Melancholija – tarsi tyli, nostalgiška daina, skambanti sielos gelmėse, kai liūdesys susipina su grožiu, o ilgesys tampa neatsiejama gyvenimo dalimi. Ši būsena, dažnai siejama su giliu mąstymu ir jautrumu, lydi žmogų tiek kasdienybėje, tiek dvasiniuose ieškojimuose. Žodis „melancholija“ kilęs iš graikų kalbos melankholia, sudaryto iš melas („juodas“) ir kholē („tulžis“). Senovės Graikijoje, remiantis Hipokrato humoraline … [Skaityti toliau…]
Diakonų šventimų priesaika kyla iš Apaštalų darbų (Apd 6, 1–6), kur pirmą kartą paminėta diakonų tarnystė – padėti apaštalams rūpinantis bendruomenės reikalais ir pagalba vargšams. Diakonų pareigos vystėsi kartu su Bažnyčios augimu. Nuo ankstyvųjų amžių šventimų metu buvo duodamas viešas pažadas ištikimai vykdyti savo tarnystę, klausyti vyskupo ir laikytis Bažnyčios mokymo. Dabartinis priesaikos tekstas formavosi … [Skaityti toliau…]
Komunija (lot. communio, it. comunione, angl. communion, vok. Kommunion, pranc. communion, isp. comunión, lenk. komunia) yra terminas Katalikų Bažnyčioje, turintis tiek teologinę, tiek liturginę reikšmę. Žodis kilęs iš lotyniško „communio“, kuris reiškia „bendrystę“, „susivienijimą“, „bendrą dalijimąsi“. Šis terminas išplito visoje krikščionybėje ir tapo viena pagrindinių sąvokų, apibūdinančių tikinčiųjų santykį su Dievu bei vienas su kitu … [Skaityti toliau…]
Veidas, kuris keičiasi, bet žvilgsnis išlieka tas pats Jėzus niekada nepaliko autoportreto. Evangelijos tyli apie jo ūgį, akių spalvą ar odos atspalvį. Tačiau būtent ši tyla leido įvairioms tautoms ir kultūroms prakalbinti Jėzų savaip – ne svetima, bet sava kalba, savo veidu, savo patirtimi. Jo atvaizdas tapo universaliu audeklu, ant kurio žmonija tapė savo skausmą, … [Skaityti toliau…]
Triadizmas – tai neoficialus terminas, apibūdinantis religinę ar mitologinę sistemą, kurioje garbinami trys dievai, dažnai sudarantys dieviškąją triadą, simbolizuojančią tam tikrą kosminę ar funkcinę pusiausvyrą. Skirtingai nuo diteizmo (dviejų dievų) ar politeizmo (daug dievų), triadizmas pabrėžia būtent trijų dievybių svarbą, kurios gali būti susijusios kaip šeima, funkcinės roles ar kosminiai principai. Terminas nėra plačiai vartojamas … [Skaityti toliau…]
Atrachasis yra vienas svarbiausių senovės Mesopotamijos mitų apie didįjį tvaną, kuris pasakoja apie žmonijos sukūrimą, dievų nepasitenkinimą žmonių triukšmu ir tvaną, kuris turėjo sunaikinti visą žmoniją. Šis pasakojimas yra viena iš seniausių pasaulio išlikusių tvano istorijų, kuri turi daug panašumų su bibline Nojaus istorija ir kitais mitais, tokiais kaip Gligamešo epas. Žmonių sukūrimas ir dievų … [Skaityti toliau…]
Ezros apokalipsė, dar vadinama 4 Ezra arba 2 Esdras, yra senovinis žydų pasakojimas, parašytas po Jeruzalės šventyklos sugriovimo 70 m. po Kristaus. Tai nėra Biblijos dalis, tačiau šis kūrinys buvo plačiai skaitomas žydų ir ankstyvųjų krikščionių bendruomenėse, nes jame keliami klausimai apie žmonių kančią, teisingumą ir pasaulio ateitį. Tekstas pateikiamas kaip pranašo Ezros pokalbiai su … [Skaityti toliau…]
Jokūbo malda (angl. Prayer of Jacob) yra senovinis mistinis tekstas, kilęs iš žydų-krikščionių tradicijų, datuojamas maždaug IV–V amžiais. Ši malda yra laikoma viena iš magiškų arba mistinių maldų, kurios buvo naudojamos kaip gynybos arba dvasinio išaukštėjimo priemonė. Ji yra susijusi su angelais, dangaus būtybėmis ir Dievo vardo šventumu. Malda turi gilių mistinių ir kabalistinių motyvų, … [Skaityti toliau…]
Sinajaus apreiškimas minimas išėjimo knygoje, kur Dievas per Mozę perduoda Izraelio tautai dešimt įsakymų ir kitus nurodymus, tapusius moralės bei teisės pagrindu. Tai ne tik teisės aktų perdavimas, bet ir sandoros tarp Dievo ir žmonių įtvirtinimas. Po išvedimo iš Egipto izraelitai keliauja per dykumą ir pasiekia Sinajaus kalną. Čia Mozė užlipa į viršūnę, kur bendrauja … [Skaityti toliau…]
Saliamono giesmės arba Odes of Solomon (Saliamono giesmių knyga) yra senovės žydų religinių tekstų rinkinys, kurio autorius ar autoriai liko nežinomi. Šis tekstas neįeina į oficialų Biblijos kanoną, tačiau jis yra svarbus apokrifinių raštų dalis. Giesmės buvo parašytos maždaug I amžiaus pradžioje, greičiausiai helenistiniu laikotarpiu, o jų turinys rodo tiek judaizmo, tiek ankstyvojo krikščionybės religinį … [Skaityti toliau…]
Eldadas ir Modadas yra dvi figūros, kurios pasirodo Senajame Testamente, konkrečiai 4 Mozės knygoje. Jie buvo du izraelitai, kurie įsijungė į pranašo Mozės vadovaujamas tarnystes, tačiau jų vaidmuo ir elgesys tapo svarbūs dėl tam tikrų konfliktų su kitais Izraelio žmonėmis. Pagal 4 Mozės knygos 11 skyrių, Eldadas ir Modadas buvo vieni iš septyniasdešimties vyresniųjų, kuriuos … [Skaityti toliau…]
Rechabitai buvo sena žydų giminė, kurios istorija yra įdomi ir simbolinė tiek Biblijos kontekste, tiek žydų tautos tradicijose. Jie kilę iš Jethro, Mozės tėvo svainio, kuris buvo Midjano kunigas. Rechabitų gyvenimo būdas, jų elgesio normos ir tikėjimo išraiška išsiskyrė iš kitų Izraelio genties grupių. Rechabitų gyvenimo principai buvo griežtai susiję su jų senelio nurodymu gyventi … [Skaityti toliau…]