Koptų Elijo apokalipsė (Coptic Apocalypse of Elijah) yra ankstyvosios krikščioniškosios literatūros tekstas, išlikęs koptų kalba ir priskiriamas apokaliptinių raštų tradicijai. Šis veikalas nėra tiesioginė Senojo Testamento Elijo knygos tąsa, bet savarankiškas kūrinys, kuriame pranašo Elijo vardas naudojamas kaip autoriteto ženklas. Tekstas rodo ankstyvųjų krikščionių pasaulėžiūrą, jų lūkesčius dėl paskutiniųjų laikų ir kovos tarp gėrio bei … [Skaityti toliau…]
Askew kodeksas (Askew Codex, dar vadinamas Codex Askewianus) yra vienas iš svarbiausių gnostinių rankraščių, išlikusių iki mūsų dienų. Tai koptų kalba parašytas kodeksas, kuriame išsaugotas visas veikalas Pistis Sophia, vienas iš reikšmingiausių vėlyvosios gnostinės tradicijos tekstų. Rankraštis leidžia suprasti, kaip buvo perteikiami Jėzaus mokymai po prisikėlimo, kokią vietą gnostinėje teologijoje užėmė Sofijos figūra ir kaip … [Skaityti toliau…]
Bruce kodeksas (angl. Bruce Codex) – tai vienas svarbiausių vėlyvųjų gnostinių rankraščių, išlikusių už Nag Hammadi bibliotekos ribų. Lietuviškai jį galima vadinti Briuso kodeksu arba Briuso rankraščiu; abu variantai yra korektiški, tačiau „kodeksas“ geriau atitinka tarptautinę tradiciją. Pavadinimas kilęs nuo škotų keliautojo James Bruce, kuris XVIII a. pabaigoje Egipte įsigijo šį rankraštį ir pargabeno jį … [Skaityti toliau…]
Kritinis leidimas – tai galutinis tokios redakcijos rezultatas. Jame pateikiamas ne tik pats tekstas, bet ir kritinis aparatas: pastabos, nurodančios, kur rankraščiai skiriasi, kokios alternatyvios formos egzistuoja, kur yra spragos, taisymai ar neišvengiami spėjimai. Tokiu būdu skaitytojas gali matyti ne tik redaktoriaus pasirinkimą, bet ir visą tekstologinę situaciją. Kritinė redakcija – tai mokslinis tekstų leidimo … [Skaityti toliau…]
Jeu knygos, angl. Books of Jeu, sudarytos iš dviejų tekstų – The First Book of Jeu (Pirmoji Jeu knyga) ir The Second Book of Jeu (Antroji Jeu knyga). Abu kūriniai išliko tik viename rankraštyje, vadinamame Bruce Codex, ir priklauso gnostinei literatūrai, susiformavusiai III–IV a. Egipte. Tai vieninteliai žinomi šių tekstų šaltiniai, todėl jų pavadinimai yra … [Skaityti toliau…]
Kerygmata Petrou, lietuviškai vadinami Petro pamokslais, yra ankstyvosios krikščionybės tekstų grupė, susijusi su Petro autoritetu ir mokymu. Šie raštai išliko fragmentiškai, tačiau jų idėjos žinomos iš vėlesnių šaltinių, ypač iš Pseudo-Klementinių kūrinių tradicijos. Tekstai siejami su II–III a. krikščionių bendruomenėmis, kurios domėjosi apaštalų mokymu ir ieškojo aiškios teologinės krypties tuo metu, kai krikščioniškos doktrinos dar … [Skaityti toliau…]
Muratorijaus kanonas, mokslinėje literatūroje vadinamas Muratorian Canon arba Fragmentum Muratorianum, yra vienas seniausių žinomų bandymų pateikti krikščioniškų Šventojo Rašto knygų sąrašą. Rankraštį XVIII a. atrado italų mokslininkas Lodovico Antonio Muratori, nuo kurio pavardės dokumentas ir gavo savo pavadinimą. Fragmentas išliko lotynų kalba, tačiau manoma, kad jis buvo išverstas iš graikiško originalo, sukurto maždaug II a. … [Skaityti toliau…]
Dura-Europos evangelijų harmonija, mokslinėje literatūroje vadinama Dura-Europos Gospel Harmony ir žymima katalogo numeriu 0212, yra vienas ankstyviausių bandymų sujungti evangelinius pasakojimus į vientisą tekstą. Fragmentas rastas Sirijoje, Dura-Europos mieste, kuris III a. buvo įvairių kultūrų sankirta. Šioje aplinkoje veikė krikščionių bendruomenė, palikusi vieną seniausių žinomų bažnyčių. Rankraštis, dažnai vadinamas Dura-Europos pergamentu (angl. Dura-Europos parchment), priklauso … [Skaityti toliau…]
Gnosis (gr. gnōsis) yra terminas, reiškiantis vidinį dvasinį pažinimą, kuriuo žmogus suvokia savo tikrąją kilmę ir ryšį su aukštesne tikrove. Šis žodis nurodo ne teorinį mokymą ar intelektualų supratimą, bet tiesioginį patyrimą, kuris keičia žmogaus santykį su savimi ir pasauliu. Gnostinėje tradicijoje gnosis laikoma esminiu elementu, leidžiančiu žmogui atpažinti, kad jo prigimtyje yra dvasinis pradmuo, … [Skaityti toliau…]
„Izaijo pakylėjimas“ (Ascension of Isaiah, graik. Ἀνάβασις Ἠσαΐου, lot. Ascensio Isaiae; kartais pasitaiko ir kaip Izaijo pakilimas) – vienas įdomiausių ankstyvosios krikščionybės apokrifų, jungiantis pranašo Izaijo kankinystės pasakojimą su mistine vizija apie Mesijo nužengimą ir pakilimą į dangų. Šis kūrinys išliko keliomis kalbomis, tačiau pilniausia versija išsaugota etiopiškai. Tekstas greičiausiai susiformavo II–III amžiuje, sujungus dvi … [Skaityti toliau…]
Filostrato veikalas Βίοι Σοφιστῶν (Bíoi Sophistôn, lot. Vitae Sophistarum, lietuviškai „Sofistų gyvenimai“) yra vienas svarbiausių šaltinių apie Antrojo sofistinio sąjūdžio epochą, kai retorika, viešas kalbėjimas ir iškalbos menas tapo prestižine kultūrine jėga visoje Romos imperijoje. Šis kūrinys nėra sausas vardų sąrašas ar akademinė enciklopedija — tai gyva, literatūriška, kartais net teatrališka portretų galerija, kurioje Filostratas … [Skaityti toliau…]
Porfirijaus traktatas „Apie susilaikymą nuo gyvūninio maisto“ (Περὶ ἀποχῆς ἐμψύχων, Peri apochēs empsychōn, lot. De Abstinentia ab esu animalium) yra vienas iš brandžiausių neoplatonizmo tekstų, kuriame filosofas nagrinėja ne tik mitybą ar asketizmą, bet ir pačią žmogaus sielos prigimtį. Tai keturių knygų veikalas, kuriame susipina metafizika, etika, religijos kritika ir gyvūnų moralinio statuso analizė. Skaitant … [Skaityti toliau…]