„Abraomo apokalipsė“ (gr. Apokalypsis Abraam) – tai senovinis ir intriguojantis žydų apokaliptinės literatūros kūrinys. Nors jame pasakojama apie biblinį patriarchą Abraomą, šis tekstas buvo parašytas gerokai vėliau. Mokslininkai mano, kad jis sukurtas I a. pabaigoje arba II a. pradžioje (netrukus po to, kai romėnai 70 m. po Kr. sugriovė Antrąją Jeruzalės šventyklą). Nors originalas greičiausiai … [Skaityti toliau…]
„Šviesos ir Tamsos vaikų kosminis mūšis“ yra viena iš Negyvosios jūros ritinių temų, ypač akcentuojama „Karo ritinyje“ (1QM). Kumrano bendruomenė, siejama su esėjais, tikėjo, kad egzistuoja kosminė kova tarp gėrio ir blogio, kuri vyks tiek dvasiniame, tiek fiziniame pasaulyje ir galiausiai nulems žmonijos likimą. Ši kova nėra tik abstrakti metafora – ji buvo suvokiama kaip … [Skaityti toliau…]
Danieliaus 70 savaičių pranašystė yra viena iš svarbiausių biblinių pranašysčių apie Mesiją ir paskutinius laikus. Ji randama Danieliaus knygos 9 skyriuje ir yra angelo Gabrieliaus duotas atsakymas Danieliui apie Jeruzalės ateitį, atpirkimą ir galutinį Dievo planą. Šioje pranašystėje skaičius 70 savaičių reiškia ne tiesiogines savaites, o 70 septynetų metų laikotarpius, t. y. 490 metų. Pranašystė … [Skaityti toliau…]
Danieliaus 7 skyrius yra viena iš svarbiausių biblinės apokaliptikos vizijų, kuri glaudžiai susijusi su Apreiškimo Jonui knyga. Šioje Danieliaus sapno vizijoje iš jūros iškyla keturi žvėrys, kurie simbolizuoja pasaulio imperijas, o po jų ateina paskutinė karalystė – Dievo viešpatavimas. Tai antrasis Nebukadnecaro sapno (Dan 2) aiškinimo variantas, kuriame imperijos vaizduojamos ne kaip statula iš keturių … [Skaityti toliau…]
Nebukadnecaro sapnas yra viena iš žymiausių Danieliaus knygos istorijų (Dan 2 skyrius), kurioje Babilono karalius Nebukadnecaras II (valdė 605–562 m. pr. Kr.) sapnuoja paslaptingą regėjimą apie milžinišką statulą, tačiau niekas negali jo nei atpasakoti, nei išaiškinti. Jaunas žydų pranašas Danielius, Dievo įkvėptas, ne tik pasako sapno turinį, bet ir pateikia jo pranašišką prasmę – sapnas … [Skaityti toliau…]
Pšerai (hebr. פֵּשֶׁר, pesher) yra unikalus Negyvosios jūros ritinių aiškinimo metodas, randamas Kumrano bendruomenės tekstuose. Tai komentarai (eksgezės) apie Senojo Testamento pranašystes, kuriose esėjai pateikė savo interpretaciją, susiedami Rašto žodžius su savo laikų įvykiais. Pšerų rašymo metodas buvo paprastas: Šie aiškinimai rodo, kad esėjai laikė save paskutinių laikų bendruomene, laukiančia Dievo teismo ir išgelbėjimo. Garsiausi … [Skaityti toliau…]
„Šventyklos ritinys“ (11QTemple) yra vienas iš ilgiausių Negyvosios jūros ritinių, rastas Kumrano olose ir datuojamas I a. pr. Kr. – I a. po Kr. Tai ypatingas dokumentas, nes jame pateikiama detali šventyklos statybos ir kulto taisyklių vizija, kurią Kumrano bendruomenė laikė idealiu Dievo įsakymų įgyvendinimu. Šis tekstas yra artimai susijęs su Įstatymo knygomis (Toros tekstais), … [Skaityti toliau…]
Karo ritinys (hebr. מלחמת בני אור בבני חושך), mokslinėje literatūroje žymimas kodu 1QM, yra vienas įspūdingiausių ir geriausiai išlikusių Kumrano rankraščių, rasta pirmajame urve prie Negyvosios jūros. Šis dokumentas, datuojamas laikotarpiu nuo I a. pr. Kr. pabaigos iki I a. po Kr. pradžios, pateikia detalų Karo ritinys (hebr. מלחמת בני אור בבני חושך), mokslinėje literatūroje … [Skaityti toliau…]
„Bendruomenės taisyklė“ – vienas iš svarbiausių Negyvosios jūros ritinių, rastų Kumrano urvuose prie Negyvosios jūros XX a. viduryje, kurie vadinami Kumrano tekstai. Šis pergamentinis ritinys, tyrėjų žymimas 1QS, laikomas pagrindiniu dokumentu, atskleidžiančiu uždaros žydų bendruomenės – dažniausiai siejamos su esenais – tikėjimą, kasdienybę ir moralinę discipliną. Ši taisyklių knyga buvo skirta nariams, priklausantiems asketiškai bendruomenei, … [Skaityti toliau…]
Manaso malda (lot. Oratio Manasse) – tai jaudinantis ir trumpas atgailos tekstas, slypintis deuterokanoniniuose arba apokrifiniuose Šventojo Rašto tekstuose. Ši malda priskiriama Judėjos karaliui Manasui, kurio vardas dažnai minimas kaip vieno iš labiausiai ydingų Izraelio valdovų simbolis. Vis dėlto jo istorija – tai ne tik nuopuolio, bet ir stebinančio dvasinio atsinaujinimo liudijimas, atskleidžiantis žmogaus gebėjimą … [Skaityti toliau…]
Suzanos istorija yra viena iš Danieliaus knygos deuterokanonių dalių, randama 13 skyriuje Vulgatoje ir Septuagintoje (graikiškoje Biblijos versijoje). Tai pasakojimas apie dorą ir gražią moterį, Suzanną, kurią du seniūnai neteisingai apkaltina svetimavimu, kai ji atsisako nusidėti su jais. Ji yra pasmerkta myriop, tačiau jaunas pranašas Danielius išgelbsti ją, išaiškindamas tikrąją tiesą per išmintingą apklausą. Istorija … [Skaityti toliau…]
„Trys jaunuoliai ugnyje“ – tai viena iš Danieliaus knygos ištraukų, randama Vulgatoje ir Septuagintoje kaip Danieliaus 3:24–90. Šis tekstas pasakoja apie tris jaunuolius – Ananiją, Azariją ir Mišaelį – kurie, atsisakę garbinti Babilono karaliaus Nebukadnecaro pastatytą aukso statulą, buvo įmesti į liepsnojančią krosnį. Tačiau jų tikėjimas Dievu buvo tvirtas, ir jie, užuot sudegę, vidury ugnies … [Skaityti toliau…]