Katafatinė teologija (gr. καταφατική θεολογία – „teigiamoji teologija“) teigia, kad apie Dievą galima kalbėti pozityviais teiginiais: sakant, kuo Jis yra – gailestingas, visagalis, geras, amžinas. Ši kryptis remiasi Biblijos apreiškimu ir žmogaus patirtimi: Dievas pats save atskleidžia per žodžius, vaizdinius ir veiksmus, todėl mes galime Jį aprašyti analogijomis iš kūrinijos. Tačiau katafatinė visada žino savo … [Skaityti toliau…]
Šviesa nuo pirmųjų civilizacijų laikoma dieviškosios tiesos, gyvybės ir pažinimo simboliu. Ji žymi kūrinijos pradžią, Dievo buvimą ir žmogaus kelią iš nežinojimo į išmintį. Visose religijose šviesa yra viena svarbiausių metaforų, jungiančių materiją su dvasine tikrove. Jau pitagoriečiai, kaip mini Aristoteles „Apie sielą“ (I, 2, 404b), matė šviesoje dieviškąją harmoniją, o vėliau helenistinėje mintyje ji … [Skaityti toliau…]
Ophitų diagramos (Ophite Diagrams) buvo sudėtingi gnostiniai kosmologiniai brėžiniai, kuriuos mini Celsas ir kuriuos išsamiau perteikia Origenas veikale Contra Celsum VI knygoje. Pačių diagramų neišliko, todėl jų rekonstrukcija remiasi vien šiais priešiškais liudijimais. Diagramos veikė kaip sielos kelionės žemėlapis, vaizduojantis pasaulio struktūrą, archontų valdžią ir kelią į išsilaisvinimą per gnosis. Celsas teigė matęs schemą, sudarytą … [Skaityti toliau…]
Tobulumo evangelija (Gospel of Perfection, gr. Εὐαγγέλιον τελειώσεως) yra vienas visiškai prarastų ankstyvosios krikščionybės apokrifų. Apie ją žinoma tik tiek, kiek pasakė du IV a. heresiologai – Epifanijus iš Salamio ir Filastrijus iš Brešos. Nei vienas jų necituoja nė vienos eilutės, todėl visas šio teksto vaizdas remiasi vien pavadinimu ir priešiškais komentarais. Tai reiškia, kad … [Skaityti toliau…]
Evos evangelija (Gospel of Eve) yra visiškai neišlikęs gnostinis tekstas, žinomas tik iš kelių Epifanijaus pateiktų citatų jo veikale Panarion. Šios citatos leidžia manyti, kad kūrinys priklausė apreiškimo literatūrai ir buvo sudarytas kaip vizijos pasakojimas, kuriame regėtojas susitinka su dieviška būtybe, atskleidžiančia savo tapatybę ir ryšį su žmogumi. Datavimas paprastai siejamas su II amžiumi, o … [Skaityti toliau…]
Nasenų fragmentas yra vienas iš kelių išlikusių tekstų, siejamų su naasenais – ankstyvąja gnostikų grupe, kurią aprašo Hipolitas (Refutatio omnium haeresium, V knyga). Pats fragmentas nėra savarankiškas kūrinys; tai citata, kurią Hipolitas pateikia kaip pavyzdį, iliustruojantį naasenų kosmologiją ir jų aiškinamą mitą apie sielos kilmę, nuopuolį ir išgelbėjimą. Tekstas greičiausiai buvo paimtas iš platesnio gnostinio … [Skaityti toliau…]
Elchasajaus knyga (Book of Elchasai / Βίβλος Ἐλχασαΐ) buvo žydų–krikščionių apreiškimo tekstas, naudotas elcesaitų bendruomenėse II–III amžiuje. Originalus tekstas neišliko; jo turinys žinomas tik iš Hippolyto, Origeno ir Epifanijaus pateiktų citatų bei santraukų. Ši knyga buvo laikoma sektos autoritetingu raštu ir perduodama kaip slaptas apreiškimas, skirtas tik bendruomenės nariams. Tekstas atsirado Sirijos ar Mesopotamijos žydų–krikščionių … [Skaityti toliau…]
Oksirinko 840 ir Oksirinko 1224 evangelijos yra du ankstyvosios krikščionybės papirusų fragmentai, rasti Egipto Oksirinke, tačiau jų pobūdis ir reikšmė labai skiriasi. Abu tekstai datuojami II–III a. ir priklauso nepriklausomoms evangelinėms tradicijoms, kurios egzistavo greta kanoninių evangelijų, tačiau nebuvo įtrauktos į Naująjį Testamentą. Šie fragmentai liudija, kad ankstyvieji krikščionys naudojo įvairius rašytinius šaltinius, o evangelijų … [Skaityti toliau…]
Fajumo fragmentas (angl. Fayyum Fragment) yra vienas seniausių ir trumpiausių Jėzaus žodžių liudijimų, išlikęs tik kaip kelių eilučių graikiškas papiruso gabalas, rastas Egipto Fajumo regione. Fragmentas datuojamas maždaug II a. pradžia, todėl yra ankstyvesnis už daugumą apokrifinių evangelijų ir beveik toks pat senas kaip sinoptikai. Jame pateikiama labai ankstyva Paskutinės vakarienės ir Petro išsižadėjimo scena, … [Skaityti toliau…]
NHC XII,3 (angl. Fragmentary Tractate, kartais žymimas kaip XII,3* arba Unidentified Tractate) yra be pavadinimo išlikęs, labai fragmentiškas XII kodekso tekstas. Jį sudaro keturi smulkūs lapų likučiai, katalogiškai žymimi kaip Fragments 1A–1B ir 2A–2B. Tai vienintelis XII kodekso tekstas, kurio neįmanoma identifikuoti su jokiu žinomu ankstyvosios krikščionybės ar gnosticizmo kūriniu. Tekstas išliko tik puslapio apačios … [Skaityti toliau…]
„Seksto sentencijos“ (gr. Σέξτου Γνῶμαι, angl. Sentences of Sextus, NHC XII,1) yra praktinių patarlių, moralinių nurodymų ir dvasinių įžvalgų rinkinys, skirtas formuoti išmintingą, susivaldantį ir dorybingą gyvenimą. Tai vienas iš nedaugelio Nag Hamadžio tekstų, kuris nėra gnostinis savo turiniu: jis artimas ankstyvajai krikščioniškai asketinei tradicijai ir primena stoikų bei pitagorininkų etikos stilių. Sentencijos pateikiamos kaip … [Skaityti toliau…]
„Hipsifronė“ (gr. Ὑψιφρόνη, angl. Hypsiphrone, NHC XI,4) yra labai fragmentiškas Nag Hamadžio bibliotekos XI kodekso tekstas, kuriame minima paslaptinga būtybė „Aukštoji mintis“ arba „Aukštai mąstanti“. Dėl prastos išlikimo būklės iš teksto liko tik nuotrupos, tačiau jos leidžia suprasti, kad kūrinys priklausė gnostinei apreiškimo tradicijai ir buvo susijęs su dvasinės kilmės, pažinimo ir vidinio pakilimo temomis. … [Skaityti toliau…]