Karo ritinys (hebr. מלחמת בני אור בבני חושך), mokslinėje literatūroje žymimas kodu 1QM, yra vienas įspūdingiausių ir geriausiai išlikusių Kumrano rankraščių, rasta pirmajame urve prie Negyvosios jūros. Šis dokumentas, datuojamas laikotarpiu nuo I a. pr. Kr. pabaigos iki I a. po Kr. pradžios, pateikia detalų Karo ritinys (hebr. מלחמת בני אור בבני חושך), mokslinėje literatūroje … [Skaityti toliau…]
„Bendruomenės taisyklė“ – vienas iš svarbiausių Negyvosios jūros ritinių, rastų Kumrano urvuose prie Negyvosios jūros XX a. viduryje, kurie vadinami Kumrano tekstai. Šis pergamentinis ritinys, tyrėjų žymimas 1QS, laikomas pagrindiniu dokumentu, atskleidžiančiu uždaros žydų bendruomenės – dažniausiai siejamos su esenais – tikėjimą, kasdienybę ir moralinę discipliną. Ši taisyklių knyga buvo skirta nariams, priklausantiems asketiškai bendruomenei, … [Skaityti toliau…]
Manaso malda (lot. Oratio Manasse) – tai jaudinantis ir trumpas atgailos tekstas, slypintis deuterokanoniniuose arba apokrifiniuose Šventojo Rašto tekstuose. Ši malda priskiriama Judėjos karaliui Manasui, kurio vardas dažnai minimas kaip vieno iš labiausiai ydingų Izraelio valdovų simbolis. Vis dėlto jo istorija – tai ne tik nuopuolio, bet ir stebinančio dvasinio atsinaujinimo liudijimas, atskleidžiantis žmogaus gebėjimą … [Skaityti toliau…]
Suzanos istorija yra viena iš Danieliaus knygos deuterokanonių dalių, randama 13 skyriuje Vulgatoje ir Septuagintoje (graikiškoje Biblijos versijoje). Tai pasakojimas apie dorą ir gražią moterį, Suzanną, kurią du seniūnai neteisingai apkaltina svetimavimu, kai ji atsisako nusidėti su jais. Ji yra pasmerkta myriop, tačiau jaunas pranašas Danielius išgelbsti ją, išaiškindamas tikrąją tiesą per išmintingą apklausą. Istorija … [Skaityti toliau…]
„Trys jaunuoliai ugnyje“ – tai viena iš Danieliaus knygos ištraukų, randama Vulgatoje ir Septuagintoje kaip Danieliaus 3:24–90. Šis tekstas pasakoja apie tris jaunuolius – Ananiją, Azariją ir Mišaelį – kurie, atsisakę garbinti Babilono karaliaus Nebukadnecaro pastatytą aukso statulą, buvo įmesti į liepsnojančią krosnį. Tačiau jų tikėjimas Dievu buvo tvirtas, ir jie, užuot sudegę, vidury ugnies … [Skaityti toliau…]
Kristianizmo ir judaizmo apokrifinės tradicijos sukūrė daug įdomių, simboliais persmelktų raštų, kurie nebuvo įtraukti į oficialų Biblinį kanoną arba jame užima diskutuotiną vietą. Vienas tokių tekstų – vadinamoji 4 Ezros knyga (dar žinoma kaip 2 Ezros), parašyta maždaug I a. pab. – II a. pr. Kr. (nors įvairiuose vertimuose nurodomos skirtingos datos). Šioje knygoje pranašas … [Skaityti toliau…]
Negyvosios jūros ritiniai (hebr. Megillot Yam Ha-Melakh), kurie mokslo pasaulyje žinomi kaip Kumrano rankraščiai, yra bene reikšmingiausias XX amžiaus archeologinis radinys. Šie tekstai atvėrė visiškai naujas įžvalgas apie Senąjį Testamentą, judaizmo raidą bei ankstyvosios krikščionybės laikotarpio bendruomenes. Ritiniai buvo aptikti 1947–1956 m. olose prie Negyvosios jūros šiaurės vakarų kranto, netoli Kumrano gyvenvietės griuvėsių. Iš viso … [Skaityti toliau…]
2 Esdras, dar žinoma kaip 4 Esdras pagal Vulgatą, yra viena iš apokrifinių Senojo Testamento knygų. Ji buvo įtraukta į Karaliaus Jokūbo Bibliją (KJV) kaip dalis Apokrifų, bet buvo pašalinta 1885 m. Ši knyga nėra įtraukta į žydų Tanachą, bet buvo naudojama krikščionių teologijoje, ypač katalikų ir stačiatikių tradicijose. Knyga dažnai vadinama Ezros apokalipse, nes … [Skaityti toliau…]
1 Esdras yra viena iš apokrifinių Senojo Testamento knygų, kuri buvo įtraukta į Septuagintą (LXX) ir Vulgatą, bet nebuvo priimta į hebrajų kanoną. Ji buvo dalis Karaliaus Jokūbo Biblijos (KJV) iki 1885 m., kai buvo pašalinta. Ši knyga iš esmės sutampa su Ezra knyga, tačiau joje yra papildomų epizodų. Pagrindinis akcentas yra Jeruzalės šventyklos atstatymas … [Skaityti toliau…]
Anafora yra centrinė Dieviškosios liturgijos malda, per kurią duona ir vynas yra paaukojami Dievui ir perkeičiami į mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūną ir Kraują, kuriais dalijamasi per Šventąją Komuniją. Bizantijos apeigose dažniausiai naudojamos dvi anaforos formos – viena iš jų yra Šventojo Bazilijaus Didžiojo anafora. Ši anafora ilgą laiką buvo pagrindinė sekmadieninė Dieviškoji liturgija Konstantinopolyje, … [Skaityti toliau…]
„Tuo metu Jėzus ėjo per javų laukus per sabatą; jo mokiniai buvo alkani ir pradėjo skinti varpas ir valgyti.“ (Mato 12:1) Ši trumpa ištrauka iš Mato evangelijos atskleidžia tiek religinį, tiek socialinį kontekstą, kuriame gyveno Jėzus ir jo mokiniai. Ji kalba apie sabato reikšmę, įstatymo laikymąsi bei Jėzaus požiūrį į religinį formalizmą. Sabatas žydams buvo … [Skaityti toliau…]
Teokratizmas (gr. Θεοκρατισμός, Theokratismós) – tai ideologija, filosofija arba visuomenės valdymo principas, pabrėžiantis Dievo ar dieviškosios valios tiesioginį vaidmenį valdant žmones, jų bendruomenes ar valstybes. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: theos (Dievas) ir kratia (valdymas, galia). Teokratizmas dažnai siejamas su teokratija – valdymo forma, kurioje religiniai lyderiai ar šventieji tekstai laikomi aukščiausia valdžia, atspindinčia Dievo … [Skaityti toliau…]