Koranas – šventoji islamo knyga, kurią musulmonai laiko tiesioginiu Dievo (Alacho) žodžiu, perduotu pranašui Muhamedui per angelą Džibrilą (Gabrielį) 610–632 m. Mekoje ir Medinoje. Koranas nėra parašytas kaip įprasta knyga su pradžia, viduriu ir pabaiga – jis sudarytas iš 114 skyrių, vadinamų sūromis (arab. سورة, vienaskaita – „sūra“). Viso Korane yra apie 6236 posmus (ajat), nors tikslus skaičius šiek tiek skiriasi priklausomai nuo skaičiavimo tradicijos, pavyzdžiui, ar įtraukiamos tam tikros frazės.
Pagrindiniai sūrų bruožai
Ilgis ir tvarka
Sūros Korane išdėstytos maždaug pagal mažėjantį ilgį – tai bendras principas, tačiau su nemažai išimčių, ypač pirmojoje Korano dalyje.
- Pati ilgiausia – 2-oji sūra „Al-Bakara“ („Karvė“) – 286 posmai (ajat).
- Trumpiausios – 103, 108 ir 112 sūros, turinčios vos po 3 posmus.
Išimtis – pirmoji sūra „Al-Fatiha“ ( „Pradedamoji“), kuri visada dedama pačioje pradžioje, nors nėra ilgiausia.
Pavadinimai
Kiekviena sūra turi savo pavadinimą, dažniausiai paimtą iš kokio nors ryškaus žodžio ar įvykio, minimų pačioje sūroje. Pavyzdžiai:
- „Al-Fil“ ( „Dramblys“) – apie Abrahos vadovaujamą dramblių armiją, kuri bandė pulti Meką ir Kaabą.
- „An-Nisa“ ( „Moterys“) – apie moterų teises ir pareigas.
- „Al-Kahf“ ( „Urvas“) – apie jaunuolius, kurie miegojo urve 309 metus.
Mekos ir Medinos sūros
Sūros skirstomos į dvi dideles grupes pagal vietą, kur buvo apreikštos, tačiau klasifikacija nėra absoliučiai vieninga – skirtingos tradicijos pateikia šiek tiek kitus skaičius. Dažniausiai minimos 82–86 Mekos sūros ir 20–28 Medinos sūros, o kai kurios laikomos mišriomis.
- Mekos sūros – dažniausiai trumpesnės, ritmiškos, poetiškos, daug dėmesio skiriama vieno Dievo idėjai, pomirtiniam gyvenimui, moraliniams principams. Jose dažnai kreipiamasi tiesiai į klausytoją: „O žmonės!“, „O netikintieji!“.
- Medinos sūros – ilgesnės, daugiau teisinių nuostatų, šeimos, paveldėjimo, karo, bendruomenės gyvenimo taisyklių. Jose dažniau kreipiamasi į tikinčiuosius: „O tie, kurie įtikėjote!“. Daugelis sūrų nusileido konkrečių istorinių įvykių kontekste – tai vadinama „asbab an-nuzul“ (nusileidimo priežastys). Pavyzdžiui, kai kurios sūros reaguoja į konkrečius iššūkius, su kuriais susidūrė Muhamedas ir jo bendruomenė, kaip persekiojimai Mekoje ar konfliktai Medinoje.
Posmai (ajat)
Kiekviena sūra sudaryta iš posmų – ajatų (arab. آية – „ženklas“). Posmai gali būti vos kelių žodžių ilgio arba užimti kelias eilutes. Paskutinėse trumpose Mekos sūrose dažnai visi posmai rimuojasi, todėl jos lengvai įsimenamos ir iki šiol daugelis musulmonų moka jas atmintinai.
Basmala
Beveik kiekviena sūra (išskyrus 9-ąją) prasideda fraze:
بِسْمِ اللَّهِ الرَّحْمَٰنِ الرَّحِيمِ
„Vardan Alacho, Gailestingojo, Maloningojo“.
Ši frazė vadinama basmala. Islame dėl jos statuso yra skirtingos nuomonės: kai kuriose teisinėse mokyklose (pvz., Hanafijų) basmala laikoma atskiru posmu tik pirmojoje sūroje, o kitose – dalimi visų sūrų, arba išvis ne Qurano dalimi (pvz., Malikijų tradicijoje).
Funkcija maldoje ir kasdieniame gyvenime
- Penkiose kasdienėse maldose (salat) visada skaitoma 1-oji sūra „Al-Fatiha“, o po jos – dar bent viena trumpa sūra arba jos dalis.
- Dažniausiai atmintinai mokomos paskutinės 20–30 trumpų sūrų (nuo 78 iki 114), nes jos naudojamos kasdienėse maldose.
- Kai kurios sūros turi ypatingą statusą: pvz., 36-oji „Ya-Sin“ vadinama „Korano širdimi“, 18-oji „Al-Kahf“ rekomenduojama skaityti penktadieniais, 112-oji „Al-Ikhlas“ (dar vadinama „Al-Ichlas“ lietuviškoje transliteracijoje) prilyginama trečdaliui Korano.
Sūros Korane egzistuoja ne tik kaip tekstas, bet ir kaip garsinis reiškinys. Deklamavimas (tilawa) laikomas svarbia praktika, kur ritmas, intonacija ir tajwidas (taisyklingo tarimo taisyklės) padeda perteikti sūrų prasmę ir grožį. Daugelis musulmonų mokosi skaityti Koraną su tinkama melodija, o konkursai tajwido srityje populiarūs visame pasaulyje.