„Keturių kanoninių evangelijų ir Petro evangelijos sinoptinė lentelė“ (angl. Synoptical Table of the Four Canonical Gospels and The Gospel According to Peter) yra mokslinis tekstologinis aparatas, skirtas tiesioginiam penkių evangelijų palyginimui. Nors originaliame leidime tai pateikta kaip lentelė, skaitmeninėse versijose ji dažnai išlyginama į paprastus tekstinius blokelius, todėl atrodo kaip nuosekliai einantys tekstai, tačiau išlaiko … [Skaityti toliau…]
Lurdo apsireiškimai, įvykę 1858 m. Prancūzijoje, yra vieni žymiausių Mergelės Marijos apsireiškimų katalikų tikėjime. Šie įvykiai, kai Marija pasirodė jaunai mergaitei Bernadetai Subiru, pavertė nedidelį Lurdo miestelį vienu didžiausių piligrimystės centrų pasaulyje. Apsireiškimai, susiję su stebuklingais išgijimais ir Marijos raginimu melstis bei atgailauti, turi gilią dvasinę reikšmę. 1858 m. vasario 11 d. keturiolikmetė Bernadeta Subiru, … [Skaityti toliau…]
„Septynių žmonių dialogas“ (lot. Colloquium heptaplomeres de rerum sublimium arcanis abditis) yra ankstyvosios moderniosios Europos filosofinių tekstas, išlikęs tik rankraščiais. Tiksli, žodžiu žodinė pavadinimo versija būtų „Septynių dalių pokalbiai apie paslėptas kilnių dalykų paslaptis“, o leidybinis variantas – „Septyni dialogai apie kilniųjų dalykų slėpinius“. Kūrinys priskiriamas prancūzų politiniam filosofui Jean Bodinui.. Tai slaptas, po autoriaus … [Skaityti toliau…]
Džordžas Lemetras (Georges Lemaître) buvo belgų kunigas, matematikas ir fizikas, kurio darbai iš esmės pakeitė šiuolaikinės kosmologijos kryptį. Jis pirmasis pasiūlė teoriją, kad Visata plečiasi ir turi pradžią, o šią idėją vėliau imta vadinti Didžiojo sprogimo teorija. Lemetras savo mokslinius tyrimus grindė Einsteino bendrosios reliatyvumo teorijos lygtimis, todėl jo išvados buvo matematiškai tiksliai pagrįstos. Nors … [Skaityti toliau…]
Liūtažmogis (Löwenmensch, liūto žmogus, žmogus-liūtas) yra viena seniausių žinomų žmogaus sukurtų figūrinių skulptūrų, datuojama maždaug 40 tūkstančių metų senumo laikotarpiu. Ji rasta Hohlenstein-Stadelio oloje pietų Vokietijoje ir išdrožta iš mamuto ilties. Tai konkretus archeologinis radinys, leidžiantis tiksliai apibrėžti, kas buvo sukurta ir kokiomis priemonėmis. Skulptūra vaizduoja žmogaus kūną su liūto galva, todėl ji laikoma vienu … [Skaityti toliau…]
Gėbekli Tepė (Göbekli Tepe) yra vienas seniausių žinomų žmonijos sukurtų priešistorinių akmeninių kompleksų, datuojamas maždaug 9600–8000 m. pr. Kr. Tai nėra pastatas ar gyvenvietė – tai iš didelių T formos kalkakmenio monolitų sudarytos apskritos ir ovalios ritualinės aikštelės, išdėstytos ant nedidelės kalvos dabartinės pietryčių Turkijos regione. Ilgą laiką manyta, kad ši kalva yra natūrali, tačiau … [Skaityti toliau…]
Svarbiausias ir žymiausias Milevumo susirinkimas įvyko 416 metais, kai buvo sprendžiami pagrindiniai Bažnyčios dogminiai klausimai, susiję su pelagianizmu. Kontekstas ir aplinkybės Svarbiausi nutarimai Istorinė reikšmė Milevumo susirinkimas 416 m. tapo vienu kertinių Bažnyčios susirinkimų, aiškiai apibrėžusių katalikišką mokymą apie pirminę nuodėmę ir malonę, bei sustiprino Romos popiežiaus autoritetą Šiaurės Afrikos krikščionių akyse. Tai buvo vienas … [Skaityti toliau…]
Eliminuojantis materializmas (Eliminative Materialism) – tai viena iš drąsiausių ir labiausiai provokuojančių šiuolaikinės mąstysenos krypčių apie sąmonę ir žmogaus protą. Ši teorija tvirtina, kad daugelis reiškinių, kuriuos laikome „vidinėmis būsenomis“ ar „psichiniais procesais“, apskritai neegzistuoja taip, kaip esame įpratę manyti. Tokie žodžiai kaip „tikiu“, „noriu“, „jaučiu“ ar „prisimenu“ – pasak šios krypties šalininkų – yra … [Skaityti toliau…]
Ar laikas, kurį matuojame sekundėmis ir metais, yra tik iliuzija, o tikroji realybė – amžina akimirka, kurioje viskas jau įvyko? Albertas Einsteinas savo reliatyvumo teorija ir hinduizmo misticizmas, ypač Kali Yuga mokymai, teigia, kad praeitis, dabartis ir ateitis yra viena. „Dievas nemato ateities – Jis žiūri į amžinybę kaip į vieną akimirką,“ sako mistikai. Einsteino … [Skaityti toliau…]
Šitas klausimas senas kaip pati žmogaus sąmonė. Nuo seniausių laikų, kai pirmykštis žmogus pakėlė akis į žvaigždes ar atsiklaupė prieš ugnį, jis pradėjo ieškoti – ne tik maisto ar saugumo, bet ir prasmės. Tarsi intuicija giliai širdyje šnabždėtų: aš esu dalis kažko didesnio. Ir net jei aplink buvo daug baimės, nežinomybės ar kančios, tas poreikis … [Skaityti toliau…]
Rožių Karalienė (lot. Regina Rosarii, it. Madonna del Rosario) yra vienas iš gražiausių ir plačiai garbinamų Mergelės Marijos titulų Romos katalikų Bažnyčioje, siejamas su Šventojo Rožinio malda ir Marijos, kaip dvasinės vadovės bei užtarėjos, vaidmeniu. Šis titulas pabrėžia Marijos grožį, šventumą ir jos tarpininkavimą, tarsi rožės, simbolizuojančios meilę, maldą ir atsidavimą. Titulas Rožių Karalienė kyla … [Skaityti toliau…]
Anhedonija – tarsi pilkas šydas, dengiantis gyvenimo spalvas, kai net gražiausios akimirkos nesuteikia džiaugsmo, o malonumai atrodo bereikšmiai. Ši būsena, apibūdinama kaip nesugebėjimas jausti malonumo, yra ne tik psichologinė, bet ir giliai dvasinė iššūkis. Žodis „anhedonija“ kilęs iš graikų kalbos: an- („be“) ir hēdonē („malonumas“), taigi pažodžiui reiškia „malonumo nebuvimą“. Terminas XIX a. pabaigoje buvo … [Skaityti toliau…]