Jėzaus prisikėlimas iš numirusių yra didžiausias ir svarbiausias krikščionybės stebuklas, kuris įvyko Velykų rytą, po Jo mirties ant kryžiaus. Šis įvykis yra aprašytas visose keturiose Evangelijose: Mato 28:1–10, Morkaus 16:1–8, Luko 24:1–12 ir Jono 20:1–18. Jėzaus prisikėlimas ne tik patvirtino Jo dieviškumą, bet ir suteikė Jo sekėjams amžinojo gyvenimo viltį. Tai buvo galutinė pergalė prieš mirtį, nuodėmę ir blogį, ir tapo krikščioniškojo tikėjimo šerdimi.
Įvykio kontekstas
Po to, kai Jėzus buvo nukryžiuotas ir mirė, Jo kūnas buvo palaidotas uoloje iškaltame kape, kuris priklausė Juozapui iš Arimatėjos. Kapas buvo užritintas dideliu akmeniu, o romėnų sargybiniai buvo pastatyti prie kapo, kad niekas negalėtų pavogti Jėzaus kūno. Viskas vyko pagal tradiciją, tačiau Jėzus jau buvo pranašavęs savo prisikėlimą po trijų dienų, nors Jo mokiniai ir pasekėjai tuo metu sunkiai tai suprato ar tikėjo.
Velykų rytą, ankstyvą sekmadienio rytą, moterys – tarp jų Marija Magdalietė ir kita Marija – atėjo prie kapo, kad pateptų Jėzaus kūną aliejais ir kvepalais, kaip buvo įprasta. Tačiau jos rado kažką visiškai netikėto.
Prisikėlimo įvykis
Kai moterys atvyko prie kapo, jos pamatė, kad akmuo, užritintas ant kapo įėjimo, jau buvo nuristas, o kapas buvo tuščias. Evangelijos šiek tiek skirtingai aprašo aplinkybes, bet bendras įvykio vaizdas yra toks:
- Mato evangelijoje pasakojama, kad įvyko žemės drebėjimas, ir Viešpaties angelas atėjo, nurito akmenį nuo kapo ir sėdėjo ant jo. Angelas tarė moterims: „Nebijokite! Žinau, kad ieškote nukryžiuotojo Jėzaus. Jo čia nebėra, nes jis prisikėlė, kaip buvo sakęs.“ (Mato 28:5–6)
- Morkaus evangelijoje moterys, pamačiusios nuritintą akmenį, įėjo į kapą ir rado jauną vyrą, apsirengusį baltu drabužiu (angelą), kuris joms tarė: „Jis prisikėlė, jo čia nebėra.“ (Morkaus 16:6)
- Luko evangelijoje dvi moterys įėjo į kapą ir pamatė du vyrukus (angelus) spindinčiais rūbais, kurie joms pasakė: „Kodėl ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Jis prisikėlė.“ (Luko 24:5–6)
- Jono evangelijoje Marija Magdalietė, pamačiusi tuščią kapą, nubėgo pas Petrą ir Joną pranešti, kad Jėzaus kūnas dingo. Po to ji sugrįžo prie kapo ir verkė, bet netrukus susitiko su prisikėlusiu Jėzumi, kuris jai pasirodė pirmiausia. Jėzus jai tarė: „Marija!“ Ji atpažino Jėzų ir norėjo Jį apkabinti, tačiau Jis pasakė: „Neliesk manęs, nes dar neįžengiau pas savo Tėvą.“ (Jono 20:16–17)
Pirmieji liudytojai
Moterys, kurios pirmosios atvyko prie kapo, tapo pirmosiomis Jėzaus prisikėlimo liudytojomis. Jėzus joms pasirodė, ir jos skubėjo pranešti mokiniams, kad Jėzus prisikėlė. Šis faktas, kad moterys tapo pirmaisiais liudytojais, yra reikšmingas, nes tuo metu moterų liudijimai buvo laikomi nepatikimais pagal žydų teisę, tačiau Dievas sąmoningai pasirinko jas būti pirmosiomis žinios nešėjomis.
Mokiniai netiki ir susitinka Jėzų
Išgirdę moterų pasakojimą, mokiniai iš pradžių abejojo ir nepatikėjo. Petras ir Jonas nubėgo prie kapo ir pamatė, kad Jėzaus kūno iš tiesų nėra. Vėliau tą dieną prisikėlęs Jėzus pasirodė dviem mokiniams, einantiems į Emauso kaimą, ir vakarop – visiems mokiniams. Jėzus jiems parodė savo nukryžiavimo žaizdas ir kalbėjo su jais, patvirtindamas savo prisikėlimą.
Dvasinė reikšmė
Jėzaus prisikėlimas yra kertinis krikščioniškojo tikėjimo įvykis. Jis turi kelias esmines dvasines ir teologines reikšmes:
1. Jėzaus dieviškumo patvirtinimas: Jėzus pranašavo savo prisikėlimą ir įrodė, kad Jis iš tiesų yra Dievo Sūnus, turintis galią prieš mirtį. Prisikėlimas patvirtino Jėzaus dieviškumą ir Jo misijos tikrumą.
2. Pergalė prieš mirtį ir nuodėmę: Jėzaus prisikėlimas parodo, kad mirtis, kuri yra nuodėmės pasekmė, buvo nugalėta. Per Jo mirtį ir prisikėlimą žmonijai buvo atverta amžinojo gyvenimo galimybė. Tai simbolizuoja visišką pergalę prieš nuodėmės ir mirties jėgas.
3. Naujojo gyvenimo pažadas: Prisikėlimas atveria kelią amžinajam gyvenimui tiems, kurie tiki Jėzumi. Kaip apaštalas Paulius rašė: „Jei Kristus neprisikėlė, tuomet tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas.“ (1 Korintiečiams 15:14) Prisikėlimas yra vilties ir tikėjimo pamatas, suteikiantis krikščionims įsitikinimą, kad mirtis nėra pabaiga.
4. Dvasinis atgimimas ir atsinaujinimas: Kaip Jėzus prisikėlė iš numirusių, taip ir tikintieji yra kviečiami naujam dvasiniam gyvenimui Kristuje. Tai yra kvietimas į atsinaujinimą, į naują gyvenimą su Dievu.
5. Misija ir Evangelijos skelbimas: Po prisikėlimo Jėzus pavedė savo mokiniams eiti ir skelbti Evangeliją visoms tautoms, krikštijant juos Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu. Prisikėlimas tapo misijos pagrindu – mokiniai buvo įpareigoti skelbti Gerąją Naujieną apie prisikėlimą ir išganymą visam pasauliui.
Jėzaus prisikėlimas iš numirusių yra svarbiausias krikščionybės įvykis, patvirtinantis Jo dieviškumą, pergalę prieš mirtį ir nuodėmę bei atveriantis tikintiesiems kelią į amžinąjį gyvenimą. Tai yra krikščioniškojo tikėjimo pagrindas ir vilties šaltinis. Prisikėlimas ne tik suteikia amžinąjį gyvenimą tiems, kurie tiki, bet ir kviečia į dvasinį atgimimą bei naują gyvenimą su Kristumi. Šis įvykis yra džiaugsmo ir vilties šaltinis visiems, kas pasitiki Kristaus pergale prieš mirtį.