Šventoji Agota (Agota iš Katanijos) yra viena iš žymiausių ankstyvosios krikščionybės kankinių, ypatingai gerbiama dėl savo stiprybės ir ištikimybės Dievui netgi persekiojimo ir kančių akivaizdoje. Ji gyveno III amžiuje Sicilijoje, Romos imperijos laikais, ir buvo kilusi iš turtingos bei kilmingos šeimos. Agota jau ankstyvoje jaunystėje nusprendė pašvęsti savo gyvenimą Dievui ir pasižadėjo gyventi skaistybėje, atsisakydama … [Skaityti toliau…]
Šventasis Adrianas (Adrijanas), kuris kartais vadinamas Adrianas Nikomedijietis, buvo III amžiaus Romos imperijos karys ir kankinys, plačiai žinomas dėl savo atsivertimo į krikščionybę ir drąsos pasiaukoti už savo tikėjimą. Adrianas gyveno Nikomedijoje, dabartinėje Turkijos teritorijoje, ir tarnavo kaip aukštas Romos imperijos kariuomenės pareigūnas, atsakingas už krikščionių persekiojimą. Jo gyvenimas liudija tikėjimo galią ir drąsą net … [Skaityti toliau…]
Šv. Adalbertas Prahiškis (Vaitiekus) yra vienas iš ankstyvųjų krikščionybės šviesulių Vidurio ir Rytų Europoje, žinomas dėl savo misijinio darbo ir kankinystės. Jis gimė apie 956 m. netoli Libico, dabartinėje Čekijoje, kilmingoje slavų kunigaikščių šeimoje. Adalberto tėvai buvo turtingi ir įtakingi žmonės, o pats Adalbertas anksti rodė didelį polinkį į dvasinį gyvenimą. Jo krikšto vardas buvo … [Skaityti toliau…]
Martynas Liuteris (vok. Martin Luther, tikrasis vardas greičiausiai Martin Luder, variantai: Ludher, Lutherus; 1483–1546) – vokiečių teologas, vienuolis, Biblijos vertėjas ir universiteto profesorius, laikomas Protestantų Reformacijos pradininku. Jo sąmoningas pavardės keitimas į „Luther“, siejamas su graikišku žodžiu eleutherios (ἐλεύθερος – „laisvas“), atspindėjo jo siekį išlaisvinti tikėjimą nuo Katalikų Bažnyčios dogmų. Liuterio drąsa, uždegusi Reformacijos liepsną, … [Skaityti toliau…]
Nė vieno kito Romos valdininko vardas nėra tariamas taip dažnai kaip Poncijaus Piloto (arba Pontijaus Piloto) (Pontius Pilatus). Kiekvieną sekmadienį milijonai žmonių visame pasaulyje, kalbėdami „Tikėjimo išpažinimą“, mini jį kaip asmenį, kurio valdymo metu kentėjo Jėzus Kristus. Tačiau kas iš tiesų buvo šis vyras? Istorijoje jis liko žinomas kaip tas aukščiausias Romos teisėjas, kuris, turėdamas … [Skaityti toliau…]
Terminas antisemitizmas pirmą kartą pavartojo 1879 m. vokiečių žurnalistas ir politinis veikėjas Wilhelmas Marras, kuris išleido brošiūrą pavadinimu Der Weg zum Siege des Germanenthums über das Judenthum („Vokiečių pergalės prieš žydus kelias“). Marro vardas tiesiogiai siejamas su žodžiu antisemitas. Šiame veikale jis rašė, kad „vokiečių ir žydų konfliktas“ nėra religinis, o „rasinis“ ir neišsprendžiamas taikiai. … [Skaityti toliau…]
Cistersų ordinas, įkurtas XI a. pabaigoje Prancūzijoje, buvo vienas įtakingiausių vienuolinių judėjimų viduramžių Europoje. Pabrėždamas griežtą asketizmą, Šv. Benedikto regulos grynumą ir paprastumą, cistersai siekė reformuoti vienuolynų gyvenimą, kuris, jų manymu, buvo nukrypęs nuo pirminių krikščioniškų idealų. Šis ordinas ne tik atgaivino vienuolių drausmę, bet ir turėjo didelę įtaką Bažnyčios reformoms, žemės ūkio plėtrai, architektūrai … [Skaityti toliau…]
„Saeculum Obscurum“, arba „tamsusis amžius“, yra istorikų vartojamas terminas, apibūdinantis X a. popiežystės laikotarpį, maždaug nuo 904 iki 964 m., kai Romos Bažnyčią krėtė politinės intrigos, korupcija ir moralinis nuosmukis. Šis laikotarpis išsiskiria kaip vienas chaotiškiausių ir kontroversiškiausių Katalikų Bažnyčios istorijoje, kai popiežiaus sostas tapo galingų Romos aristokratų šeimų, ypač Teofilaktų klano, įrankiu. Liber Pontificalis, … [Skaityti toliau…]
Terminas „Pornokratija“ yra istorinis ir prieštaringas žodis, siejamas su tam tikru X a. Katalikų Bažnyčios laikotarpiu, kai Romos popiežių sostą stipriai kontroliavo įtakingos aristokratų giminės, ypač Teofilaktai. Šis straipsnis skirtas tavo svetainei, todėl papasakosiu apie „Pornokratijos“ kilmę, reikšmę, jos kontekstą ir konkrečias istorijas, susijusias su popiežiais, paleistuvyste, kraujomaiša ir kitais skandalingais epizodais, kaip prašei. Tekstas … [Skaityti toliau…]
Mišios už jaunikį ir nuotaką (lot. Missa pro Sponso et Sponsa, angl. Nuptial Mass) yra ypatinga šv. Mišių forma, naudojama tada, kai katalikų pora tuokiasi bažnyčioje ir nori, kad jų santuoka būtų švenčiama Eucharistijos kontekste. Tai nėra atskiras sakramentas, o vestuvių ceremonijos dalis, kuri įsilieja į įprastą Mišių eigą. Šios Mišios turi savo maldas ir … [Skaityti toliau…]
Liono II susirinkimas, įvykęs 1274 m., yra vienas svarbiausių viduramžių Bažnyčios įvykių, atspindintis XIII a. krikščionybės pastangas spręsti teologinius, politinius ir administracinius iššūkius. Susirinkimas vyko 1274 m. gegužės 7 d. – liepos 17 d. Lione, tuometinėje Prancūzijos karalystėje, esančioje Šventojoje Romos imperijoje. Posėdžiai greičiausiai vyko Liono katedroje (Šv. Jono katedroje) ir aplinkiniuose rūmuose. Lionas buvo … [Skaityti toliau…]
Žmonijos istorijoje vis atsirasdavo asmenų, kurie drąsiai pareikšdavo esantys dievai. Kai kurie siekė valdžios, kiti tikėjo savo žodžiais dėl psichinių sutrikimų ar tiesiog norėjo manipuliuoti kitais. Tokie atvejai rodo, kaip lengva sukurti kultą aplink save, ypač kai žmonės ieško prasmės ar autoriteto. Faraonai – dievai žemėje Senovės Egipte faraonai ne šiaip valdė šalį, o buvo … [Skaityti toliau…]