Tekstai

Deimantą pjaunanti išminties tobulybės sutra arba Deimantinė sutra (Vajracchedikā Prajñāpāramitā Sūtra) – tai vienas trumpiausių, bet labiausiai įtakingų Mahajanos budizmo tekstų. Jį dažnai vadina tiesiog Deimanto sutra. Pavadinimas kilęs iš minties, kad tikroji išmintis veikia kaip deimantas: ji pjauna per visas iliuzijas, sukietėjusius įsitikinimus ir netikrus įvaizdžius apie save ir pasaulį. Tekstas nėra ilgas – … [Skaityti toliau…]

Įžengimas į bodhisatvos kelią (Bodhicharyavatara) – tai vienas svarbiausių ir labiausiai mylimų Mahajanos budizmo tekstų. Jis nėra sausas filosofinis traktatas ar dogmų rinkinys. Tai gyvas, poetiškas ir labai asmeniškas vadovas žmogui, kuris nori ne tik pats išsilaisvinti iš kančios, bet ir padėti visoms kitoms būtybėms tai padaryti. Tekstas parašytas eilėraščio forma, todėl jį lengva įsiminti, … [Skaityti toliau…]

C. S. Lewis buvo britų rašytojas, literatūros kritikas ir krikščioniškos apologetikos autorius, vienas ryškiausių XX a. mąstytojų. Jis dėstė Oksforde ir Kembridže, rašė tiek grožinę literatūrą (pvz., Narnijos kronikas), tiek gilius filosofinius ir teologinius tekstus. Lewisas buvo žmogus, kuris mokėjo sudėtingas idėjas paaiškinti paprastai, be akademinio puikavimosi, todėl jo knygos iki šiol skaitomos ne tik … [Skaityti toliau…]

C. S. Lewis esė The Weight of Glory yra pamokslas, kurį Lewis pasakė 1941 m. birželio 8 d. Šv. Marijos bažnyčioje Oksforde. Tai vienas garsiausių jo tekstų, dažnai cituojamas tiek teologų, tiek filosofų, tiek paprastų skaitytojų, nes jame Lewis labai aiškiai ir gyvai kalba apie žmogaus troškimus, džiaugsmą, šlovę ir krikščionišką viltį. Tai nėra sausas … [Skaityti toliau…]

Kartais atrodo, kad blogis slysta natūraliai – lyg upė, kuri randa lengviausią kelią. Nors sąžinė tyliai šnabžda „nedaryk“, burna vis tiek paleidžia piktą žodį. Pirštai vis tiek parašo komentarą, kurio vėliau gailėsies. O galva – sukuria pateisinimą. Blogis retai ateina triukšmingas. Jis dažniausiai tylus, patogus ir pavojingai lengvas. O štai gėris… Gėris reikalauja pastangų. Kantrybės. … [Skaityti toliau…]

Klausimas atrodo paprastas tik tol, kol nesusimąstome, kas iš tikrųjų yra „tuštuma“. Fizika sako, kad erdvė nėra visiškai tuščia: joje pulsuoja kvantinės svyravimo jūros, egzistuoja nematoma tamsioji materija, tamsioji energija, kurios sudaro beveik visą Visatos turinį. Tai reiškia, kad tai, ką žmogus vadina tuštuma, iš tiesų yra pilnatvė, tik mūsų akiai nematoma. Bet jei erdvė … [Skaityti toliau…]

Egiptas nuo seniausių laikų buvo vienas iš svarbiausių religinių centrų pasaulyje. Senovės egiptiečiai sukūrė sudėtingą politeistinę tikėjimo sistemą, kurią sudarė daugybė dievų, susijusių su gamtos reiškiniais, kosmosu ir pomirtiniu gyvenimu. Tikėjimas nebuvo vien tik dvasinio gyvenimo dalis – jis veikė visuomenės struktūrą, valdymą ir meną. Faraonai buvo laikomi dievų atstovais žemėje, o jų valdžia buvo … [Skaityti toliau…]

Baalo ciklas (Ugarito tekstai) yra vienas svarbiausių senovės Ugarito (dabartinės Sirijos teritorijoje) mitologinių tekstų, datuojamas maždaug antruoju tūkstantmečiu prieš Kristų. Tekstas buvo rastas ant molinių lentelių, užrašytas ugaritų kalba dantiraščiu. Jis pasakoja apie audros dievą Baalą, jo kovas su jūros dievu Yammu, mirties dievu Motu, bei Baalo pastangas įsitvirtinti tarp kitų dievybių. Ši poema atskleidžia … [Skaityti toliau…]

Lietuvių kalboje išlikęs posakis „pusė velnio“ dažnai vartojamas nusakyti vidutinę būseną – nei gerai, nei blogai. Jis gali reikšti nuosaikų pasitenkinimą arba nusivylimą, priklausomai nuo konteksto. Bet ar kada susimąstėme, kodėl ši frazė siejama su velniu? Ar tai tik liaudies išmintis, ar joje slypi gilesnė prasmė? Biblijoje velnias visada vaizduojamas kaip visiškai priešingas Dievui – … [Skaityti toliau…]

Kremavimas vis labiau populiarėja kaip laidotuvių forma visame pasaulyje, atverdamas įvairias galimybes, ką daryti su pelenais po kremacijos. Skirtingos kultūros ir šalys turi savitas tradicijas, kaip elgtis su kremuotais palaikais – nuo pelenų paskleidimo gamtoje iki jų laikymo urnose ar net kūrybiškų sprendimų, tokių kaip pelenų pavertimas papuošalais ar meno kūriniais. Lietuvoje, kur kremavimas taip … [Skaityti toliau…]

Katalikų bažnyčia septynias dorybes laiko esminėmis vertybėmis, padedančiomis žmogui gyventi pagal Dievo valią ir atsispirti septynioms mirtinoms nuodėmėms. Šios dorybės skirstomos į keturias kardinaliąsias (arba pagrindines) dorybes – išmintį, teisingumą, saiką ir drąsą – bei tris teologines dorybes – tikėjimą, viltį ir dosnumą. Šios dorybės nėra tik abstrakčios idėjos, bet praktiniai principai, kuriuos taikant kasdieniame … [Skaityti toliau…]

Mes visi turime tą šešėlį – vidinį balsą, kuris sako „pavydėk“, „slėpk“, „keršyk“, „patingėk“, „būk geresnis už kitus“. Visi turim. Tik skiriasi, kaip su tuo elgiamės: vieni ignoruoja, kiti nekenčia, treti apsimeta, kad jo nėra. Bet ar įmanoma… susidraugauti? Ne ta prasme, kad reikia savo blogį pateisinti. Ne. Bet gal galima jį pažinti. Suprasti, iš … [Skaityti toliau…]