Tekstai

„Nihon Shoki“ (japoniškai: 日本書紀) pažodžiui reiškia „Japonijos kronikos“ arba „Japonijos metraščiai“.Žodis Nihon (日本) – tai „Saulės kilmės šalis“, tradicinis Japonijos pavadinimas (pažodžiui „Saulės ištakos“), o Shoki (書紀) reiškia „rašytiniai metraščiai“ ar „užrašyti įvykiai“. Angliškai kūrinys vadinamas Chronicles of Japan arba The Nihongi (pastarasis – senesnės transliteracijos variantas). Tai oficialus istorijos rinkinys, kuriuo imperatoriškoji valdžia siekė … [Skaityti toliau…]

Seniausias pasakojimas apie izraelitus randamas Biblijoje, Išėjimo knygoje. Ji teigia, kad hebrajai (vėliau – izraelitai) gyveno Egipte keletą šimtmečių, kol buvo pavergti faraono valdžios. Rašoma, jog „pakilo naujas karalius, kuris nebežinojo Juozapo“ – ir jis, bijodamas hebrajų gausėjimo, pavertė juos vergiška darbo jėga, statančia sandėlių miestus Pitomą ir Ramsesą (Iš 1,8–14). Istorikai iki šiol nerado … [Skaityti toliau…]

Dešimt Egipto rykščių – tai Dievo siunčiamos nelaimės, aprašytos Išėjimo knygoje (Iš 7–12), kurios privertė faraoną paleisti izraelitus iš vergijos. Tai ne atsitiktinės katastrofos, o tikslūs teismo aktai: kiekviena rykštė demaskuoja egiptiečių dievus (pvz., Hapi – Nilo dievą, Heket – varlių deivę) ir rodo Izraelio Dievo viršenybę. Rykštės didėja intensyvumu – nuo nemalonių iki mirtinų, … [Skaityti toliau…]

Tomo Moro (angl. Thomas More) veikalas „Utopija“ (Utopia, 1516 m.) – tai vienas iškiliausių Renesanso epochos politinės filosofijos kūrinių, kuriame autorius vaizduoja idealios visuomenės modelį. Nors knyga pateikta kaip kelionės aprašymas, jos turinys giliai persmelktas krikščioniškos moralės, socialinio teisingumo ir humanistinės kritikos. Moras, būdamas katalikas ir vėliau paskelbtas šventuoju, sukūrė „Utopiją“ kaip moralinį veidrodį Europai, … [Skaityti toliau…]

„Herland“ – moteriškos utopijos vizija, kurioje religija susilieja su motinyste, gamta ir dvasine harmonija. Lietuviškai kūrinio „Herland“ pavadinimas verčiamas kaip „Jos šalis“ arba „Moterų šalis“. Charlotte Perkins Gilman romanas „Herland“ (1906 m., pirmą kartą publikuotas 1915 m. žurnale The Forerunner) – tai feministinė utopija, vaizduojanti izoliuotą visuomenę, sudarytą vien tik iš moterų. Ši visuomenė gyvena … [Skaityti toliau…]

Charles Nordhoff 1875 m. išleistas veikalas „The Communistic Societies of the United States“ (lietuviškai – „Komunistinės Jungtinių Valstijų bendruomenės“) yra vienas iš svarbiausių dokumentinių šaltinių apie utopines religines bendruomenes Amerikoje XIX amžiuje. Tai ne grožinis kūrinys, o išsamus reportažas, paremtas asmeninėmis kelionėmis, stebėjimais ir pokalbiais su bendruomenių nariais. Nordhoffas, žurnalistas ir keliautojas, siekė ne tik … [Skaityti toliau…]

Valstybė (gr. Πολιτεία, lot. De Republica, angl. The Republic) – filosofinis dialogas, parašytas Platono (427–347 m. pr. Kr.) apie 380–375 m. pr. Kr. Atėnuose. Tai vienas įtakingiausių visų laikų filosofijos kūrinių, nagrinėjantis teisingumo prigimtį, sielos sandarą ir idealios valstybės tvarką. Parašyta senąja graikų kalba dialogų forma, kur Sokratas kalbasi su Glaukonu, Adeimantu ir kitais pašnekovais. … [Skaityti toliau…]

Naujoji Atlantida – Francis Bacon (1627). Mokslinė utopija, gimusi krikščioniškame racionalizme. Lietuviškas pavadinimas: Naujoji Atlantida (lot. Nova Atlantis). Parašyta anglų kalba apie 1623–1624 m., išleista po autoriaus mirties 1627 m. lotyniškai ir angliškai. Autorius – anglų filosofas, mokslininkas, politikas Francis Bacon (1561–1626), Didžiosios Britanijos lordas kancleris, „empirinio mokslo tėvas“, apkaltintas korupcija, nuteistas, bet paleistas. Knyga … [Skaityti toliau…]

Saulės miestas – Tommaso Campanella (1637). Teokratinė utopija, gimusi inkvizicijos kalėjimo tamsoje. Lietuviškas pavadinimas: Saulės miestas (lot. Civitas Solis). Parašyta lotyniškai apie 1602 m. kaip trumpas dialogas, vėliau išplėsta iki pilnos knygos 1623 m. (spausdinta 1637 m. po autoriaus mirties). Autorius – italų dominikonas vienuolis Tommaso Campanella (1568–1639), apkaltintas erezija, maištu prieš Ispanijos valdžią Kalabrijoje, … [Skaityti toliau…]

Vaivorykštė krikščioniškoje tradicijoje iš tiesų veikia kaip priminimas apie Dievo ištikimybę, o jos prasmė plečiasi per visą Šventąjį Raštą ir vėlesnes interpretacijas. Pradžios knygoje Dievas aiškiai nustato šį ženklą: „Aš dedu savo lanką debesyse, kad jis būtų ženklas sandoros tarp manęs ir žemės“ (Pr 9, 13). Po tvano, kuris nušluoja senąjį pasaulį, vaivorykštė tampa ne … [Skaityti toliau…]

Žodis „evangelija“ kilęs iš graikiško euangelion – „gera žinia“. Antikoje taip vadindavo pranešimus apie pergalę, naujo valdovo atėjimą ar išlaisvinimą. Krikščionys šį žodį pripildė naujos prasmės: gera žinia tapo ne politinis įvykis, o Jėzaus Kristaus gyvenimas, mokymas, mirtis ir prisikėlimas – žinia, keičianti ne imperijas, bet žmogaus širdį. Evangelijos skiriasi nuo kitų religinių tekstų tuo, … [Skaityti toliau…]

„Milindos klausimai“ – tai budistinės filosofijos tekstas, parašytas dialogo forma tarp graikų kilmės karaliaus Milindos (Menandro I) ir budistų išminčiaus Nāgasenos. Kūrinys išsiskiria tuo, kad jame budizmo doktrinos aiškinamos ne dogmatiškai, o racionaliai, pasitelkiant alegorijas, palyginimus ir loginį samprotavimą. Pavadinimas lietuviškai dažniausiai pateikiamas kaip „Milindos klausimai“. Originalo kalba – pali – jis vadinamas Milinda Pañha. … [Skaityti toliau…]