1970) – britų filosofas, matematikas, logikas ir visuomenės veikėjas, vienas įtakingiausių XX a. intelektualų, kritikavęs tradicinius Dievo buvimo įrodymus ir religijos moralinį poveikį. Jo esė Kodėl nesu krikščionis (1927) tapo ateizmo ir racionalizmo klasika, kurioje jis argumentavo prieš krikščionybės doktrinas ir teigė, kad religija dažnai remiasi baime ir trukdo pažangai. Raselas … [Skaityti toliau…]
Daugelis įsivaizduoja, kad šventasis – žmogus, kuris buvo be nuodėmės. Tačiau tiesa kur kas įdomesnė. Krikščionių tradicijoje šventasis yra žmogus arba kartais angelas, kuris gyvenimu liudijo ištikimybę Dievui, po mirties buvo pripažintas dangaus gyventoju ir tapo pavyzdžiu kitiems tikintiesiems. Svarbu žinoti, kad šventasis nėra tobulas. Net popiežius Jonas Paulius II yra pasakęs, kad Bažnyčia skelbia … [Skaityti toliau…]
Patriarchas Flavianas (arba Flavijus) buvo Konstantinopolio patriarchas nuo 446 m. iki 449 m. Jis yra žinomas dėl savo tvirto tikėjimo gynimo per teologinius ginčus apie Kristaus prigimtį, kurie vyko V amžiuje. Flavianas tapo viena iš pagrindinių figūrų, besipriešinusių Euticho mokymui ir monofizitizmui, kuris teigė, kad Kristus po Įsikūnijimo turėjo vieną prigimtį – dieviškąją, o žmogiškoji … [Skaityti toliau…]
Šventasis Hilarijus iš Puatjė (lot. Hilarius Pictaviensis) – vienas reikšmingiausių IV a. krikščionių teologų, Bažnyčios mokytojas ir arijonizmo priešininkas, dažnai vadinamas „Vakarų Atanazu“ dėl savo nenuilstamos kovos už ortodoksinį tikėjimą. Jo gyvenimas, darbai ir mintys padėjo pagrindą krikščioniškosios doktrinos formavimuisi, o jo raštai išlieka svarbūs iki šiol. Hilarijus, gyvenęs apie 310–367 m., yra žinomas įvairiais … [Skaityti toliau…]
Šventasis Andriejus (gr. Ἀνδρέας – „drąsusis, vyriškas“) yra vienas iš dvylikos Jėzaus Kristaus apaštalų, senovės Palestinos žvejys, o vėliau – evangelijos skleidėjas ir kankinys. Evangelijose jis pristatomas kaip Simono Petro brolis, taip pat kilęs iš Betsaidos, nedidelio miestelio prie Galilėjos ežero. Abu broliai iš pradžių buvo Jonos sūnūs ir užsiėmė žvejyba, paprastu kasdieniu darbu. Evangelijoje … [Skaityti toliau…]
Motiejus Kazimieras Valančius (1801–1875) – viena ryškiausių XIX a. Lietuvos asmenybių, Žemaičių vyskupas, teologas, rašytojas, istorikas, švietėjas ir blaivybės sąjūdžio pradininkas. Jo darbai padėjo pagrindą lietuvių tautiniam atgimimui, o literatūrinė ir visuomeninė veikla prisidėjo prie lietuvių kalbos, kultūros ir katalikybės išsaugojimo sudėtingu carinės Rusijos priespaudos laikotarpiu. Valančius ne tik stiprino Katalikų Bažnyčios pozicijas, bet ir … [Skaityti toliau…]