Justino Kankinio veikalas „Dialogas su Tryfonu“ (Dialogue with Trypho, lot. Dialogus cum Tryphone) yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, parašytas II amžiuje, kai krikščionybė dar tik formavosi ir ieškojo savo vietos tarp judaizmo ir helenistinės filosofijos. Tai nėra paprastas traktatas ar pamokslas, bet gyvas, literatūriškai išplėtotas pokalbis tarp krikščionio filosofo ir žydo, kuriame atsiskleidžia tikri … [Skaityti toliau…]
Virtuali tikrovė (VR) – tai technologija, leidžianti mums panirti į skaitmeninius pasaulius, kur galime patirti kitą realybę, nuo žaidimų iki virtualių bažnyčių. Šiandien VR tampa vis labiau prieinama – 2025 m. milijonai žmonių naudoja ją darbui, pramogoms ar net maldai. Tačiau šis skaitmeninis šuolis kelia klausimą: ar virtuali tikrovė keičia mūsų santykį su Dievo sukurta … [Skaityti toliau…]
„Apokritikas“ (Apocriticus, pilnai Apokritikos pros Hellēnas – „Atsakymas pagonims“) yra vienas įdomiausių ir rečiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, išlikęs iš IV–V a. sandūros. Jo autorius – Makarios Magnesas, krikščionių rašytojas ir apologetas, apie kurį žinome nedaug, tačiau jo kūrinys tapo unikaliu liudijimu apie intelektines kovas tarp krikščionių ir helenistinių filosofų. Tai nėra sausas teologinis traktatas, bet … [Skaityti toliau…]
Jėzus gimė Betliejuje, bet po trumpo pabėgimo į Egiptą šeima grįžo ir apsigyveno Nazarete – tuo metu nedideliame Galilėjos kaimelyje, įsikūrusiame ant kalvos šlaito. Tai buvo paprastas, purvinais takeliais ir akmeniniais nameliais išraizgytas kaimas, kuriame gyveno gal 300–400 žmonių. Čia, tarp alyvmedžių giraičių, vynuogynų ir nedidelių terasinių dirbamų laukų, Jėzus praleido vaikystę.Nors dažniausiai įsivaizduojame Jėzų … [Skaityti toliau…]
Keltų dievai sudarė sudėtingą, tačiau ne centralizuotą panteoną, kuriame kiekviena dievybė turėjo savitą vaidmenį gamtos, karo, magijos ir bendruomenės gyvenime. Ši mitologinė sistema apjungė airių, škotų, valų, galų ir kitų keltų genčių tikėjimus, todėl buvo labai įvairi, regioniškai skirtinga ir neturėjo vieno bendro kanono. Keltų dievybės nebuvo atitrūkusios nuo pasaulio – jos veikė kaip gyvos … [Skaityti toliau…]
Katafatinė teologija (gr. καταφατική θεολογία – „teigiamoji teologija“) teigia, kad apie Dievą galima kalbėti pozityviais teiginiais: sakant, kuo Jis yra – gailestingas, visagalis, geras, amžinas. Ši kryptis remiasi Biblijos apreiškimu ir žmogaus patirtimi: Dievas pats save atskleidžia per žodžius, vaizdinius ir veiksmus, todėl mes galime Jį aprašyti analogijomis iš kūrinijos. Tačiau katafatinė visada žino savo … [Skaityti toliau…]
Šviesa nuo pirmųjų civilizacijų laikoma dieviškosios tiesos, gyvybės ir pažinimo simboliu. Ji žymi kūrinijos pradžią, Dievo buvimą ir žmogaus kelią iš nežinojimo į išmintį. Visose religijose šviesa yra viena svarbiausių metaforų, jungiančių materiją su dvasine tikrove. Jau pitagoriečiai, kaip mini Aristoteles „Apie sielą“ (I, 2, 404b), matė šviesoje dieviškąją harmoniją, o vėliau helenistinėje mintyje ji … [Skaityti toliau…]
Ophitų diagramos (Ophite Diagrams) buvo sudėtingi gnostiniai kosmologiniai brėžiniai, kuriuos mini Celsas ir kuriuos išsamiau perteikia Origenas veikale Contra Celsum VI knygoje. Pačių diagramų neišliko, todėl jų rekonstrukcija remiasi vien šiais priešiškais liudijimais. Diagramos veikė kaip sielos kelionės žemėlapis, vaizduojantis pasaulio struktūrą, archontų valdžią ir kelią į išsilaisvinimą per gnosis. Celsas teigė matęs schemą, sudarytą … [Skaityti toliau…]
Tobulumo evangelija (Gospel of Perfection, gr. Εὐαγγέλιον τελειώσεως) yra vienas visiškai prarastų ankstyvosios krikščionybės apokrifų. Apie ją žinoma tik tiek, kiek pasakė du IV a. heresiologai – Epifanijus iš Salamio ir Filastrijus iš Brešos. Nei vienas jų necituoja nė vienos eilutės, todėl visas šio teksto vaizdas remiasi vien pavadinimu ir priešiškais komentarais. Tai reiškia, kad … [Skaityti toliau…]
Evos evangelija (Gospel of Eve) yra visiškai neišlikęs gnostinis tekstas, žinomas tik iš kelių Epifanijaus pateiktų citatų jo veikale Panarion. Šios citatos leidžia manyti, kad kūrinys priklausė apreiškimo literatūrai ir buvo sudarytas kaip vizijos pasakojimas, kuriame regėtojas susitinka su dieviška būtybe, atskleidžiančia savo tapatybę ir ryšį su žmogumi. Datavimas paprastai siejamas su II amžiumi, o … [Skaityti toliau…]
Nasenų fragmentas yra vienas iš kelių išlikusių tekstų, siejamų su naasenais – ankstyvąja gnostikų grupe, kurią aprašo Hipolitas (Refutatio omnium haeresium, V knyga). Pats fragmentas nėra savarankiškas kūrinys; tai citata, kurią Hipolitas pateikia kaip pavyzdį, iliustruojantį naasenų kosmologiją ir jų aiškinamą mitą apie sielos kilmę, nuopuolį ir išgelbėjimą. Tekstas greičiausiai buvo paimtas iš platesnio gnostinio … [Skaityti toliau…]
Elchasajaus knyga (Book of Elchasai / Βίβλος Ἐλχασαΐ) buvo žydų–krikščionių apreiškimo tekstas, naudotas elcesaitų bendruomenėse II–III amžiuje. Originalus tekstas neišliko; jo turinys žinomas tik iš Hippolyto, Origeno ir Epifanijaus pateiktų citatų bei santraukų. Ši knyga buvo laikoma sektos autoritetingu raštu ir perduodama kaip slaptas apreiškimas, skirtas tik bendruomenės nariams. Tekstas atsirado Sirijos ar Mesopotamijos žydų–krikščionių … [Skaityti toliau…]