Kristianizmo ir judaizmo apokrifinės tradicijos sukūrė daug įdomių, simboliais persmelktų raštų, kurie nebuvo įtraukti į oficialų Biblinį kanoną arba jame užima diskutuotiną vietą. Vienas tokių tekstų – vadinamoji 4 Ezros knyga (dar žinoma kaip 2 Ezros), parašyta maždaug I a. pab. – II a. pr. Kr. (nors įvairiuose vertimuose nurodomos skirtingos datos). Šioje knygoje pranašas … [Skaityti toliau…]
Negyvosios jūros ritiniai (hebr. Megillot Yam Ha-Melakh), kurie mokslo pasaulyje žinomi kaip Kumrano rankraščiai, yra bene reikšmingiausias XX amžiaus archeologinis radinis. Šie tekstai atvėrė visiškai naujas įžvalgas apie Senąjį Testamentą, judaizmo raidą bei ankstyvosios krikščionybės laikotarpio bendruomenes. Ritiniai buvo aptikti 1947–1956 m. olose prie Negyvosios jūros šiaurės vakarų kranto, netoli Kumrano gyvenvietės griuvėsių. Iš viso … [Skaityti toliau…]
2 Esdras, dar žinoma kaip 4 Esdras pagal Vulgatą, yra viena iš apokrifinių Senojo Testamento knygų. Ji buvo įtraukta į Karaliaus Jokūbo Bibliją (KJV) kaip dalis Apokrifų, bet buvo pašalinta 1885 m. Ši knyga nėra įtraukta į žydų Tanachą, bet buvo naudojama krikščionių teologijoje, ypač katalikų ir stačiatikių tradicijose. Knyga dažnai vadinama Ezros apokalipse, nes … [Skaityti toliau…]
1 Esdras yra viena iš apokrifinių Senojo Testamento knygų, kuri buvo įtraukta į Septuagintą (LXX) ir Vulgatą, bet nebuvo priimta į hebrajų kanoną. Ji buvo dalis Karaliaus Jokūbo Biblijos (KJV) iki 1885 m., kai buvo pašalinta. Ši knyga iš esmės sutampa su Ezra knyga, tačiau joje yra papildomų epizodų. Pagrindinis akcentas yra Jeruzalės šventyklos atstatymas … [Skaityti toliau…]
Anafora yra centrinė Dieviškosios liturgijos malda, per kurią duona ir vynas yra paaukojami Dievui ir perkeičiami į mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūną ir Kraują, kuriais dalijamasi per Šventąją Komuniją. Bizantijos apeigose dažniausiai naudojamos dvi anaforos formos – viena iš jų yra Šventojo Bazilijaus Didžiojo anafora. Ši anafora ilgą laiką buvo pagrindinė sekmadieninė Dieviškoji liturgija Konstantinopolyje, … [Skaityti toliau…]
„Tuo metu Jėzus ėjo per javų laukus per sabatą; jo mokiniai buvo alkani ir pradėjo skinti varpas ir valgyti.“ (Mato 12:1) Ši trumpa ištrauka iš Mato evangelijos atskleidžia tiek religinį, tiek socialinį kontekstą, kuriame gyveno Jėzus ir jo mokiniai. Ji kalba apie sabato reikšmę, įstatymo laikymąsi bei Jėzaus požiūrį į religinį formalizmą. Sabatas žydams buvo … [Skaityti toliau…]
Teokratizmas (gr. Θεοκρατισμός, Theokratismós) – tai ideologija, filosofija arba visuomenės valdymo principas, pabrėžiantis Dievo ar dieviškosios valios tiesioginį vaidmenį valdant žmones, jų bendruomenes ar valstybes. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: theos (Dievas) ir kratia (valdymas, galia). Teokratizmas dažnai siejamas su teokratija – valdymo forma, kurioje religiniai lyderiai ar šventieji tekstai laikomi aukščiausia valdžia, atspindinčia Dievo … [Skaityti toliau…]
Apostazija – tai sąmoningas ir viešas atsisakymas savo tikėjimo ar išėjimas iš religinės bendruomenės. Krikščionybėje tai reiškia atsiskyrimą nuo Bažnyčios ir tikėjimo dogmų. Islamo teisėje apostatai gali būti laikomi atsimetėliais su rimtomis pasekmėmis. Religiniai tekstai dažnai vertina apostaziją kaip sunkią nuodėmę ar nelojalumą Dievui. Apostazija – tai ne tik formali religinio tikėjimo atsisakymo deklaracija, bet … [Skaityti toliau…]
Suomiai turi savitą ir paslaptingą mitologiją, kurioje reikšmingą vietą užima įvairūs dievai, deivės bei antgamtinės jėgos. Viena ryškiausių neigiamų būtybių yra Loviatara – blogio, chaoso ir nelaimių deivė, siejama su devynių sunkiausių negandų atėjimu į žmonių pasaulį. Tradiciškai pasakojama, kad Loviatara pagimdė devynis sūnus, kurių kiekvienas įkūnijo tam tikrą ligą arba nevaldomą sielvarto formą, darančią … [Skaityti toliau…]
Karolingų teologinis traktatas, vadinamas Libri Carolini, yra VIII a. parašytas veikalas, kuriame Karolio Didžiojo aplinkos mokyti dvasininkai aiškino, kaip krikščionys turėtų žiūrėti į šventuosius paveikslus. Rankraštis saugomas Vatikano archyve kaip Vat. lat. 7207 ir yra vienas svarbiausių dokumentų, leidžiančių suprasti, kaip Vakarų Europa reagavo į tuo metu Bizantijoje kilusį ginčą dėl ikonų. Šis ginčas buvo … [Skaityti toliau…]
Gelazijaus sakramentarijus (lot. Sacramentarium Gelasianum), saugomas Vatikano archyve kaip rankraštis Vat. reg. lat. 316, yra vienas svarbiausių ankstyvosios Vakarų liturgijos šaltinių. Tai seniausias išlikęs Romos rito mišių ir sakramentų rinkinys, datuojamas apie 750 metus, kai frankų karalystėje formavosi nauja liturginė tradicija, sujungusi Romos ir vietinius galikų elementus. Rankraštis leidžia tiksliai matyti, kaip buvo suprantama liturginė … [Skaityti toliau…]
Vatikano rankraščiai Vat. lat. 3731 ir Vat. lat. 3731A sudaro vieną iš svarbiausių šaltinių, leidžiančių tiksliai suprasti Henriko VIII santykį su Romos Bažnyčia ir jo asmeninį ryšį su Anne Boleyn. Pavadinimas Causa Anglica (lot. „Anglijos byla“) buvo oficialus popiežiaus kurijos terminas, vartotas žymėti visą Henriko VIII santuokos su Katerina Aragoniete anuliavimo procesą, nagrinėtą pagal kanoninės … [Skaityti toliau…]