„Malda apaštalui Pauliui“ (The Prayer of the Apostle Paul) yra pirmasis Nag Hammadi bibliotekos traktatas (NHC I,1), rastas 1945 m. Aukštutiniame Egipte. Tai trumpas, bet teologiškai tankus invokacinis tekstas, priskiriamas ankstyvajai krikščioniškajai gnostinei tradicijai. Nors pavadinime minimas apaštalas Paulius, tekstas yra pseudepigrafinis – ankstyvosios bendruomenės sukurtas dvasinis himnas, kuriam suteiktas apaštalo autoritetas. Ši malda išsiskiria tuo, kad yra vienas seniausių žinomų gnostinių liturginių tekstų, atskleidžiančių alternatyvią krikščionybės maldos ir teologijos formą.
Malda pateikiama kaip kreipimasis į dieviškąjį Atpirkėją, prašant gailestingumo, išganymo ir dvasinio nušvitimo. Tekste gausu gnostinių sąvokų: „pilnatvė“ (pleroma), „poilsis“, „paslėptas vardas“, „pirmagimis malonės pilnatvės“. Šios sąvokos rodo, kad malda buvo naudojama kaip iniciacinis arba meditacinis tekstas, skirtas dvasinei transformacijai ir vidiniam pažinimui. Maldoje Dievas vadinamas „mano protu“, „mano lobiu“, „mano pilnatve“, o tai atspindi gnostinį įsitikinimą, kad dieviškumas yra ne tik transcendentinis, bet ir glūdi žmogaus viduje.
Svarbi maldos dalis yra prašymas suteikti „tai, ko angelų akys nematė ir valdovų ausys negirdėjo“ – tai tiesioginė aliuzija į gnostinį slaptosios išminties motyvą. Tekstas pabrėžia, kad tikrasis išgelbėjimas ateina per vidinį apreiškimą, o ne per išorinius ritualus. Maldoje taip pat minimas „žmogaus vaikas“ ir „Tiesos Globėjas“, kurie interpretuojami kaip dvasiniai tarpininkai tarp Dievo ir žmogaus. Šie titulai rodo, kad tekstas priklauso ankstyvajai proto-gnostinei tradicijai, dar nesusiformavusiai į vėlesnius sudėtingus mitologinius sistemas.
„Malda apaštalui Pauliui“ yra reikšminga tuo, kad ji atskleidžia alternatyvią krikščioniškos maldos formą, kurioje dominuoja ne prašymai dėl materialių dalykų, bet troškimas būti pripildytam dieviškos pilnatvės, pažinimo ir vidinės ramybės. Tai malda, kurioje žmogus kreipiasi į Dievą kaip į savo kilmę, protą ir tikrąją tapatybę. Tekstas baigiasi liturgine doksologija: „Tavo yra galybė ir šlovė ir garbė per amžius“, kuri rodo, kad nepaisant gnostinių elementų, malda išlaiko ryšį su ankstyvąja krikščioniška tradicija.
Malda apaštalui Pauliui
Nag Hamadžio biblioteka. Apaštalo Pauliaus malda
PASIUNTINIO PAULIAUS MALDA
Suteik man savo gailestingumą.
Mano Atpirkėjau, atpirk mane,
nes aš esu tavo.
Iš tavęs aš kilęs.
Tu esi mano protas:
pagimdyk mane.
Tu esi mano lobis:
atsiverk man.
Tu esi mano pilnatvė:
priimk mane.
Tu esi mano atilsis:
suteik man beribį tobulumą.
Meldžiu tave,
kuris esi ir buvai prieš tai,
vardan vardo, išaukštinto virš visų vardų,
per Jėzų Pateptąjį,
viešpačių Viešpatį,
amžinųjų karalysčių Karalių.
Suteik man savo dovanas be apgailestavimo,
per žmogaus vaiką,
dvasią,
tiesos užtarėją.
Suteik man galią, aš maldauju tavęs,
suteik išgydymą mano kūnui, kaip aš meldžiu tave,
per evangelijos skelbėją,
ir atpirk mano apšviestą sielą amžiams, ir mano dvasią,
ir atskleisk mano protui malonės pilnatvės pirmagimį.
Suteik tai, ko angelų akys neregėjo,
ko valdovų ausys negirdėjo,
ir kas neatėjo į širdis žmonių,
kurie tapo angeliški,
pagal atvaizdą sielinio dievo*,
kai jis buvo suformuotas pradžioje.
Aš turiu vilties tikėjimą.
Ir apdovanok mane
savo mylima, išrinktąja, palaiminta didybe,
tave, kuris esi pirmagimis, pirmasis pradėtas,
ir nuostabiuoju tavo namų slėpiniu.
Nes tavo yra galybė ir šlovė, ir gyrius, ir didybė,
per amžių amžius.
Amen.