Babilono nelaisvė – vienas reikšmingiausių įvykių Senojo Testamento istorijoje, palikęs gilų pėdsaką žydų tautos sąmonėje. Tai laikotarpis, kai Jeruzalė buvo užimta Babilono kariuomenės, o didžioji dalis gyventojų ištremta į svetimą kraštą. Priežastys ir įvykiai iki tremties Iki nelaisvės Izraelis buvo suskaldytas į dvi karalystes – Izraelį šiaurėje ir Judą pietuose. Izraelio karalystė jau buvo užkariauta … [Skaityti toliau…]
Janas ir Jambresas yra vardai, siejami su Egipto magais, kurie priešinosi Mozei. Jų kilmė nėra aiškiai atskleista Senajame Testamente, tačiau jų veikla užsimenama įvairiuose religiniuose tekstuose, įskaitant Naująjį Testamentą, žydų tradicijas ir apokrifinę literatūrą. Paminėjimas Biblijoje Tiesioginė nuoroda į Janą ir Jambresą randama 2 Timotiejui 3:8, kur apaštalas Paulius rašo: „Kaip Janas ir Jambresas priešinosi … [Skaityti toliau…]
Juozapas ir Aseneta (Joseph and Aseneth; gr. Iōsēph kai Aseneth) yra religinis romanas, kurį galima rasti kai kuriuose senoviniuose žydų bei krikščionių raštuose. Pasakojimas aprašo Juozapo (Joseph; hbr. Yosef), vieno iš Jokūbo sūnų, gyvenimo etapą po to, kai jis tapo Egipto valdovo patikėtiniu. Aseneta (Aseneth; hbr. Asenat), Egipto kunigo Poti-Feros duktė, yra pagrindinė pasakojimo veikėja, … [Skaityti toliau…]
Aristėjo laiškas – tai senovinis tekstas, kuriame aprašomas hebrajiškosios Toros vertimas į graikų kalbą, vėliau tapęs žinomas kaip Septuaginta. Šis dokumentas dažnai laikomas legendiniu pasakojimu, aiškinančiu, kaip žydų raštai buvo perduoti platesnei helenistinei pasaulio daliai. Laiške pasakojama apie Ptolemėjaus II Filadelfo valdymo laikotarpį III a. pr. Kr., kai Egipto valdovas, siekdamas papildyti garsiąją Aleksandrijos biblioteką, … [Skaityti toliau…]
Mozės apokalipsė yra tekstas, priklausantis žydų ir krikščioniškajai apokaliptinei literatūrai. Jame pateikiama vizija apie pasaulio ateitį, moralines kovas ir dievišką teismą. Priskiriama vėlyvajam judaizmui ar ankstyvajam krikščionybei, šis raštas susijęs su pranašystėmis, kurios aprašo žmonijos nuopuolį, dievišką bausmę ir galutinį atpirkimą. Mozė, kaip Dievo išrinktasis tarpininkas, gauna ypatingą regėjimą apie ateinančius įvykius. Jam atskleidžiama, kad … [Skaityti toliau…]
„Abraomo apokalipsė“ (gr. Apokalypsis Abraam) – tai senovinis ir intriguojantis žydų apokaliptinės literatūros kūrinys. Nors jame pasakojama apie biblinį patriarchą Abraomą, šis tekstas buvo parašytas gerokai vėliau. Mokslininkai mano, kad jis sukurtas I a. pabaigoje arba II a. pradžioje (netrukus po to, kai romėnai 70 m. po Kr. sugriovė Antrąją Jeruzalės šventyklą). Nors originalas greičiausiai … [Skaityti toliau…]
„Šviesos ir Tamsos vaikų kosminis mūšis“ yra viena iš Negyvosios jūros ritinių temų, ypač akcentuojama „Karo ritinyje“ (1QM). Kumrano bendruomenė, siejama su esėjais, tikėjo, kad egzistuoja kosminė kova tarp gėrio ir blogio, kuri vyks tiek dvasiniame, tiek fiziniame pasaulyje ir galiausiai nulems žmonijos likimą. Ši kova nėra tik abstrakti metafora – ji buvo suvokiama kaip … [Skaityti toliau…]
Danieliaus 70 savaičių pranašystė yra viena iš svarbiausių biblinių pranašysčių apie Mesiją ir paskutinius laikus. Ji randama Danieliaus knygos 9 skyriuje ir yra angelo Gabrieliaus duotas atsakymas Danieliui apie Jeruzalės ateitį, atpirkimą ir galutinį Dievo planą. Šioje pranašystėje skaičius 70 savaičių reiškia ne tiesiogines savaites, o 70 septynetų metų laikotarpius, t. y. 490 metų. Pranašystė … [Skaityti toliau…]
Danieliaus 7 skyrius yra viena iš svarbiausių biblinės apokaliptikos vizijų, kuri glaudžiai susijusi su Apreiškimo Jonui knyga. Šioje Danieliaus sapno vizijoje iš jūros iškyla keturi žvėrys, kurie simbolizuoja pasaulio imperijas, o po jų ateina paskutinė karalystė – Dievo viešpatavimas. Tai antrasis Nebukadnecaro sapno (Dan 2) aiškinimo variantas, kuriame imperijos vaizduojamos ne kaip statula iš keturių … [Skaityti toliau…]
Nebukadnecaro sapnas yra viena iš žymiausių Danieliaus knygos istorijų (Dan 2 skyrius), kurioje Babilono karalius Nebukadnecaras II (valdė 605–562 m. pr. Kr.) sapnuoja paslaptingą regėjimą apie milžinišką statulą, tačiau niekas negali jo nei atpasakoti, nei išaiškinti. Jaunas žydų pranašas Danielius, Dievo įkvėptas, ne tik pasako sapno turinį, bet ir pateikia jo pranašišką prasmę – sapnas … [Skaityti toliau…]
Pšerai (hebr. פֵּשֶׁר, pesher) yra unikalus Negyvosios jūros ritinių aiškinimo metodas, randamas Kumrano bendruomenės tekstuose. Tai komentarai (eksgezės) apie Senojo Testamento pranašystes, kuriose esėjai pateikė savo interpretaciją, susiedami Rašto žodžius su savo laikų įvykiais. Pšerų rašymo metodas buvo paprastas: Šie aiškinimai rodo, kad esėjai laikė save paskutinių laikų bendruomene, laukiančia Dievo teismo ir išgelbėjimo. Garsiausi … [Skaityti toliau…]
„Šventyklos ritinys“ (11QTemple) yra vienas iš ilgiausių Negyvosios jūros ritinių, rastas Kumrano olose ir datuojamas I a. pr. Kr. – I a. po Kr. Tai ypatingas dokumentas, nes jame pateikiama detali šventyklos statybos ir kulto taisyklių vizija, kurią Kumrano bendruomenė laikė idealiu Dievo įsakymų įgyvendinimu. Šis tekstas yra artimai susijęs su Įstatymo knygomis (Toros tekstais), … [Skaityti toliau…]