Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Žmogaus sukūrimo klausimas nuo seno kėlė ginčus tarp teologų, filosofų ir mistikų. Ar žmogų sukūrė vienas Dievas, ar kūrybos akte dalyvavo daugybė dvasinių jėgų? Šis klausimas nėra vien teologinė smulkmena – nuo jo priklauso, kaip suprantame žmogaus prigimtį: ar jis tobulas Dievo paveikslas, ar prieštaringa būtybė, kurioje telpa ir šviesa, ir tamsa, ir laisvė, ir … [Skaityti toliau…]
Skaičius šeši religijoje ir filosofijoje nuo seniausių laikų laikomas ypatingu – tai tvarkos, pilnatvės ir kūrinijos skaičius. Jis žymi pusiausvyrą tarp dangaus ir žemės, tarp vyriškojo ir moteriškojo prado, tarp pradžios ir pabaigos. Šešetas nuolat pasirodo šventuose tekstuose – nuo Senosios Sandoros iki Korano, nuo žydų kabalos iki pitagorinės numerologijos. Pitagoriečiai, kaip rašo Aristoteles „Metafizikoje“ … [Skaityti toliau…]
„De Opificio Mundi“ – tai vienas reikšmingiausių Filono Aleksandriečio (apie 20 m. pr. Kr. – 50 m. po Kr.) filosofinių traktatų, parašytas graikų kalba. Lietuviškai kūrinys paprastai vadinamas „Apie pasaulio sukūrimą“ arba „Apie pasaulio sukūrimo tvarką“. Tai pirmasis iš Filono penkių vadinamųjų „Mozaikinių komentarų“, kuriuose jis interpretuoja Pradžios knygą filosofiniu būdu. Traktatas sukurtas Aleksandrijoje, helenistinės … [Skaityti toliau…]
Po Romos imperijos žlugimo 476 m. Šiaurės Afriką dar anksčiau, apie 429–439 m., užėmė vandalai – germanų gentis, priėmusi krikščionybę arijonų forma. Jų valdovas Genserichas (valdė 428–477 m.), o po jo sūnus Hunerichas (valdė 477–484 m.), laikėsi mokymo, kad Kristus nėra amžinas Dievas, o tik Dievo kūrinys. Tokia teologinė pozicija iš pirmo žvilgsnio atrodė abstrakti, … [Skaityti toliau…]
Arianų ginčai buvo vienas lemtingiausių įvykių ankstyvosios krikščionybės istorijoje. Jie kilo IV amžiaus pradžioje ir keletą šimtmečių ardė Bažnyčios vienybę, o kartu formavo jos teologinę kalbą. Šių konfliktų centre stovėjo paprastas, bet viską keičiantis klausimas: kas yra Kristus? Arius, Aleksandrijos kunigas, mokė, kad Sūnus nėra amžinas kaip Tėvas, bet yra pirmasis Dievo kūrinys – „laikas … [Skaityti toliau…]
„Patrologia Latina“ – tai milžiniškas lotyniškos krikščioniškosios literatūros rinkinys, vienas svarbiausių šaltinių visai Vakarų teologijos, filosofijos ir kultūros istorijai. Lietuviškai šis veikalas vadinamas „Lotynų Bažnyčios Tėvų raštais“, „Lotynų tėvų raštija“ arba „Lotyniškųjų Bažnyčios Tėvų raštų rinkiniu“. Tai nėra pavienė knyga, o visa biblioteka – 217 tomų, išleistų XIX amžiaus viduryje Paryžiuje. Rinkinio sudarytojas – Jacques-Paul … [Skaityti toliau…]
Aristotelis, nors gyveno keturis šimtmečius prieš Kristų, tapo vienu iš svarbiausių intelektinių šaltinių, per kurį Ortodoksų Bažnyčia formavo savo teologinę kalbą – nuo Kapadokijos tėvų iki Palamos. Aristotelio logika padėjo ortodoksijai kalbėti tiksliau, bet kartu kėlė pavojų – per didelis racionalumas grasino ištirpinti paslaptį teoretiniuose terminuose. Jo logika ir metafizika nebuvo priimtos tiesiai iš antikos … [Skaityti toliau…]
„Patrologia Graeca“ – tai milžiniškas teologinis, kultūrinis ir istoriškai neįkainojamas rinkinys, apimantis beveik visą graikiškosios krikščionybės rašytinį paveldą nuo pirmųjų amžių iki Bizantijos epochos pabaigos. Šį monumentinį darbą XIX a. viduryje sudarė prancūzų leidėjas, kunigas Jacques-Paul Migne. Kolekcija išleista 1857–1866 metais, ir iš viso ją sudaro 161 tomas, kuriuose pateikti šimtmečiais kaupti tekstai graikų kalba … [Skaityti toliau…]
Lietuvių kalboje frazė „Velnias tave neša“ dažnai vartojama kaip spontaniška reakcija, kai žmogus nenori, kad kitas kažkur eitų ar darytų kažką pavojingo. Ji išreiškia susirūpinimą, pyktį ar net bejėgiškumą sulaikyti kitą nuo, jo manymu, kvailo poelgio. Bet ar kada nors susimąstėme, ką iš tiesų reiškia šis posakis? Ar jis tik emocinis šūksnis, ar jame slypi … [Skaityti toliau…]
Pandoros sukūrimas – tai graikų mitas apie pirmąją moterį žemėje, aprašytas Hesiodo „Teogonija“ ir „Darbai ir dienos“ (apie 700 m. pr. Kr.). Ji sukurta kaip bausmė žmonijai už Prometėjo vagystę – ugnies atnešimą dievams. Mitas aiškina blogio atsiradimą pasaulyje, moters vaidmenį ir žmogaus kančią. Dzeusas, įsiutęs ant Prometėjo, įsakė Hefaistui iš molio ir vandens nulipdyti … [Skaityti toliau…]