Bulė „Siekiant išrauti“ (Ad extirpanda)

Šioje bulėje (Ad extirpanda – liet. Kad būtų išnaikinti) popiežius Inocentas IV įteisino kankinimų naudojimą inkvizicijos metu, siekiant išgauti prisipažinimus iš įtariamų eretikų. Nors bulė nesmerkė konkretaus asmens, ji turėjo didelę įtaką inkvizicijos veiklai ir jos metodams. Bulė taip pat numatė, kad pasaulietinė valdžia privalo padėti Bažnyčiai kovoti su erezijomis – jei kas atsisakytų talkinti, … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Pernelyg skaudus“ (Acerbo nimis)

Encikliką Acerbo nimis („Per daug skaudu“) paskelbė popiežius Pijus X 1905 m. balandžio 15 d. Šiame dokumente popiežius išreiškė didelį susirūpinimą dėl tikinčiųjų nežinojimo apie pagrindines krikščioniškojo tikėjimo tiesas. Jis pabrėžė, kad ši nežinojimo būsena yra pagrindinė priežastis, dėl kurios daugelis krikščionių atitolsta nuo tikėjimo ir moralės normų. Enciklikos pavadinimas Acerbo nimis pažodžiui reiškia „Per … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Tikėjimo šviesa“ (Lumen fidei)

Enciklika Lumen Fidei, lietuviškai vadinama „Tikėjimo šviesa“, yra svarbus dokumentas, kurį 2013 metais paskelbė popiežius Pranciškus. Tai pirmoji jo enciklika, tačiau ji glaudžiai susijusi su popiežiaus Benedikto XVI mokymu, nes didelė dalis teksto buvo parašyta jo pirmtako. Šis dokumentas nagrinėja tikėjimo esmę, jo prasmę žmogaus gyvenime ir pasaulyje, iškeldamas šviesos metaforą kaip pagrindinį simbolį. Enciklika … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Stiprus pasipiktinimas” (Vehementer Nos)

1906 m. vasario 11 d. popiežius Pijus X paskelbė encikliką Vehementer Nos, kurioje griežtai pasisakė prieš Prancūzijos 1905 m. gruodžio 9 d. įstatymą dėl Bažnyčios ir valstybės atskyrimo. Šis įstatymas nutraukė 1801 m. Konkordatą tarp Napoleono I ir popiežiaus Pijaus VII, kuris buvo suteikęs Katalikų Bažnyčiai ypatingą statusą ir nustatęs bendradarbiavimo pagrindus tarp Prancūzijos vyriausybės … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Dangaus Karalienei“ (Ad caeli Reginam)

1954 m. spalio 11 d. popiežius Pijus XII paskelbė encikliką Ad caeli Reginam („Į dangaus Karalienę”), kuria oficialiai paskelbė Švenčiausiosios Mergelės Marijos Karalienės titulą ir nustatė šventės atidavimo Bažnyčios liturginiam kalendoriui datą. Šis dokumentas buvo išleistas pažymint šimtąsias dogmos apie Nekaltąjį Marijos prasidėjimą paskelbimo metines. Lietuviškoje tradicijoje šis dokumentas gali būti vadinamas „Į dangaus Karalienę” … [Skaityti toliau…]

Apaštališkasis paraginimas „Evangelijos skelbimas“ (Evangelii nuntiandi)

„Evangelii Nuntiandi“ („Apie Evangelijos skelbimą“ arba pažodžiui – „Evangelijos skelbtinumas“.) – tai apaštališkasis paraginimas, paskelbtas popiežiaus Pauliaus VI 1975 m. gruodžio 8 d. Tai nėra enciklika, bet turi beveik tą patį autoritetą ir svorį. Dokumentas buvo paskelbtas baigiantis Šventųjų metų minėjimui ir tapo tarsi visos Vatikano II Susirinkimo dvasios apibendrinimu – kvietimu gyvai ir drąsiai … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Apie tris“ (Tribus circiter)

