Aionai – tai dieviškosios emanacijos, kilusios iš tobulo dieviškojo pasaulio – Pleromos. Žodis aionas (gr. αἰών) graikų kalboje reiškia „amžinybę“, „gyvenimo laikotarpį“ arba „pasaulio amžių“. Gnostinėje tradicijoje aionai nėra tik laiko ar būties tarpsniai – jie yra gyvos, dieviškos būtybės, spinduliuojančios iš aukščiausiosios dievybės (Dažnai vadinamos Monada arba Tėvu). Pagrindinės idėjos: Kas sukūrė šią sampratą? … [Skaityti toliau…]
Kovilas – tai tamilų terminas, vartojamas hinduistų šventyklai, ypač Pietų Indijoje, dažnai siejamas su Šivos, Višnu ar kitų dievybių garbinimu. Žodis kovil (tamil. கோவில்) kilęs iš tamilų kalbos, reiškiančio „dievų namai“ arba „šventovė“, nuo šaknies kō („karalius“ arba „dievas“) ir il („namas“). Lietuvių kalboje vartojamas kaip kovilas, išlaikant tamilų formą. Kitomis kalbomis atitikmenys skiriasi: hindi … [Skaityti toliau…]
Abadonas – vienas paslaptingiausių vardų Biblijos ir apokaliptinės literatūros pasaulyje. Jo vardas siejamas su griovimu, sunaikinimu ir bedugnės chaotiškomis jėgomis. Hebrajų kalboje „Abaddon“ (אַבָדֹן) reiškia „sunaikinimą“ arba „pražūties vietą“. Senajame Testamente, ypač Jobo knygoje ir Psalmėse, „Abadonas“ vartojamas kaip sinonimas mirusiųjų pasauliui, kapui ar bedugnei. Pavyzdžiui, Jobo knygoje (26, 6) sakoma: „Prapuolės buveinė – atidengta … [Skaityti toliau…]
Stela (lot. stela, gr. stēlē) – tai vertikaliai pastatyta akmeninė lenta arba plokštė, dažnai dekoruota užrašais, reljefais ar piešiniais, naudojama įvairiose senovės kultūrose kaip paminklas, atminimo ženklas ar ritualinis objektas. Nuo Egipto iki Graikijos, nuo Mesopotamijos iki Mesoamerikos, stelos atliko svarbų vaidmenį įamžinant mirusiuosius, žymint svarbius įvykius ar šlovinant dievus. Žodis stela kilęs iš graikų … [Skaityti toliau…]
Jonas Moschas (John Moschus, gr. Ἰωάννης Μόσχος) buvo vienas iškiliausių VII a. Bizantijos vienuolių, klajoklių bei rašytojų, palikęs neįkainojamą liudijimą apie Rytų krikščionybės vienuolystės tradicijas. Dažnai šaltiniuose jis minimas su prievardžiu Eukratas (Eukratas, gr. Εὐκρατᾶς), simbolizuojančiu jo asketišką santūrumą ir dvasinę drausmę. Gimęs apie 550 metus, jis savo dvasinį kelią pradėjo Šventojo Teodosijaus vienuolyne (Monastery … [Skaityti toliau…]
Fiodoro Dostojevskio „Broliai Karamazovai“ (1879–1880) yra vienas giliausių literatūros kūrinių, tyrinėjantis žmogaus sielos kovas, tikėjimo prigimtį ir moralinius pasirinkimus. Šis romanas, laikomas Dostojevskio šedevru, pasakoja apie trijų brolių ir jų tėvo likimus, tačiau per jų dramas atsiskleidžia universalūs klausimai apie Dievą, laisvę ir žmogaus atsakomybę. Romanas vyksta XIX a. Rusijoje ir pasakoja apie Karamazovų šeimą: … [Skaityti toliau…]
Okuninushi (jap. 大国主神 – Ōkuninushi‑no‑kami, liet. Okuninuši) yra viena svarbiausių Japonijos mitologijos ir šintoizmo dievybių, siejama su žemės sukūrimu, gydymu, magija ir žmonių likimu. Ši dievybė užima ypatingą vietą Izumo regiono tradicijoje, kuri laikoma viena seniausių ir savičiausių šintoizmo šakų. Okuninushi mitai pateikiami pagrindiniuose Japonijos mitologiniuose šaltiniuose, tokiuose kaip „Kojiki“ ir „Nihon Shoki“, kuriuose jis … [Skaityti toliau…]
Ar gali du visiškai priešingi dalykai būti tuo pačiu?Pasirodo – ne tik gali. Visa visata ant to pastatyta. Šį principą filosofai vadina coincidentia oppositorum – priešybių sutapimu. Ką reiškia „priešybių sutapimas“? Coincidentia oppositorum – lotyniškas terminas, reiškiantis priešybių sutapimą, priešybių su(si)ėjimą viename taške.Tai idėja, kad priešingi reiškiniai gali: Kas pirmas apie tai pagalvojo? Nors šią … [Skaityti toliau…]
Šventasis Pisentijus (Pisentios) yra viena iškiliausių VII a. Egipto krikščionybės asmenybių, kurios gyvenimas ir veikla dokumentuoti itin detaliai. Jis gimė apie 569 m. Aukštutiniame Egipte, o būdamas maždaug trisdešimties metų tapo Koptos (Coptos / Qift) miesto vyskupu. Pagrindinis šaltinis apie jo gyvenimą yra mokinio Jono Vyresniojo (John the Elder / Apa Iohannes) parašyta biografija, kuri … [Skaityti toliau…]
Vyskupo Pisentijaus gyvenimas (The Life of Bishop Pisentius) koptų hagiografinis kūrinys, išlikęs Britų muziejaus rankraštyje (Oriental 7020), yra autentiškas liudijimas apie VII a. Egipto krikščionybės dvasinį pasaulį. Jį parašė artimiausias šventojo mokinys Jonas Vyresnysis (John the Elder / Apa Iohannes), remdamasis tiesiogine patirtimi. Tekstas buvo skirtas liturginiam skaitymui Epepo (Epip) mėnesio tryliktąją dieną, minint šventojo … [Skaityti toliau…]
Šventojo Jono slėpiniai (Šventojo Jono, vadinamo skaisčiuoju, slėpiniai, The Mysteries of Saint John the Apostle and Holy Virgin) yra vienas iš įdomiausių ir rečiausių Rytų krikščionių apokrifinių tekstų, priklausantis apreiškimo–vizijų literatūrai. Šis kūrinys, išlikęs Britų muziejaus rankraštyje Oriental 7026, pateikia pasakojimą apie tai, kaip apaštalas Jonas, Kristaus prisikėlimo liudytojas ir „mylimasis mokinys“, buvo pakylėtas į … [Skaityti toliau…]
Šventojo evangelisto ir apaštalo Jono užmigimas (Dormitio Ioannis) – pasakojimas priklauso plačiai Rytų krikščionių tradicijai, kuri nuo ankstyvųjų amžių siekė išsaugoti ne tik apaštalų mokymą, bet ir jų paskutiniųjų dienų liudijimus. Šis tekstas, išlikęs Britų muziejaus rankraštyje Oriental 6782, pateikia vieną iš seniausių ir brandžiausių Jono „užmigimo“ (t. y. taikios mirties Viešpatyje) versijų. Jis nėra … [Skaityti toliau…]