„Išganytojo dialogas“ dar gali būti vadinamas „Dialogas su išganytoju“ (Dialogue of the Savior) yra vienas iš įdomiausių ir labiausiai mistinių Nag Hamadžio bibliotekos tekstų, priklausantis III kodeksui (NHC III,5). Tai fragmentiškai išlikęs apreiškimo dialogas, kuriame Jėzus (vadinamas Gelbėtoju) kalbasi su trimis mokiniais: Marija, Matu ir Judu Tomu. Tekstas primena kitus gnostinius dialogus, tačiau išsiskiria savo … [Skaityti toliau…]
„Tomo kovotojo knyga“ (The Book of Thomas the Contender) yra paskutinis Nag Hammadi Codex II traktatas (NHC II,8) ir vienas iš labiausiai asketiškų visoje bibliotekoje. Tekstas pateiktas kaip slaptas dialogas tarp Jėzaus ir jo „dvynio“ Judo Tomo (Didimo Tomo). Šis dvyniškumo motyvas būdingas gnostinei tradicijai: Tomas laikomas žmogumi, kuris labiausiai suprato Jėzaus vidinį mokymą, nes … [Skaityti toliau…]
„Apie pasaulio kilmę“ (On the Origin of the World) yra vienas iš labiausiai mitologinių ir vaizdingų Nag Hammadi bibliotekos tekstų, priklausantis II kodeksui. Tai platus gnostinis pasakojimas, kuriame aiškinama, kaip atsirado chaosas, laikas, dievybės, archontai, materija ir žmogus. Tekstas glaudžiai susijęs su Jono apokrifu ir Archontų hipostaze, tačiau pateikia savitą, literatūriškai turtingą kūrinijos versiją, kupiną … [Skaityti toliau…]
„Archontų hipostazė“ (Hypostasis of the Archons, pažodžiui „Valdovų prigimtis“) yra vienas iš reikšmingiausių Nag Hammadi bibliotekos tekstų, priklausantis II kodeksui (NHC II,4). Tai gnostinis kosmologinis pasakojimas, kuriame aiškinama, kaip atsirado archontai – kosminiai valdovai, atsakingi už materijos pasaulio sukūrimą ir žmogaus sielos įkalinimą. Tekstas glaudžiai susijęs su Jono apokrifu, tačiau pateikia savitą, labiau mitologinę ir … [Skaityti toliau…]
Nuo pirmykščių ugnikalnių papėdžių iki šiuolaikinių miestų stogų žmonės visais laikais valgė ne tik kūnui, bet ir sielai. Kai kurios vaišės niekada nebuvo vien paprasti patiekalai – jos gimė kaip auka dievams, atminimas protėviams arba tylus dialogas su pasaulio tvarka. Šventieji valgiai sujungia skonius ir tikėjimus: nuo neraugintos duonos, kuri išgelbėjo bėgančius iš Egipto, iki … [Skaityti toliau…]
„Trišalis traktatas“ (The Tripartite Tractate) yra vienas iš didžiausių ir teologiškai sudėtingiausių Nag Hammadi bibliotekos tekstų. Jis priklauso Nag Hammadi Codex II (NHC II,5) ir yra vienas pagrindinių šaltinių, atskleidžiančių Valentininės gnostinės teologijos brandą. Šis traktatas parašytas II a. pabaigoje ir laikomas vienu iš svarbiausių gnostinės kosmogonijos, antropologijos ir soteriologijos veikalų. Traktatas vadinamas „trišaliu“ todėl, … [Skaityti toliau…]
Jungo kodeksas (Jung Codex, taip pat vadinamas Nag Hammadi Codex I) yra pirmasis ir vienas svarbiausių Nag Hammadi bibliotekos kodeksų, rastų 1945 m. Aukštutinio Egipto dykumoje. Tai vienintelis kodeksas, turintis tikrą, nusistovėjusį vardą — jis pavadintas C. G. Jungo garbei, nes pirmasis mokslinis leidimas ir tyrimai buvo finansuoti bei kuruojami C. G. Jungo instituto Ciuriche. … [Skaityti toliau…]
„Traktatas apie prisikėlimą“ (The Treatise on the Resurrection, taip pat vadinamas Epistle to Rheginos) yra vienas brandžiausių ir teologiškai išplėtotų Nag Hammadi bibliotekos tekstų, rastas Codex I, kaip ketvirtasis traktatas (NHC I,4). Tai laiško forma parašytas kūrinys, skirtas asmeniui vardu Reginas (Rheginos), kuriame aiškinama prisikėlimo prasmė. Nors tekstas priskiriamas ankstyvajai krikščioniškajai tradicijai, jo teologija aiškiai … [Skaityti toliau…]
„Malda apaštalui Pauliui“ (The Prayer of the Apostle Paul) yra pirmasis Nag Hammadi bibliotekos traktatas (NHC I,1), rastas 1945 m. Aukštutiniame Egipte. Tai trumpas, bet teologiškai tankus invokacinis tekstas, priskiriamas ankstyvajai krikščioniškajai gnostinei tradicijai. Nors pavadinime minimas apaštalas Paulius, tekstas yra pseudepigrafinis – ankstyvosios bendruomenės sukurtas dvasinis himnas, kuriam suteiktas apaštalo autoritetas. Ši malda išsiskiria … [Skaityti toliau…]
„Slaptasis Jokūbo laiškas“ (The Apocryphon of James), yra vienas ankstyviausių ir įdomiausių gnostinių tekstų, rastų Nag Hamadi bibliotekoje 1945 m. Originalus graikiškas tekstas neišliko, tačiau jo koptų vertimas išsaugotas Nag Hammadi Codex I rinkinyje. Kūrinys pateikiamas kaip laiškas, kuriame Jokūbas perduoda „slaptą knygą“, gautą iš Jėzaus kartu su apaštalu Petru. Šis tekstas priklauso vadinamajai slaptųjų … [Skaityti toliau…]
Džovanio Piko dela Mirandolos (Giovanni Pico della Mirandola) fundamentalus veikalas „Disputai prieš pranašaujančiąją astrologiją“ (Disputationes adversus astrologiam divinatricem) pirmą kartą išleistas Bolonijoje 1496 metais, praėjus dvejiems metams po autoriaus mirties. Šis kūrinys tapo lūžio tašku, atskyrusiu mokslinį dangaus stebėjimą nuo mistinių prietarų ir padėjusiu pamatus moderniajai astronomijai. Džovanis Pikas dela Mirandola (1463–1494), Mirandolos ir Konkordijos … [Skaityti toliau…]
Įsivaizduok viduramžių pilį: riteriai su kryžiais ant apsiaustų, vienuoliai, meldžiantys už krikščionybės pergalę, ir karalius, įteikiantis spindintį medalį už narsą. Visus juos sieja vienas žodis – ordinas. Bet kaip šis žodis, kilęs iš lotyniško „tvarka“, tapo toks spalvingas ir įvairialypis? Žodis „ordinas“ kilęs iš lotynų kalbos ordo, reiškiančio „tvarką“, „eilę“, „luomą“ ar „grupę“. Romėnų laikais … [Skaityti toliau…]