Kumauno kalnų regione, šiaurinėje Indijos dalyje, išliko neįprasta ir paslaptinga pelėdų legenda. Ji atskleidžia, kaip šis paukštis tapo ne tik nakties simboliu, bet ir magijos, meilės bei išminties įrankiu. Pasakojama, kad iš pradžių pelėdos neturėjo savo plunksnų. Jos turėjo skolintis jas iš kitų paukščių – kaimynų. Todėl iki šiol pelėdos yra persekiojamos, jei dieną pasirodo … [Skaityti toliau…]
Bhūtas (sanskrito भूत, bhūta) yra vienas seniausių ir daugiareikšmių terminų Indijos kultūroje. Pats žodis kyla iš šaknies bhū – „būti, egzistuoti“, todėl pirminė jo reikšmė yra „buvęs, esybė“. Tačiau religiniuose ir folkloriniuose kontekstuose šis terminas įgavo ypatingą prasmę – jis reiškia vaiduoklį, nerimstančią dvasią, dažnai piktybišką ir pavojingą gyviesiems. Lietuviškai natūraliausia tarti šį žodį yra … [Skaityti toliau…]
William Crooke veikalas „The Popular Religion and Folk-Lore of Northern India“ (pirmą kartą išleistas 1896 m., dviem tomais) – klasikinis XIX a. pabaigos etnografinis tyrimas apie Šiaurės Indijos liaudies tikėjimus, papročius ir mitologiją. Autorius, britų kolonijinės administracijos pareigūnas ir antropologas, daug metų praleidęs Indijoje, rinko medžiagą iš pirmų rankų: stebėjo kaimų gyvenimą, kalbėjosi su vietos … [Skaityti toliau…]
Martyno Liuterio „Komentaras prie Laiško galatams“ (originalus angliškas pavadinimas – Commentary on the Epistle to the Galatians, lotyniškai – In Epistolam Sancti Pauli ad Galatas Commentarius) laikomas vienu svarbiausių Reformacijos teologijos tekstų. Pagrindas jam – Liuterio paskaitos Vitenbergo universitete 1531 metais, kurias užrašė studentai (tarp jų – Veit Dietrich ir Georg Rörer), o 1535 metais … [Skaityti toliau…]
„Doctrina Christiana“ – tai viena iš pačių pirmųjų spausdintų knygų Filipinuose, išleista 1593 metais Maniloje. Ji laikoma pirmąja knyga, atspausdinta Filipinuose europietiška tradicija, ir vienintele išlikusia kopija saugoma JAV Kongreso bibliotekoje (Lessing J. Rosenwald kolekcijoje). Knyga parašyta ispanų misionierių, daugiausia priskiriama pranciškonui Juan de Plasencia (arba bendram dominikonų ir pranciškonų darbui), o spausdinta dominikonų spaustuvėje … [Skaityti toliau…]
Émile Durkheim, vienas svarbiausių prancūzų sociologų, 1912 metais išleido veikalą Les formes élémentaires de la vie religieuse (angl. The Elementary Forms of the Religious Life). Lietuviškai pavadinimas dažniausiai verčiamas kaip „Elementariosios religinio gyvenimo formos“, kartais – „Religinio gyvenimo elementarios formos“ arba „Elementarios religinio gyvenimo formos“. Šis darbas tapo klasika religijos sociologijoje. Durkheim siekia atsakyti į … [Skaityti toliau…]
William James, vienas žymiausių amerikiečių psichologų ir filosofų, 1901–1902 metais Edinburge skaitė Giffordo paskaitas apie natūraliąją religiją. Iš tų paskaitų gimė knyga – „The Varieties of Religious Experience: A Study in Human Nature“, pirmą kartą išleista 1902 metais, o vėliau daug kartų perleista. Pilnas pavadinimas: Religinės patirties įvairovė: žmogaus prigimties studija, kartais verčiama Religinio patyrimo … [Skaityti toliau…]
Ekumeninė chartija, žinoma lotynišku pavadinimu Charta Oecumenica, o italų kalba vadinama Carta Ecumenica, kilo iš Europos bažnyčių noro užmegzti tvirtesnius ryšius po Šaltojo karo padalintos žemyno. 2001-ųjų pavasarį Strasbūre, kur per Velykų laikotarpį susirinko šimtai katalikų, protestantų ir stačiatikių lyderių – jie pasirašė dokumentą, primenantį viduramžių taikos susitarimus, pavyzdžiui, 1215 metų Laterano susirinkimas, kai popiežius … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Leono XIV apaštališkasis laiškas, išleistas 2025 m. spalio 27 d. Šv. Petro bazilikoje, minint 60-ąsias Vatikano II Susirinkimo deklaracijos Gravissimum educationis (apie krikščioniškąjį ugdymą) metines. Originalus italų pavadinimas Disegnare nuove mappe di speranza (angl. Drawing New Maps of Hope, isp. Diseñar nuevos mapas de esperanza) lietuviškai verčiamas kaip „Nauji vilties žemėlapiai“ (nominalinė forma, rekomenduojama … [Skaityti toliau…]
Tajvidas (arab. tajwīd تَجْوِيدٌ – „gražinimas“, „tobulinimas“) – privaloma taisyklių sistema, reguliuojanti, kaip tiksliai turi būti tariamos arabų kalbos raidės ir garsai skaitant Koraną garsiai (tilavą). Netaisyklingas tarimas laikomas rimta klaida, kuri gali sumažinti arba panaikinti skaitymo dvasinę naudą; sąmoningas iškraipymas kai kuriose mokyklose vertinamas kaip sunki nuodėmė. Koranas apreikštas klasikine VII a. arabų kalba. … [Skaityti toliau…]
Tilava (arab. تِلَاوَةٌ) – tai meninis ir dvasinis Korano skaitymas garsiai, laikantis griežtų tarimo, ritmo ir intonacijos taisyklių. Musulmonai tiki, kad Koranas pirmiausia buvo apreikštas kaip garsinis tekstas – Muhamedas jį gaudavo žodžiu ir perduodavo bendruomenei klausantis. Todėl tilava nėra paprastas teksto skaitymas, bet Korano deklamavimas taip, kaip jo žodžiai buvo apreikšti Muhamedui. Pagrindiniai tilavos … [Skaityti toliau…]
Koranas – šventoji islamo knyga, kurią musulmonai laiko tiesioginiu Dievo (Alacho) žodžiu, perduotu pranašui Muhamedui per angelą Džibrilą (Gabrielį) 610–632 m. Mekoje ir Medinoje. Koranas nėra parašytas kaip įprasta knyga su pradžia, viduriu ir pabaiga – jis sudarytas iš 114 skyrių, vadinamų sūromis (arab. سورة, vienaskaita – „sūra“). Viso Korane yra apie 6236 posmus (ajat), … [Skaityti toliau…]