1906 m. balandžio 5 d. popiežius Pijus X paskelbė encikliką Tribus circiter, skirtą Varšuvos arkivyskupui bei Płocko ir Liublino vyskupams. Šiame dokumente jis griežtai pasmerkė Mariavitų judėjimą – lenkų kilmės dvasininkų grupę, kuri be Bažnyčios hierarchijos leidimo įkūrė pseudo-monaštinę bendruomenę. Enciklikos pavadinimas Tribus circiter iš lotynų kalbos reiškia „Maždaug prieš trejus metus“. Lietuviškai šis dokumentas … [Skaityti toliau…]

Šėtono biblija

„Šėtono biblija“ (angl. The Satanic Bible) – tai vienas žymiausių ir kontroversiškiausių religinių bei filosofinių tekstų, parašytas 1968 m. amerikiečių okultisto Antono Szandoro LaVey. Šis veikalas laikomas pagrindiniu Šėtonizmo religijos doktrinos šaltiniu ir neatsiejama moderniojo Šėtonizmo ideologijos dalimi. Antonas LaVey, įkūręs Šėtono bažnyčia (angl. Church of Satan), šia knyga siekė ne tik suformuluoti savo pasaulėžiūrą, … [Skaityti toliau…]

Pragaro žodynas (Dictionnaire Infernal)

Collin de Plancy, prancūzų rašytojas ir okultizmo entuziastas, gimęs 1794 metais, 1818-aisiais Paryžiuje išleido veikalą, kuris greitai tapo klasika tarp demonologijos mėgėjų. Originalus pavadinimas – „Dictionnaire Infernal“, o lietuviškas vertimas „Pragaro žodynas“ puikiai perteikia esmę: tai enciklopedinis demonų, velnių, šėtonų ir visokios pragaro faunos katalogas, surinktas abėcėlės tvarka. Pirmasis leidimas buvo gana sausas – tekstas … [Skaityti toliau…]

Šv. Andrejaus cerkvė

Šv. Andrejaus cerkvė Kyjive yra vienas žymiausių barokinės architektūros paminklų Ukrainoje ir simbolinė stačiatikių šventovė. Įsikūrusi ant vaizdingos Kyjivo kalvos, virš Podilo rajono, cerkvė yra neatsiejama miesto kraštovaizdžio dalis. Šis architektūros šedevras, pastatytas XVIII amžiuje, traukia tiek turistus, tiek tikinčiuosius, ir yra svarbus Ukrainos kultūros ir religijos simbolis. Istorija Šv. Andrejaus cerkvė buvo pastatyta tarp … [Skaityti toliau…]

Šv. Mykolo Auksinių kupolų soboras

Šv. Mykolo Auksinių kupolų soboras, esantis Kyjive, yra vienas iš svarbiausių ir labiausiai atpažįstamų Ukrainos stačiatikių šventovių. Jis garsėja savo auksuotais kupolais ir ilga istorija, siekiančia viduramžius. Soboras buvo ne tik religinis centras, bet ir reikšmingas Ukrainos kultūros ir dvasinio gyvenimo simbolis. Istorija Šv. Mykolo Auksinių kupolų soboras buvo pastatytas XII amžiuje Kyjivo didžiojo kunigaikščio … [Skaityti toliau…]

Maskvos Dievo Motinos Užtarėjos katedra

Maskvos Dievo Motinos Užtarėjos katedra, dar žinoma kaip Pokrovski Sobor arba Šv. Bazilijaus katedra, yra viena iš ikoniškiausių Maskvos ir visos Rusijos sakralinės architektūros šedevrų. Ji stovi Raudonojoje aikštėje ir yra laikoma vienu žymiausių istorinių paminklų pasaulyje. Katedra yra ne tik architektūros ir meno kūrinys, bet ir religijos bei kultūros simbolis, atspindintis Rusijos istoriją. Istorija … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: 10 bažnyčios įsakymų?