Apokalipsė pagal Petrą (Apocalypse of Peter) yra ankstyvas krikščioniškas apokrifinis kūrinys, kurio pilnas tekstas iki mūsų dienų neišliko. Šis rašinys ankstyvojoje krikščionybėje buvo laikomas vienu svarbiausių apokaliptinių šaltinių ir tam tikru metu užėmė vietą greta kanoninės Jono apokalipsės. Išlikę liudijimai rodo, kad kūrinys buvo žinomas II–V amžiuje, o kai kuriose bendruomenėse netgi skaitomas liturgiškai. Dėl … [Skaityti toliau…]
Istorija paprastai priklauso nugalėtojams, tačiau krikščionybės aušroje egzistavo stiprus poreikis turėti ne tik dvasinį, bet ir juridinį liudijimą apie įvykius Jeruzalėje. Taip atsirado „Piloto aktai“ arba „Nikodemo evangelija“ – tekstas, kuris savo forma primena oficialią Romos imperijos teismo kroniką. Nors tikrasis šio kūrinio autorius istoriškai nėra žinomas, krikščioniškoji tradicija jį dažniausiai priskiria Nikodemui (Nikódēmos) – … [Skaityti toliau…]
„Apaštalo Jono darbai“ angliškai vadinami Acts of John, lotyniškai – Acta Ioannis yra vienas iš didžiųjų apokrifinių apaštalų ciklo kūrinių, parašytas II amžiaus pabaigoje, tikriausiai Mažojoje Azijoje. Tekstas išliko fragmentiškai: dalis graikiškai, dalis lotyniškai, o kai kurios dalys žinomos tik iš vėlesnių perpasakojimų. Šis kūrinys priklauso vadinamajai Leucijaus tradicijai, kuriai būdingas mistiškas Kristaus vaizdavimas, asketizmas … [Skaityti toliau…]
„De diligendo Deo“ (lot. Apie Dievo meilę) yra teologinis traktatas, parašytas Šventojo Bernardo Klerviečio (1090–1153), vieno įtakingiausių viduramžių teologų ir mistikų. Šis traktatas yra trumpas, tačiau giliai įžvalgus darbas apie krikščioniškąją meilę Dievui. Bernardas Klervietis šiame kūrinyje nagrinėja meilės prigimtį, jos kilmę ir tikslą, pabrėždamas, kad tikra meilė yra orientuota į Dievą. Pagrindinės temos ir … [Skaityti toliau…]
Jėzus buvo nukryžiuotas vietoje, vadinamoje Golgota, kuri išvertus iš aramėjų kalbos reiškia „Kaukolės vieta”. Evangelijose ši vieta minima kaip esanti už Jeruzalės miesto sienų. Golgotos vieta Dabartinė vieta Šventojo Kapo bažnyčia, kuri yra vienas svarbiausių krikščionių piligrimystės objektų, stovi Jeruzalėje ir laikoma vieta, kur Jėzus buvo nukryžiuotas, palaidotas ir prisikėlė. Ši bažnyčia buvo pastatyta IV … [Skaityti toliau…]
Sakramentinė būsena (arba sakramentinė padėtis) yra teologinis terminas, apibūdinantis žmogaus dvasinę ir teologinę būseną, kai jis dalyvauja sakramentiniu gyvenimu pagal Bažnyčios mokymą. Ši būsena yra susijusi su asmens santykiu su Dievu ir Bažnyčia per sakramentus, kurie suteikia dvasinę malonę ir įgalina žmogų gyventi pagal krikščioniškus principus. Sakramentinė būsena yra ypač svarbi kunigystėje, vienuolystėje ir kituose … [Skaityti toliau…]
Visuotinis teismas (arba paskutinis teismas) yra eschatologinė krikščioniškojo tikėjimo sąvoka, kuri žymi galutinį Dievo teismo dieną, kai visi mirusieji bus prikeltai ir įvertinti pagal savo gyvenimo darbus. Šis teismas yra svarbi krikščionių tikėjimo dalis ir užima reikšmingą vietą katalikų, ortodoksų ir protestantų tikėjimuose. Visuotinio Teismo Reikšmė Teisingumo Atkūrimas Visuotinis teismas yra būtinas, kad būtų aiškiai … [Skaityti toliau…]
Mirtinoji nuodėmė krikščioniškame kontekste yra sunkus moralinis nusikaltimas, kuris, pasak Bažnyčios mokymo, gali sukelti amžinąsias pasekmes ir atskirti žmogų nuo Dievo malonės. Mirtinos nuodėmės yra laikomos labai sunkiomis, nes jos rimtai pažeidžia Dievo įsakymus ir turi gilias dvasines pasekmes. Pagal katalikų teologiją, mirtina nuodėmė yra sąmoningas ir laisvas veikimas, kuris yra prieš Dievo įsakymus ir … [Skaityti toliau…]
Oficialusis lotyniškas pavadinimas – Catechismus Romanus arba Catechismus ex decreto Concilii Tridentini ad parochos („Katekizmas pagal Tridento Susirinkimo nutarimą, skirtas parapijų kunigams“). Lietuviškoje tradicijoje jis vadinama: Romos katekizmas, Tridento katekizmas arba Pijaus V katekizmas, nes 1566 m. jį popiežiaus bulėmis patvirtino ir išleisti įsakė šv. Pijus V. Šis dokumentas gimė po Tridento Susirinkimo (1545–1563 m.), … [Skaityti toliau…]
Prikalimas prie kryžiaus yra egzekucijos būdas, kuris buvo plačiai naudojamas Senovės Romos imperijoje. Tai buvo viena iš žiauriausių ir labiausiai kankinančių mirties bausmių, kuria dažniausiai buvo baudžiami vergai, maištininkai, karo belaisviai ir nusikaltėliai. Krikščionybės kontekste prikalimas prie kryžiaus tapo itin svarbia sąvoka, nes tai yra būdas, kuriuo buvo nužudytas Jėzus Kristus, ir šis įvykis yra … [Skaityti toliau…]
Apeigos religijoje – ritualiniai veiksmai arba ceremonijos, atliekami pagal nusistovėjusią tvarką ir turintys sakralinę ar simbolinę prasmę. Tokie veiksmai sudaro religinės praktikos branduolį, per kurį išreiškiamas tikėjimas, palaikomas ryšys su dievybe ar dvasine tvarka, taip pat įprasminami svarbūs gyvenimo lūžiai. Apeigos dažnai veikia kaip tiltas tarp kasdienybės ir to, kas laikoma šventa ar peržengiančia kasdienį … [Skaityti toliau…]
Pašventinimo malonė (lot. gratia sanctificans) yra krikščioniškoje teologijoje vartojamas terminas, kuris reiškia Dievo suteikiamą nuolatinę, vidinę dvasinę būseną, per kurią žmogus tampa šventas ir gali gyventi vienybėje su Dievu. Ši malonė padeda tikinčiajam gyventi pagal Dievo valią, išlikti dvasiniame šventume ir pasiruošti amžinajam gyvenimui. Pagrindinės pašventinimo malonės savybės: Nuolatinė būsena: Dvasinis atgimimas: Dievo buvimas žmoguje: … [Skaityti toliau…]