Didžioji Vakarų schizma, lotyniškai vadinama Magnum Schisma Occidentale, buvo vienas reikšmingiausių viduramžių Bažnyčios krizių laikotarpių, trukęs nuo 1378 iki 1417 metų. Ši krizė prasidėjo po popiežiaus Grigaliaus XI mirties, kai Romoje susirinkus kardinolams buvo išrinktas popiežius Urbonas VI, tačiau dalis jų netrukus pareiškė, kad rinkimai įvyko neteisėtai dėl Romos minios spaudimo. Tai paskatino antrą popiežiaus … [Skaityti toliau…]
Pranašystės apie popiežius (lot. Vaticinia de Summis Pontificibus) yra viduramžių pranašiškų tekstų bei iliustracijų ciklas, susiformavęs XIII amžiaus pabaigoje – XIV amžiaus pradžioje. Tai nėra vienas konkretus kūrinys. Tai ilgaamžė rankraščių šeima, kurios turinys kito priklausomai nuo politinių aplinkybių ir Europos regionų tradicijų. Šie tekstai buvo tiesiogiai siejami su popiežių seka. Jie naudoti kaip alegoriniai … [Skaityti toliau…]
„Pridera Romos pontifikui“ (Decet Romanum Pontificem) – tai popiežiaus Leono X 1521 m. sausio 3 d. paskelbtas bulės dokumentas, kuriuo galutinai ir oficialiai ekskomunikuojamas Martynas Liuteris bei visi jo šalininkai. Dokumentas žymi vieną kertinių Reformacijos istorijos momentų: po ankstesnių įspėjimų ir bulės Exsurge Domine Liuteriui nesutikus atšaukti savo teiginių, Šventasis Sostas paskelbė jam griežčiausią bažnytinę … [Skaityti toliau…]
Kūrinį parašė Markas Tulijus Ciceronas (lot. Marcus Tullius Cicero), iškilus Romos oratorius, filosofas ir valstybės veikėjas, gyvenęs 106–43 m. pr. Kr. Ciceronas buvo žmogus, siekęs sujungti graikų filosofijos išmintį su romėniška praktine etika. Pavadinimai Ciceronas De Officiis parašė 44 m. pr. Kr., paskutiniais savo gyvenimo metais, po Julijaus Cezario nužudymo. Kūrinys buvo skirtas jo sūnui … [Skaityti toliau…]
„Sententiae” (liet. „Sentencijos”) – tai teologinis traktatas, kurį VII a. parašė Izidorius Savilietis (Isidorus Hispalensis), vienas žymiausių viduramžių Ispanijos vyskupų ir enciklopedistų. Jis sudarytas iš 3 knygų, sisteminančių krikščioniškąją doktriną, moralę ir Bažnyčios mokymą. Pavadinimai Autorius ir laikotarpis Turinys 3 knygos skirstomos pagal temas: I knyga: Dievas, Trejybė ir žmogaus prigimtis II knyga: Malonė, išganymas … [Skaityti toliau…]
Hans Jonaso veikalas „Gnozė ir vėlyvosios antikos dvasia“ (vok. Gnosis und spätantiker Geist) yra vienas svarbiausių XX a. gnosticizmo tyrimų. Ši knyga tapo kertiniu darbu, formavusiu modernų gnosticizmo supratimą kaip filosofinį ir egzistencinį reiškinį, susijusį su žmogaus savivokos, pasaulio struktūros ir transcendencijos klausimais. Jonas siekia parodyti, kad gnosticizmas yra vėlyvosios antikos pasaulėžiūros krizės išraiška, o … [Skaityti toliau…]
Koptų Povilo apokalipsė (Coptic Apocalypse of Paul) yra gnostinės literatūros tekstas, rastas Nag Hamadžio bibliotekos penktajame kodekse. Tai savarankiškas veikalas, kuriame pasakojama apie apaštalo Povilo dvasinę kelionę per dangaus sferas, lydimą Šventosios Dvasios. Šis tekstas nėra tas pats kūrinys kaip vėlesnė krikščioniškoji Povilo apokalipsė (Apocalypse of Paul / Visio Pauli). Tai du visiškai skirtingi raštai, … [Skaityti toliau…]
Koptų Elijo apokalipsė (Coptic Apocalypse of Elijah) yra ankstyvosios krikščioniškosios literatūros tekstas, išlikęs koptų kalba ir priskiriamas apokaliptinių raštų tradicijai. Šis veikalas nėra tiesioginė Senojo Testamento Elijo knygos tąsa, bet savarankiškas kūrinys, kuriame pranašo Elijo vardas naudojamas kaip autoriteto ženklas. Tekstas rodo ankstyvųjų krikščionių pasaulėžiūrą, jų lūkesčius dėl paskutiniųjų laikų ir kovos tarp gėrio bei … [Skaityti toliau…]
Askew kodeksas (Askew Codex, dar vadinamas Codex Askewianus) yra vienas iš svarbiausių gnostinių rankraščių, išlikusių iki mūsų dienų. Tai koptų kalba parašytas kodeksas, kuriame išsaugotas visas veikalas Pistis Sophia, vienas iš reikšmingiausių vėlyvosios gnostinės tradicijos tekstų. Rankraštis leidžia suprasti, kaip buvo perteikiami Jėzaus mokymai po prisikėlimo, kokią vietą gnostinėje teologijoje užėmė Sofijos figūra ir kaip … [Skaityti toliau…]
Bruce kodeksas (angl. Bruce Codex) – tai vienas svarbiausių vėlyvųjų gnostinių rankraščių, išlikusių už Nag Hammadi bibliotekos ribų. Lietuviškai jį galima vadinti Briuso kodeksu arba Briuso rankraščiu; abu variantai yra korektiški, tačiau „kodeksas“ geriau atitinka tarptautinę tradiciją. Pavadinimas kilęs nuo škotų keliautojo James Bruce, kuris XVIII a. pabaigoje Egipte įsigijo šį rankraštį ir pargabeno jį … [Skaityti toliau…]
Kritinis leidimas – tai galutinis tokios redakcijos rezultatas. Jame pateikiamas ne tik pats tekstas, bet ir kritinis aparatas: pastabos, nurodančios, kur rankraščiai skiriasi, kokios alternatyvios formos egzistuoja, kur yra spragos, taisymai ar neišvengiami spėjimai. Tokiu būdu skaitytojas gali matyti ne tik redaktoriaus pasirinkimą, bet ir visą tekstologinę situaciją. Kritinė redakcija – tai mokslinis tekstų leidimo … [Skaityti toliau…]
Jeu knygos, angl. Books of Jeu, sudarytos iš dviejų tekstų – The First Book of Jeu (Pirmoji Jeu knyga) ir The Second Book of Jeu (Antroji Jeu knyga). Abu kūriniai išliko tik viename rankraštyje, vadinamame Bruce Codex, ir priklauso gnostinei literatūrai, susiformavusiai III–IV a. Egipte. Tai vieninteliai žinomi šių tekstų šaltiniai, todėl jų pavadinimai yra … [Skaityti toliau…]