Al-Mumtaḥina yra 60-oji Korano sura, priklausanti mediniečių apreiškimams. Ji turi 13 ajatų. Pavadinimas reiškia „Išbandomoji“ arba „Išmėginama moteris“ ir yra kilęs iš 10-osios eilutės, kurioje kalbama apie moteris, atvykusias pas musulmonus ir pasisakiusias įtikėjusios – jos turėjo būti patikrintos, ar tikrai tai padarė nuoširdžiai, o ne dėl kitų priežasčių. Šios suros pagrindinės temos yra tikinčiųjų … [Skaityti toliau…]
Al-Mā’ida yra 5-oji Korano sura, viena iš ilgiausiųjų, turinti 120 ajatų. Jos pavadinimas reiškia „Stalas“ arba „Stalas su patiekalais“, ir kilo iš 112–115 ajatų, kuriose pasakojama apie Jėzaus mokinių prašymą, kad Viešpats nuleistų iš dangaus stalą su maistu kaip ženklą. Tai unikali vieta Korane, kur krikščionių pasakojimas įgauna islaminę interpretaciją, pabrėžiant Dievo galybę ir atsakomybę … [Skaityti toliau…]
Viešpatie, Dievo ramybės Kūrėjau ir Meilės Dieve, padėk visoms tautoms ir žmonėms, kad suprastų, jog taika yra Tavo dovana, kurią reikia puoselėti su meile ir rūpesčiu. Suteik mums jėgų siekti teisingumo ir tarpusavio supratimo, kad visos žmonių bendruomenės galėtų gyventi taikoje ir harmonijoje. Tegul meilė nugali neapykantą, supratimas išsklaido abejones, o atleidimas užgydys praeities žaizdas. … [Skaityti toliau…]
Ataraksija (ataraxia) – graikiškas terminas, reiškiantis „ramybę“ arba „sielos ramybę“, kilęs iš žodžių „a-“ („be“) ir „tarachē“ („sutraukimas“ ar „neramumas“). Lietuvių kalboje kartais vadinama ataraxia, šis žodis apibūdina būseną, kai žmogus išlieka ramus, nepaisydamas išorinių aplinkybių ar vidinių aistrų. Senovės Graikijos filosofijoje, ypač epikūriečių ir stoikų mokyklose, ataraksija buvo laikoma aukščiausiu gyvenimo tikslu – būsena, … [Skaityti toliau…]
Aporija – graikiškas terminas, reiškiantis „aklavietę“, „neįmanomą klausimą“ arba „be išeities situaciją“. Žodis kilęs iš graikų kalbos žodžių „a-“ („be“) ir „poros“ („kelias“ ar „išeitis“), taigi pažodžiui aporija yra „be kelio“ būsena. Senovės Graikijoje šis terminas buvo vartojamas apibūdinti situaciją, kai žmogus susiduria su problema, neturinčia aiškaus sprendimo, o filosofijoje, ypač Sokrato ir Platono darbuose, … [Skaityti toliau…]
Apokatastasis – graikiškas terminas, reiškiantis „visų dalykų atkūrimą“ arba „visuotinį išganymą“. Žodis kilęs iš graikų kalbos žodžių „apo“ („atgal“ arba „iš naujo“) ir „kathistemi“ („atkurti“ arba „pastatyti į vietą“). Senovės Graikijoje šis terminas turėjo įvairių reikšmių – nuo kosminio ciklo, kaip planetų grįžimo į pradinę padėtį, iki medicininės prasmės, kai kūnas atsistato po ligos. Tačiau … [Skaityti toliau…]
Heterotopija (heterotopia) – terminas, kurį 1967 metais pristatė prancūzų filosofas Michelis Foucault, apibūdinantis „kitas erdves“ – vietas, kurios egzistuoja tarsi už įprastos visuomenės ribų, turėdamos savo taisykles, reikšmes ir funkcijas. Žodis kilęs iš graikų kalbos: „hetero“ reiškia „kitas“ arba „skirtingas“, o „topos“ – „vieta“. Taigi, heterotopija yra vieta, kuri skiriasi nuo kasdienės erdvės, veikdama kaip … [Skaityti toliau…]
Eudaimonija (eudaimonia) – senovės graikų žodis, lietuvių kalboje dažnai verčiamas kaip „laimė“ ar „klestėjimas“, tačiau tiksliau būtų „geras gyvenimas“ arba „žmogaus suklestėjimas“. Originalus terminas εὐδαιμονία (eudaimonia) kilęs iš dviejų graikiškų žodžių: „eu-“, reiškiančio „geras“, ir „daimōn“, kuris reiškia „dvasia“ arba „likimas“. Pažodžiui tai būtų „gera dvasia“ ar „palankus likimas“. Senovės Graikijoje daimōn nebuvo neigiama būtybė, … [Skaityti toliau…]
Panoptikonas – architektūrinė idėja, gimusi XVIII amžiaus pabaigoje, kuri vėliau tapo galinga metafora apie valdžią ir stebėjimą. Pirmą kartą šį terminą pavartojo britų filosofas ir teisininkas Jeremy Benthamas, gyvenęs nuo 1748 iki 1832 metų. Jis įsivaizdavo tokį kalėjimą, kuris leistų efektyviai kontroliuoti kalinius be didelių išteklių. Žodis „panoptikonas” kilęs iš graikų kalbos: „pan” reiškia „visas”, … [Skaityti toliau…]
Žmogaus gyvenime dažnai girdimas žodis „skola“. Jis reiškia įsipareigojimą, pareigą, prisiimtą atsakomybę. Tačiau kalbant apie Dievą, šis žodis įgyja kitą, gilesnę prasmę. Skola Dievui nėra materialinė, ji neapskaičiuojama pinigais ar turtais. Tai vidinė sąvoka, nusakanti žmogaus priklausomybę Kūrėjui, dėkingumą už gyvybę, už laiką ir už galimybes, kurias turime. Skola Dievui visų pirma reiškia pripažinimą, kad … [Skaityti toliau…]
Lietuvių tautosakoje slypi posakis „Dievo laukai nenuganomi“. Tai vaizdingas būdas pasakyti, kad žmogui niekada neužteks gyvenimo patirties ar jėgų aprėpti viso pasaulio ir visų jo paslapčių. Kaimo žmogus šį posakį vartojo ne tik juokais, bet ir kaip pamokymą – visada liks tai, kas priklauso ne nuo mūsų, o nuo Dievo. Kasdienėje kalboje ganymas reiškė darbą, … [Skaityti toliau…]
Filosofijos istorija yra tarsi ilgas dialogas apie tai, kas yra Dievas, ar Jis egzistuoja ir kokiu būdu žmogus gali Jį pažinti. Nuo senųjų graikų iki šiuolaikinių mąstytojų ši tema išliko neišsemiama, nes kiekviena epocha į ją žvelgė iš savų patirčių ir kultūrinių horizontų. Antikoje Platonas Dievą suvokė kaip tobulos idėjos šaltinį, o Aristotelis kalbėjo apie … [Skaityti toliau…]