Romėnų dievai yra senovės Romos politeistinės religijos pagrindas – tai daugybė dievybių, kurios valdė įvairias gyvenimo sritis: karą, meilę, žemdirbystę, namų židinį ir net gamtos reiškinius. Kiekvienas dievas turėjo savo specifinę funkciją ir buvo garbinamas per ritualus bei šventes, atspindinčias Romos visuomenės vertybes. Šie dievai buvo ne tik mitologinės būtybės, bet ir neatsiejama Romos kultūros … [Skaityti toliau…]
Traktatas „Apie tris apgavikus“ (De tribus impostoribus) – viena paslaptingiausių ir skandalingiausių knygų Vakarų kultūros istorijoje. Šimtmečius tai buvo „knyga vaiduoklis“: apie ją visi kalbėjo, jos bijojo, už ją smerkė ir degino ant laužų, tačiau paties teksto niekas nebuvo matęs. Tai intelektualinis mitas, kuris galiausiai tapo realybe ir sudrebino religinius Europos pamatus. Legenda apie piktžodžiavimo … [Skaityti toliau…]
Konstantino dovana, moksliškai įvardijama kaip Constitutum Constantini, o senuosiuose rankraščiuose žinoma kaip Exemplar Constituti Domni Constantini Imperatoris bei Donatio Constantini, yra vienas skandalingiausių dokumentų krikščionybės istorijoje. Šis kūrinys šimtmečiams perbraižė Europos politinį žemėlapį. Tai suklastotas lotyniškas imperinis ediktas, kurio data lotyniškame tekste nurodoma kaip 317 metų kovo 30 diena, Konstantinui ketvirtą kartą esant konsulu kartu … [Skaityti toliau…]
Dantės Aligjerio (Dante Alighieri) traktatas „Apie monarchiją“ (De Monarchia) yra intelektualinis ginklas, parašytas pačiame viduramžių galios kovų įkarštyje. Poetas, kuris „Dieviškoji komedija“ (Divina Commedia) drąsiai skirstė popiežius į pragaro ratus, šiame darbe pateikė sistemingą įrodymą, kodėl Bažnyčia privalo atsisakyti pasaulietinės valdžios. Tai buvo toks pavojingas kūrinys, kad praėjus vos keleriems metams po autoriaus mirties, popiežiaus … [Skaityti toliau…]
Johano Paryžiečio (Johannes Parisiensis), tikruoju vardu Žano Kidoro (Jean Quidort), traktatas „Apie karaliaus ir popiežiaus valdžią“ (De potestate regia et papali), parašytas 1302 metais, yra vienas drąsiausių viduramžių politinės minties paminklų. Šis kūrinys gimė kaip intelektualinis atsakas į aštrų konfliktą tarp Prancūzijos karaliaus Pilypo IV Gražiojo (Philippus IV) ir popiežiaus Bonifaco VIII (Bonifatius VIII). Tuo … [Skaityti toliau…]
IX a. viduryje (apie 847–852 m.) Prancūzijoje pasirodė milžiniškas bažnytinės teisės rinkinys. Jo autorius pasirašė Izidoriaus Merkatoriaus (Isidore Mercator) pseudonimu. Šis paslaptingas raštininkas (ar jų grupė) turėjo ambicingą tikslą: apsaugoti Bažnyčią ir jos vyskupus nuo pasaulietinių valdovų savivalės. Klastotojas ne šiaip išgalvojo tekstus – jis naudojo genialų „mozaikos“ metodą. Jis surinko apie 10 000 autentiškų … [Skaityti toliau…]
Trijų amžių doktrina (lot. doctrina de tribus aetatibus) yra viena iš įtakingiausių viduramžių krikščioniškosios istoriografijos schemų, siejama su XII a. mąstytoju Joachimu iš Fiore. Ši doktrina teigia, kad žmonijos istorija vystosi trimis nuosekliais dvasiniais tarpsniais – Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios amžiais. Nors pati schema kilo iš teologinių apmąstymų, ji vėliau tapo svarbiu pagrindu įvairiems … [Skaityti toliau…]
Normano Cohno (Norman Cohn) veikalas „Tūkstantmečio paieškos“ (The Pursuit of the Millennium) yra viena įtakingiausių studijų apie viduramžių revoliucinį milenarizmą bei mistinį anarchizmą. Autorius nagrinėja XI–XVI amžių laikotarpį Vakarų Europoje, analizuodamas, kaip apokaliptinės pranašystės apie tūkstantmetį Kristaus viešpatavimą tapo galingu įrankiu nuskurdusių bei socialiai išstumtų sluoksnių rankose. Knyga atskleidžia, kad šie radikalūs judėjimai nebuvo vien … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Hadriano I laiškas (Epistola Hadriani) yra vienas unikaliausių aštuntojo amžiaus dokumentų, kurio eilutėse paslėpta ne tik istorinė pergalė, bet ir būsimų klastočių šešėlis. Tai yra akrostichas – eiliuotas kūrinys, kurio pirmosios raidės lotyniškai suformuoja kreipinį: HADRIANUS PAPA CAROLO REGI. Sukurtas maždaug 774 metais, laiškas šlovina Karolio Didžiojo pergalę prieš Langobardų karalių Desiderijų (Desiderius) ir … [Skaityti toliau…]
Deklaracija apie tariamą ir suklastotą Konstantino dovaną (De falso credita et ementita Constantini Donatione declamatio) yra vienas pamatinių Renesanso epochos tekstų, kurį 1440 metais parašė italų humanistas Lorencas Vala. Šis veikalas tapo pirmąja moksliškai pagrįsta istorine kritika, sugriovusia tūkstantmetį gyvavusį mitą apie imperatoriaus Konstantino Didžiojo popiežiui Silvestrui I suteiktas žemes bei politinę valdžią. Autorius pasitelkė … [Skaityti toliau…]
Ravenos bažnyčios popiežių knyga (Liber Pontificalis Ecclesiae Ravennatis) yra vienas unikaliausių devintojo amžiaus vidurio istoriografijos paminklų, kurį parašė dvasininkas Andreas Agnelas. Šis kūrinys buvo sumanytas kaip tiesioginis atsakas į Romoje sudarytą popiežių katalogą, siekiant apginti Ravenos arkivyskupijos garbę ir istorinę svarbą. Autorius šiame tekste aprašo visus Ravenos vyskupus nuo pat apaštališkųjų laikų iki savo paties … [Skaityti toliau…]
Gamtos sistema, arba Fizinio ir moralinio pasaulio dėsniai (Système de la Nature ou Des Loix du Monde Physique et du Monde Moral) yra vienas radikaliausių XVIII amžiaus filosofinių veikalų, kurį 1770 metais anonimiškai išleido baronas Paulis Henris Tiri d’Holbachas. Šis darbas dažnai vadinamas ateistų biblija, nes jame autorius be jokių kompromisų atmeta bet kokią dievybės … [Skaityti toliau…]