Kai pasaulis išgirsta žodžius Habemus Papam, milijonai tikinčiųjų atsigręžia į Šv. Petro aikštę. Tai akimirka, kai Katalikų Bažnyčia paskelbia naujai išrinktą popiežių. Ką reiškia Habemus PapamLotyniškai Habemus Papam reiškia „Turime popiežių“. Ši frazė skelbia, kad popiežiaus rinkimai baigėsi ir naujasis Šventojo Petro įpėdinis jau pasiruošęs eiti savo pareigas. Žodžiai Habemus Papam ištariami tuoj po to, … [Skaityti toliau…]
Pietro Parolin (Petras Parolinas), gimęs 1955 m. sausio 17 d. Skjavonėje, Italijoje, yra Romos Katalikų Bažnyčios kardinolas ir Vatikano valstybės sekretorius, einantis šias pareigas nuo 2013 m. Jo biografija atspindi gilų atsidavimą Bažnyčiai, diplomatinę patirtį ir reikšmingą indėlį formuojant Vatikano užsienio politiką. Pietro Parolin užaugo giliai religingoje katalikų šeimoje. Jo tėvas Luigi Parolin buvo geležies … [Skaityti toliau…]
Šarlis de Fuko (Charles de Foucauld, 1858–1916), dar žinomas kaip Šventasis Karolis iš Jėzaus, buvo prancūzų kareivis, tyrinėtojas, vienuolis ir kunigas, kurio gyvenimas tapo krikščioniškosios dvasingumo ir tarnystės pavyzdžiu. Jo kelionė nuo aristokratiško gyvenimo iki asketiško atsiskyrėlio Saharos dykumoje įkvėpė daugelį, o jo darbai ir raštai padėjo pagrindą naujoms krikščionių bendruomenėms. 2022 m. jis buvo … [Skaityti toliau…]
Technokratija – tai valdymo ar sprendimų priėmimo sistema, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka specialistai, mokslininkai, inžinieriai ir techniniai ekspertai. Žodis kilęs iš graikų kalbos: techne reiškia „menas, amatas“ arba „mokslas“, o kratos – „valdžia“. Kitaip tariant, technokratija reiškia „valdžią tų, kurie išmano technologijas ir mokslą“. Technokratijos idėja iškilo XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, kai … [Skaityti toliau…]
Biocentrizmas – tai pasaulėžiūra, pagal kurią visa gyvybė turi prigimtinę vertę, nepriklausomai nuo to, ar ji naudinga žmogui. Žodis kilęs iš graikų kalbos: bios reiškia „gyvybė“, kentron – „centras“. Kitaip nei antropocentrizmas, kuris žmogų stato į pasaulio centrą, biocentrizmas siūlo matyti visus gyvus padarus kaip lygiaverčius bendros gyvybės bendruomenės narius. Šis požiūris ypač sustiprėjo XX … [Skaityti toliau…]
Žodis antropocentrizmas kilęs iš dviejų graikų kalbos žodžių: ánthrōpos – žmogus ir kéntron – centras. Pažodžiui tai reiškia „žmogus centre“. Šiuo terminu apibūdinamas požiūris, kad žmogus yra svarbiausia arba centrinė visatos ir gyvybės vertybė. Antropocentrizmo šaknys siekia senovę. Senovės graikų filosofijoje žmogus buvo laikomas proto ir tvarkos šaltiniu, o gamta – priemone žmogaus tikslams. Ši … [Skaityti toliau…]
Kijevo Sofijos katedra, oficialiai vadinama Šv. Sofijos soboru, yra vienas svarbiausių Ukrainos kultūros ir istorijos paminklų. Įsikūrusi Kijevo centre, ši XI a. statyta šventovė yra ne tik religinis centras, bet ir Kijevo Rusios valstybės galios bei kultūrinio klestėjimo simbolis. 1990 m. katedra buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl savo istorinės reikšmės ir išskirtinės … [Skaityti toliau…]
Bažnytinės relikvijos – per amžius buvo religinio garbinimo ir kultūrinio paveldo dalis. Šie artefaktai, dažnai pagaminti iš brangiųjų metalų, inkrustuoti brangakmeniais ar puošti subtiliais meno kūriniais, atspindėjo tikinčiųjų pamaldumą, amatininkų meistriškumą ir epochos estetiką. Deja, daugybė šių relikvijų dingo dėl karų, revoliucijų, plėšimų, antireliginių kampanijų ar paprasčiausio aplaidumo. Jų netektis yra ne tik religinis, bet … [Skaityti toliau…]
Misionieriais vadinami žmonės, kurie skleidžia savo tikėjimą ir dažnai kartu teikia pagalbą bendruomenėms, į kurias siunčiami. Nors šiuolaikiniame pasaulyje misionieriai dažniausiai siejami su krikščionybe, misijų veikla egzistuoja įvairiose religijose. Pagrindinis misionieriaus tikslas – perduoti tikėjimo tiesas ir, jei reikia, prisidėti prie švietimo, sveikatos apsaugos ar socialinės pagalbos. Žodis misionierius kilęs iš lotynų kalbos žodžio missio, … [Skaityti toliau…]
Žydų priverstinis konvertavimas į krikščionybę yra sudėtinga ir skausminga istorijos dalis, apimanti ne tik žydų bendruomenes, bet ir kitas religines grupes, kurios įvairiais laikotarpiais buvo spaudžiamos atsisakyti savo tikėjimo. Šiame straipsnyje aptariama žydų, tapusių conversos arba „naujaisiais krikščionimis“, patirtis, ypač Pirėnų pusiasalyje (Ispanijoje ir Portugalijoje) nuo vėlyvųjų viduramžių iki ankstyvųjų naujųjų laikų. Taip pat nagrinėjama, … [Skaityti toliau…]