„Didysis Saliamono raktas“ (Clavicula Salomonis) yra vienas iš garsiausių viduramžių maginių traktatų, priskiriamų legendiniam Izraelio karaliui Saliamonui. Šis veikalas, išlikęs įvairiuose rankraščiuose ir vėliau išverstas į anglų kalbą S. L. MacGregor Matherso, apima ritualus, maldas, talismanų gamybą ir dvasines praktikas. Viena iš reikšmingiausių dalių – Egzorcisto išpažintis, esanti IV skyriuje. Ji atskleidžia, kad maginė praktika … [Skaityti toliau…]
Jėzaus paėmimas į dangų, arba „įžengimas į dangų“, yra svarbus įvykis krikščioniškoje tradicijoje, aprašytas Naujajame Testamente, tiek Evangelijose, tiek Apaštalų darbuose. Šis įvykis žymi Jėzaus žemiškosios misijos pabaigą ir Jo sugrįžimą į Dievo Tėvo šlovę. Istorija **1. *Įvykio kontekstas:*Po Jėzaus prisikėlimo iš mirusiųjų, kuris įvyko trečią dieną po Jo mirties, Jis pasirodė savo mokiniams ir … [Skaityti toliau…]
Šis klausimas kyla daugeliui – ko iš tikrųjų tikisi Dievas iš paprasto žmogaus? Biblija duoda aiškius, nuoseklius atsakymus, kurie telpa į kelis pagrindinius principus. Pirmiausia – meilė. Jėzus pasakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis – panašus į jį: mylėk savo artimą kaip save … [Skaityti toliau…]
Nerimas – vienas dažniausių jausmų, kurį žmonės patiria kasdien. Baimė dėl rytojaus, sveikatos, pinigų ar santykių gali užgožti mintis. Biblija jo nevengia: nuo Senojo Testamento iki Naujojo nerimas minimas kaip tikra žmogaus dalis, bet visada su kvietimu pasitikėti Dievu. Senajame Testamente nerimas dažnai siejamas su kasdienėmis bėdomis. Psalmėse Dovydas daug kartų kalba apie vidinį nerimą: … [Skaityti toliau…]
Dualybė – idėja, kad pasaulis ar tikrovė susideda iš dviejų priešingų pradų, kurie vienas kitą papildo, kovoja ar egzistuoja greta. Tai ne šiaip skirtumai, o gilus principas: šviesa ir tamsa, gėris ir blogis, kūnas ir siela. Žmonės nuo seniausių laikų matė pasaulį kaip kovos lauką tarp dviejų jėgų, nes taip lengviau paaiškinti chaosą, kančią ar … [Skaityti toliau…]
Žodis „hierarchija“ kilęs iš graikų kalbos – ἱεραρχία (hierarchía), sudarytas iš ἱερός (hierós) – „šventas“ ir ἀρχή (archḗ) – „valdžia“ ar „tvarka“. Iš pradžių reiškė „šventą valdžią“ arba „šventikų tvarką“. Pirmasis jį pavartojo Dionisijus Areopagitas (pseudo-Dionisijus) V amžiuje savo raštuose apie dangaus ir bažnyčios struktūrą. Ten hierarchija – dieviškos tvarkos laiptai, kur aukštesni perduoda šviesą … [Skaityti toliau…]
Empūza, dar vadinama Empusa ar Empousa, graikų mitologijoje – baisi demoniška būtybė, dažniausiai moteriškos lyties, priklausanti raganavimo ir nakties deivės Hekatės svitai. Ji laikoma formą keičiančia pabaisa, kuri vilioja vyrus, ypač jaunus, pasiverčia gražuole, o paskui siurbia jų kraują ar ėda mėsą. Tai viena iš vampyriškų būtybių prototipų, siejama su lamijomis ir mormolikėmis – panašiomis … [Skaityti toliau…]
Profanija – tai būsena, kai kažkas laikoma pasaulietiška, neturinčia šventumo. Tai ne šiaip neutralu, o priešingybė sakraliniam: šventovė gali tapti profanine, jei praranda ritualinę reikšmę, pavyzdžiui, paversta sandėliu ar muziejumi. Senovės Romoje profanum buvo viskas už šventos ribos – už pomerium, miesto sienos, kur galiojo kitos taisyklės. Profanizmas – rečiau vartojamas terminas, reiškiantis pačią idėją … [Skaityti toliau…]
Antgamtiškumas – tai viskas, kas viršija gamtos dėsnius, kurių negalima paaiškinti mokslu ar logika. Žmonės nuo seniausių laikų jautė, kad pasaulis neapsiriboja tuo, ką matome ar liečiam: dievai, dvasios, stebuklai, pomirtinis gyvenimas. Tai ne šiaip vaizduotė, o būdas suprasti neišaiškinamus dalykus – ligas, mirtį, svajones ar atsitiktinumus. Senovėje antgamtiškumas buvo kasdienybė. Primityviose bendruomenėse šamanai bendraudavo … [Skaityti toliau…]
Aprioristai – filosofai, kurie teigia, kad dalis žinių ateina ne iš pojūčių ar patirties, o yra įgimtos arba galimos tik protu. Tai priešingybė empiristams, kurie viską kildina iš stebėjimo. Terminas „apriori” lotyniškai reiškia „iš anksto”, tad apriorinės žinios – tos, kurios nepriklauso nuo pasaulio duomenų. Klasikinis pavyzdys – Immanuelis Kantas, XVIII amžiaus pabaigos mąstytojas. Jis … [Skaityti toliau…]
Primityvios religijos – tai seniausi tikėjimo būdai, kilę iš priešistorinių laikų ir išlikę kai kuriose bendruomenėse iki šiol. Jos remiasi tiesioginiu ryšiu su gamta, kur viskas – medžiai, akmenys, gyvūnai – turi dvasią ar galią. Žmonės nemato skirtumo tarp švento ir kasdienio, o ritualai padeda išgyventi – medžioti, gydyti ar apsaugoti nuo nelaimių. Pagrindiniai bruožai … [Skaityti toliau…]
Konformizmas (lot. conformare) reiškia elgesio ar nuomonės keitimą, kad prisiderintum prie grupės. Tai ne šiaip paklusnumas, o vidinis spaudimas jaustis dalimi kažko didesnio. Žmogus gali pakeisti mintis, net jei jos teisingos, vien kad išvengtų išstūmimo. Psichologai šį reiškinį tyrinėja nuo vidurio XX amžiaus, matydami jį kaip socialinės sąveikos dalį. Bet konformizmas ne visada blogas – … [Skaityti toliau…]