Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Emilis Diurkheimas (Émile Durkheim), prancūzų sociologas ir antropologas, savo knygoje „Elementarios religinio gyvenimo formos: Toteminė sistema Australijoje“ (pranc. Les formes élémentaires de la vie religieuse. Le système totémique en Australie), pirmą kartą išleistoje 1912 m. ir lietuviškai publikuotoje 1999 m., pateikia išsamią sociologinę religijos studiją. Šis veikalas, laikomas vienu svarbiausių Diurkheimo darbų, analizuoja religiją kaip … [Skaityti toliau…]
Aurelijus Augustinas (Aurelius Augustinus, lot. Augustinus Hipponensis), vienas žymiausių krikščionių filosofų ir teologų, savo dialoguose „Apie sielos didybę“ (lot. De quantitate animae) ir „Apie sielos nemirtingumą“ (lot. De immortalitate animae), parašytuose apie 387–388 m., nagrinėja žmogaus sielos prigimtį, jos santykį su kūnu ir Dievu, taip pat jos nemirtingumo klausimą. Šie ankstyvieji Augustino darbai, įtraukti į … [Skaityti toliau…]
Aurelijus Augustinas (Aurelius Augustinus, lot. Augustinus Hipponensis), vienas įtakingiausių krikščionių teologų ir filosofų, savo kūrinyje „Apie laisvą valią“ (lot. De libero arbitrio), parašytame apie 388–395 m., nagrinėja žmogaus laisvos valios, Dievo malonės ir blogio kilmės klausimus. Šis darbas, įtrauktas į Augustino „Dialogų“ rinkinį, yra filosofinis pokalbis tarp Augustino ir jo mokinio Evodijaus, kuriame bandoma suderinti … [Skaityti toliau…]
Anzelmas Kenterberietis (Anselmus Cantuariensis, lot. Anselmus of Canterbury), XI a. teologas ir filosofas, savo kūrinyje „Proslogionas“ (lot. Proslogion), parašytame apie 1077–1078 m., pateikia vieną įtakingiausių viduramžių krikščioniškosios filosofijos tekstų. Ši knyga, iš pradžių pavadinta Fides quaerens intellectum („Tikėjimas, ieškantis supratimo“), yra meditacinis ir teologinis darbas, kuriame Anzelmas siekia racionaliai pagrįsti Dievo buvimą ir jo savybes. … [Skaityti toliau…]
Markas Aurelijus (Marcus Aurelius), Romos imperatorius ir stoicizmo filosofas, savo kūrinyje „Apmąstymai“ (gr. Ta eis heauton, lietuviškai dažnai vadinama „Sau pačiam“) paliko asmenišką ir gilų filosofinį dienoraštį, kuriame nagrinėja gyvenimo prasmę, dorybę ir žmogaus vietą pasaulyje. Parašyta II a. graikų kalba, knyga nėra sistemingas filosofinis traktatas, o veikiau asmeninės užrašų knygelės, skirtos savirefleksijai. Religijos tema … [Skaityti toliau…]
Kai galvojame apie Jozuės mūšį, dažniausiai prisimename saulę. Tačiau Jozuės malda turėjo antrąją dalį, ne mažiau svarbią ir mistišką: „…ir tu, mėnuli, Ajalono slėnyje!“. Kodėl šis slėnis ir naktinis šviesulys tapo lemtingais pergalės liudytojais? Šventajame Rašte skaitome šį neįtikėtiną momentą, kai Jozuė kreipiasi į Viešpatį visos tautos akivaizdoje: „Saule, sustok virš Gibeono, ir tu, mėnuli, … [Skaityti toliau…]
Kiekviena tauta turi savo pamatą – pasakojimą, kuris paaiškina, kas ji yra, iš kur atėjo ir kokia jos vieta pasaulyje. Romėnai turėjo Vergilijaus „Eneidą“, žydai – Senąjį Testamentą. O senovės airiai turėjo „Lebor Gabála Érenn“ (tariama maždaug Liaur Gavola Eirin) – „Airijos užgrobimų knygą“. Tai – ambicingas bandymas sukurti didingą nacionalinį epą, sujungiantį pagoniškas legendas, … [Skaityti toliau…]
Tarp gausybės graikų mitologijos pabaisų, nedaugelis kelia tokį gilų, pirmapradį siaubą kaip Cerberis (arba Kerberas) – trigalvis šuo, amžinai budintis prie Hado karalystės vartų. Tai ne šiaip pabaisa, skirta gąsdinti vaikus; Cerberis yra simbolis, įkūnijantis mirties neišvengiamumą ir ribą tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių. Norint suprasti Cerberį, pirmiausia reikia pažvelgti į jo šiurpią giminę. Jis … [Skaityti toliau…]
Tai vardas, kuris dažniausiai pasirodo vakarietiškuose okultiniuose sąrašuose, be jokių nuorodų į autentiškus kinų tekstus. Iš kur atsirado vardas T’an-mo (Tanmo)? Labiausiai tikėtina, kad tai yra neteisinga kinų kalbos žodžių transkripcija arba sąvokos personifikavimas. Kinų kalboje žodis „godumas“ arba „gobšumas“ yra tānlán (贪婪), o „geismas“ arba „aistra“ yra qíngyù (情欲). Žodis mó (魔) kinų kalboje … [Skaityti toliau…]
Dar vienas vardas, kuris, atlikus išsamią patikimų etnografinių ir mitologinių šaltinių analizę, pasirodo esantis be jokio realaus pagrindo autentiškose Šiaurės Amerikos indėnų kultūrose. Iš kur galėjo atsirasti vardas „Sedit“? Viena iš tikėtinų teorijų yra ta, kad tai yra lotyniško žodžio seditio, reiškiančio „maištas“, „nesantaika“ arba „sukilimas“, iškraipymas arba supaprastinimas. Šis žodis puikiai tinka apibūdinti velnio … [Skaityti toliau…]
Samnu dažniausiai minimas kaip tariamas demonas ar dvasinė būtybė, priskiriama Centrinės Azijos regionui įvairiuose šiuolaikiniuose okultiniuose sąrašuose. Tačiau jo prigimtis nėra aiški – nėra patikimų šaltinių, kurie leistų vienareikšmiškai pasakyti, ar tai turėjo būti demonas, dievybė, ar kita mitologinė būtybė. Internetiniuose šaltiniuose kartais pasirodo pavieniai pasakojimai ar aprašymai, kurie labiau primena bendrinius siaubo ar okultinius … [Skaityti toliau…]
Šis klausimas kankina filosofus, mokslininkus ir tikinčiuosius nuo seniausių laikų. Viena vertus, žvelgdami į kosmoso mastus, galime pasijusti tarsi dulkelės – vos pastebimos, neturinčios jokios reikšmės. Galaktikos gimsta ir miršta, žvaigždės sprogsta, planetos sudega, o mūsų gyvenimas trunka vos akimirką. Kodėl turėtume manyti, kad šitoje didžiulėje mechanikoje slypi tikslas? Vis dėlto, tik atsitiktinumu pasikliauti sunku. … [Skaityti toliau…]